Seimo nutarimo "Dėl istorinio Tautos namų sklypo ir Nacionalinių kultūros rūmų - Tautos namų“ projektas (Nr. XIIIP-367)

Projektas Nr. XIIIP-367(2)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 NUTARIMAS

 DĖL ISTORINIO TAUTOS NAMŲ SKLYPO IR NACIONALINĖS KONCERTŲ SALĖS – TAUTOS NAMŲ

 2018 m. birželio d. Nr.

 Vilnius

 Lietuvos Respublikos Seimas,

 pabrėždamas Lietuvos kultūrinių ir istorinių tradicijų tęstinumo svarbą Lietuvos visuomenės kultūrinei ir pilietinei raidai;

 pažymėdamas , kad su istorine Tautos namų idėja yra susiję Lietuvos naujojo valstybingumo ir lietuvių moderniosios kultūros kūrėjai: Jonas Basanavičius, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis, Vaclovas ir Mykolas Biržiškos, Kazys Grinius, Martynas Yčas, Antanas Smetona, Stasys Šilingas, Juozas Tumas-Vaižgantas, Jonas, Petras ir Antanas Vileišiai, kitos istorinės asmenybės;

 įvertindamas tai, kad Vilniuje, ant Pamėnkalnio (Tauro kalno) esantis žemės sklypas, kuris už 1911–1913 metais suaukotas lėšas buvo įsigytas statyti Tautos namams, yra laikytinas visos Tautos nuosavybe ir Lietuvos naujųjų laikų istorijos relikvija; kad šis sklypas turi būti naudojamas tik visuomeniniams tikslams ir kad istorinė Tautos namų idėja laikytina istorijos testamentu Lietuvai ir Vilniaus miestui;

 atsižvelgdamas į tai, kad istoriniu, simboliniu ir gamtiniu, urbanistiniu požiūriu reikšmingos Lietuvos sostinės teritorijos – Pamėnkalnio (Tauro kalno) centrinę aikštelę užima privačios nuosavybės pastatas – buvusieji Profsąjungų kultūros rūmai ir tai sudaro kliūtį įgyvendinti visuomeninę ir kultūrinę šios teritorijos paskirtį;

 atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2012 m. balandžio 26 d. nutarimu Nr. XI-1996 2018 metus paskelbė Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, o 2020 m. sukanka 30 metų nuo 1990 m. kovo 11 d. Nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo ir kad šiuolaikiniai Tautos namai – Nacionalinė koncertų salė galėtų būti vienas iš Lietuvos naujojo valstybingumo simbolių;

 pritardamas daugkartiniams visuomenės atstovų siūlymams Lietuvos valstybės sostinėje istoriniame Tautos namų sklype sukurti šiuolaikinę koncertų salę;

 pripažindama s tai, kad naujasis kultūros statinys prisidėtų prie Lietuvos ir jos sostinės kultūros infrastruktūros ir viešosios erdvės išplėtimo, Lietuvos ir Vilniaus euroregioninių galimybių;

 primindamas , kad Lietuvos Respublikos Seimas 1999 m. vasario 11 d. nutarime Nr. VIII-1070 „Dėl valstybės sostinėje esančios Lukiškių aikštės funkcijų“ nurodė, kad Lukiškių aikštė per Aukų gatvę ateityje bus susieta su Pamėnkalniu (Tauro kalnu) ir jo perspektyvine kultūrine funkcija; kad 2008 m. birželio 30 d. pritarė nutarimo „Dėl Tautos namų (Nacionalinio kultūros centro)“ projekto pateikimui (Nr. XP-3200); kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba vėlesniais sprendimais įtvirtino Pamėnkalnio (Tauro kalno) teritorijos tikslinę paskirtį Vilniaus miesto bendrajame plane iki 2020 m., taip pat yra priėmusi sprendimus dėl buvusių Profsąjungų kultūros rūmų išpirkimo, nutaria:

 1 straipsnis.

 Pritarti 2018 m. sausio 10 d. pasirašytam Lietuvos Respublikos kultūros ministro ir Vilniaus miesto savivaldybės mero ketinimų protokolui dėl Nacionalinės koncertų salės paslaugų infrastruktūros sukūrimo Vilniuje ir jos įgyvendinimo plano 2017–2022 m., kuriame numatyta, kad pastatą, esantį V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilniuje, įsigis Vilniaus miesto savivaldybė, atsižvelgdama į Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos direktoriaus 2018 m. kovo 6 d. įsakymą Nr. 1P-123(1.17E) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/005:221) V. Mykolaičio-Putino g. 5, Vilniuje, paėmimo visuomenės poreikiams (Tautos namų projektui įgyvendinti) proceso pradžios“.

 2 straipsnis.

 Pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir Vilniaus miesto savivaldybei:

 1 ) rengiant Tautos namų – Nacionalinės koncertų salės su priklausiniais investicijų projektą, atsižvelgti į prioritetinę šio projekto paskirtį – visuomenės kultūrinių, edukacinių, pažintinių poreikių tenkinimas, numatant tolesnio šių funkcijų išplėtimo perspektyvą;

 2 ) įvertinant istorinės Tautos namų idėjos visuomeninę ir pilietinę reikšmę, suteikti būsimai Nacionalinei koncertų salei greta funkcinio pavadinimo simbolinį Tautos namų pavadinimą, o pagrindinėms erdvėms – M. K. Čiurlionio ir J. Basanavičiaus vardus;

 3 ) numatyti 2019 m. valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekte lėšas Tautos namų projekto parengimo ir įgyvendinimo programos pradiniam etapui.

 Seimo Pirmininkas

 Teikia