Civilinio proceso kodekso 62 straipsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo XIV skyriaus pirmuoju(1) skirsniu įstatymo projektas (Nr. XIIIP-3892)

Projektas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 CIVILINIO PROCESO KODEKSO 62 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO XIV SKYRIAUS PIRMUOJU 1 SKIRSNIU

 ĮSTATYMAS

 2019 m. d. Nr.

 Vilnius

 1 straipsnis. 62 straipsnio pakeitimas

 Papildyti 62 straipsnį 9 dalimi:

 „ 9 . Šio Kodekso XIV skyriaus pirmojo 1 skirsnio nustatytais atvejais ir tvarka į teismo sudėtį įtraukiami ir bylas kartu su teisėjais nagrinėja tarėjai. “

 2 straipsnis. Kodekso papildymas XIV skyriaus pirmuoju 1 skirsniu

 Papildyti Kodeksą XIV skyriaus pirmuoju 1 skirsniu:

 „ PIRMASIS 1 SKIRSNIS

 BYLŲ NAGRINĖJIMO DALYVAUJANT TARĖJAMS YPATUMAI

 233 1 straipsnis. Bylos, kurias nagrinėti skiriami tarėjai

 Tarėjai skiriami kartu su teisėju nagrinėti žodinio proceso tvarka pirmosios instancijos teismuose nagrinėjamas bylas dėl žalos atlyginimo pagal Civilinio kodekso 6.272 straipsnį.

 233 2 straipsnis. Teismo sudėties ypatumai

 1 . Šio Kodekso 233 1 straipsnyje nurodytos bylos skiriamos nagrinėti vienam teisėjui. Šis teisėjas yra teismo posėdžio pirmininkas.

 2 . Ne vėliau kaip kitą darbo dieną po šio Kodekso 232 straipsnyje nurodytos nutarties skirti bylą nagrinėti teismo posėdyje priėmimo dienos teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas papildomai įtraukia į teismo sudėtį du tarėjus.

 233 3 straipsnis. Teisėjo ar tarėjo nušalinimas ir nusišalinimas

 1 . Teisėjas ar tarėjas privalo nusišalinti šio Kodekso 65 ir 66 straipsnyje nurodytais pagrindais. Tais pačiais pagrindais nušalinimą gali pareikšti dalyvaujantys byloje asmenys.

 2 . Nušalinimas gali būti pareiškiamas konkrečiam teisėjui ar konkrečiam tarėjui (konkretiems tarėjams).

 3 . Teisėjo ar tarėjo (tarėjų) nušalinimo klausimą sprendžia teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas nedelsdami, bet ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo nušalinimo pareiškimo dienos. Klausimas dėl teisėjo ar tarėjo nušalinimo išsprendžiamas rašytinio proceso tvarka, išklausius nušalinamą teisėją ar tarėją arba susipažinus su jo rašytiniais paaiškinimais, jeigu šie pateikti. Šia tvarka sprendžiamas ir teisėjo ar tarėjo nusišalinimo klausimas.

 4 . Kai nušalinamas ar nusišalina teisėjas ar tarėjas, bylą nagrinėti skiriamas atitinkamai kitas teisėjas ar tarėjas.

 233 4 straipsnis. Tarėjų informavimas apie teismo posėdį ir tarėjų atsisakymo dalyvauti nagrinėjant bylą pasekmės

 1 . Šio Kodekso 233 2 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka į teismo sudėtį įtraukti tarėjai nedelsiant raštu elektroninių ryšių priemonėmis informuojami apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.

 2 . Ne vėliau kaip per penkias dienas nuo informacijos apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką gavimo dienos tarėjas raštu elektroninių ryšių priemonėmis informuoja bylą nagrinėjantį teismą, ar galės dalyvauti nagrinėjant bylą. Jei tarėjas atsisako dalyvauti nagrinėjant bylą, jis taip pat nurodo atsisakymo priežastis.

 3 . Jei tarėjas informuoja bylą nagrinėjantį teismą, kad atsisako dalyvauti nagrinėjant bylą arba per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą nepateikia atsakymo, ar galės dalyvauti nagrinėjant bylą, arba, pradėjęs dalyvauti nagrinėjant bylą, atsisako toliau dalyvauti nagrinėjant bylą, teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pakeičia teismo sudėtį ir įtraukia kitą tarėją.

 4 . Laikoma, kad tarėjas atsisakė dalyvauti nagrinėjant bylą dėl svarbių priežasčių, kai toks atsisakymas grindžiamas liga ar kita priežastimi, kurią teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas pripažino svarbia. Tarėjui nepateikus atsakymo dėl dalyvavimo nagrinėjant bylą per šio straipsnio 2 dalyje nurodytą terminą, laikoma, kad tarėjas atsisakė dalyvauti nagrinėjant bylą teisme be svarbių priežasčių.

