2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (Nr. XIIIP-5302(2))
Grupės projektai

XIIIP-5302 · 72 balsavimai
2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas
e-seimasPASIŪLYMAS dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasPASIŪLYMAS dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasPASIŪLYMAS dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasPASIŪLYMAS dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasPASIŪLYMAS dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasPASIŪLYMAS dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasPASIŪLYMAS dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasPASIŪLYMAS dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasPASIŪLYMAS dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasPASIŪLYMAS dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasDėl Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo ir su juo susijusių teisės aktų projektų pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui
e-seimasBiudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas
e-seimasSeimo nutarimo „Dėl 2021 metų, 2022 metų ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas
e-seimas2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas
e-seimasPAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasKOMITETO IŠVADA dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasPAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasIŠVADA dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasKOMITETO IŠVADA dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasIŠVADA dėl įstatymų projektų Reg. Nr. XIIIP-5292, XIIIP-5294, XIIIP-5302
e-seimasKOMITETO IŠVADA dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasKOMISIJOS IŠVADA dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasKOMITETO IŠVADA dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasKOMITETO IŠVADA dėl 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto
e-seimasProjektas LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO ĮSTATYMAS 2020 m. d. Nr. Vilnius PREAMBULĖ Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tai, kad b iudžeto politikos kontrolės institucija 2020 m. kovo 27 d. paskelbė išvadą dėl išskirtinių aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nustatymo; atsižvelgdamas į tai, kad 2021 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms bus taikoma Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – bendroji išimtis, reiškianti, kad laikinas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo, įgyvendinant kovos su COVID-19 pandemijos sukeltais neigiamais padariniais ekonomikai, sveikatos apsaugos sistemai ir socialinei aplinkai priemones, nelaikomas neatitinkančiu Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių ; įvertindamas poreikį formuoti ekonomikos atsigavimą palaikančią fiskalinę politiką; atsižvelgdamas į būtinybę baigti įgyvendinti struktūrines reformas, siekti sparčių ir efektyvių aukštą pridėtinę vertę kuriančių investicijų į Lietuvos ekonomikos atsigavimą, inovatyvumą ir tvarų augimą žmogiškojo kapitalo, skaitmeninės ekonomikos ir verslo, inovacijų ir mokslinių tyrimų, ekonominės infrastruktūros, klimato kaitos ir energetikos kryptimis; įvertindamas g alimybę Lietuvai naudoti Europos Sąjungos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės dotacijas, kartu atsižvelgdamas į riziką, kuri susijusi su šios priemonės įgyvendinimu, ir kuriai pasitvirtinus Europos Sąjungos dotacija ar dalis jos nebūtų gauta; atsižvelgdamas į dėl COVID- 19 pandemijos išaugusį neapibrėžtumą, didelį neužtikrintumą dėl globalios ekonomikos atsigavimo , stiprėjančias geopolitines įtampas ir į tai, kad tokiomis aplinkybėmis neigiama rizika dėl šalies ekonominės raidos scenarijaus stiprėja, kad pajamos numatomos mažesnės, nei buvo patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2019 m. gruodžio 17 d. nutarimu Nr. XIII-2696 „Dėl 2020 metų, 2021 metų ir 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“, taip pat į išaugusią valdžios sektoriaus skolą bei poreikį vykdyti narystės NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose įsipareigojimus; įgyvendindamas 2020 m. gegužės 20 d. Tarybos rekomendaciją dėl 2020 m. Lietuvos nacionalinės reformų programos su Tarybos nuomone dėl 2020 m. Lietuvos stabilumo programos, kurioje, be kita ko, rekomenduojama imtis visų būtinų priemonių, kad būtų veiksmingai kovojama su COVID- 19 pandemija, palaikoma ekonomika ir remiamas būsimas atsigavimas ; p r i i m a šį įstatymą. 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžetas – 11 384 923 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 2 263 546 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 15 483 877 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 3 847 111 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 4 098 954 tūkst. eurų) (šio įstatymo 1, 2, 3 ir 4 priedai). 2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2021 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas 1 . Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2021 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai: 1 ) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 46,93 procento, iš kurios pastovioji dalis – 42,86 procento, kintamoji dalis – 4,07 procento; 2 ) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 6 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei; 3 ) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti: a ) Vilniaus miesto savivaldybei – 63,28 procento; b ) Kauno miesto savivaldybei – 84,48 procento; c ) Klaipėdos miesto savivaldybei – 98,93 procento; d ) Neringos savivaldybei – 31,19 procento; e ) Kauno rajono savivaldybei – 86,84 procento; f ) Klaipėdos rajono savivaldybei – 93,86 procento; g ) Trakų rajono savivaldybei – 91,08 procento; h ) Vilniaus rajono savivaldybei – 82,99 procento; i ) visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų; 4 ) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 116 062 tūkst. eurų (šio įstatymo 5 priedas). 2 . Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos, kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (šio įstatymo 6 priedas). 3 . Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o kitų savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis. 3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas 1 . Šio įstatymo 5 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, nustatytas šio įstatymo 5 priede: 1 ) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2021 m. sausio 15 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus tikslus, kuriuos jos turi pasiekti 2021 metais, ir jų pasiekimo vertinimo kriterijus; 2 ) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį. 2 . Asignavimų valdytojai paskirsto savo asignavimų dalį, kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti. 3 . Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus. 4 . Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų dalį. 4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą 1 . Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų. 2 . Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp: 1 ) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą; 2 ) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai. 3 . Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą. 5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą 2021 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 464,9 eur o už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį. 6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti 2021 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 2 107 264 tūkst. eurų, iš jų 40 709 tūkst. eurų – 2019 metų įsiskolinimui padengti. 7 straipsnis. Valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė 2021 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,0135, valstybinių pensijų bazės dydis – 58,78 euro. 8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus 2021 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