 233 5 straipsnis. Teismo sudėties pasikeitimas

 1 . Jeigu bylos nagrinėjimo metu pakeičiamas teisėjas ar tarėjas, bylos nagrinėjimas turi būti atidėtas, o paskui ji turi būti pradėta nagrinėti nuo pat pradžios, išskyrus atvejus, kai dalyvaujantys byloje asmenys neprieštarauja, kad byla būtų nagrinėjama toliau nuo to procesinio veiksmo, kurį atlikus ji buvo atidėta.

 2 . Jeigu bylai nagrinėti reikia daug laiko, gali būti skiriamas atsarginis teisėjas ir (ar) tarėjas. Atsarginis teisėjas ir (ar) tarėjas būna teismo posėdžio salėje nuo bylos nagrinėjimo pradžios ir, jeigu pasitraukia iš teismo sudėties atitinkamai teisėjas ar tarėjas, jį pakeičia. Atsarginiam teisėjui ar tarėjui stojus į pasitraukusiojo vietą, byla nagrinėjama toliau.

 233 6 straipsnis. Tarėjo priesaika

 Prieš atlikdamas savo pareigas, tarėjas, padėjęs ranką ant Konstitucijos, prisiekia šiais žodžiais: „Aš, (vardas, pavardė), prisiekiu sąžiningai atlikti tarėjo pareigas.“ Prisiekęs tarėjas pasirašo priesaikos tekstą ir šis pridedamas prie bylos.

 233 7 straipsnis. Tarėjų dalyvavimas nagrinėjant bylą

 1 . Prieš pradedant bylą nagrinėti teismo posėdyje, tarėjams sudaromos galimybės susipažinti su bylos medžiaga.

 2 . Tarėjai dalyvauja teismo posėdyje atliekant įrodymų tyrimą ir turi teisę proceso dalyviams pateikti klausimų.

 3 . Atskirus klausimus, kuriais byla neišsprendžiama iš esmės, vienasmeniškai išsprendžia teismo posėdžio pirmininkas. Jei šių klausimų iškyla teismo posėdžio metu, juos teismo posėdžio pirmininkas sprendžia išklausęs tarėjų nuomonę.

 4 . Sprendimą, kuriuo byla išsprendžiama iš esmės, teisėjas ir tarėjai priima šio Kodekso 233 8 straipsnyje nustatyta tvarka.

 5 . Tarėjai nedalyvauja teismui sprendžiant po sprendimo priėmimo kylančius klausimus.

 233 8 straipsnis. Sprendimo priėmimas

 1 . Sprendimas priimamas sprendimų priėmimo kambaryje. Sprendimo priėmimo metu sprendimų priėmimo kambaryje gali būti tik teisėjas ir tarėjai, kurie yra paskirti nagrinėti tą bylą.

 2 . Sprendimą teisėjas ir tarėjai priima balsų dauguma. Priimant sprendimą teisėjas ir tarėjai neturi teisės susilaikyti. Pirmi balsuoja tarėjai, o teisėjas balsuoja paskutinis.

 3 . Teisėjas ar tarėjas, nesutinkantis su daugumos nuomone, gali išdėstyti raštu atskirąją nuomonę. Atskiroji nuomonė skelbiant sprendimą neskaitoma, bet pridedama prie bylos.

 233 9 straipsnis. Sprendimo pasirašymas ir paskelbimas

 1 . Sprendimą raštu išdėsto ir jį pasirašo teismo posėdžio pirmininkas.

 2 . Sprendimą paskelbia teismo posėdžio pirmininkas. Skelbiant sprendimą teismo posėdžių salėje tarėjai gali nedalyvauti.

 233 10 straipsnis. Tarėjo pareigų netinkamo atlikimo pasekmės

 1 . Kai tarėjas akivaizdžiai netinkamai atlieka tarėjo pareigas nagrinėdamas bylą, teismo posėdžio pirmininkas gali kreiptis į teismo pirmininką, teismo pirmininko pavaduotoją ar Civilinių bylų skyriaus pirmininką su siūlymu pakeisti teismo sudėtį.

 2 . Įvertinęs šio straipsnio 1 dalyje nurodyto siūlymo pagrįstumą, teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkas gali priimti nutartį pakeisti teismo sudėtį ir įtraukti kitą tarėją. Apie priimtą nutartį pakeisti tarėją informuojama Nacionalinė teismų administracija.“

 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas

 Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. liepos 1 d.

 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 Respublikos Prezidentas

 Teikia Seimo nariai:

 Juozas Bernatonis

 Gediminas Kirkilas

 Irena Šiaulienė

 Agnė Širinskienė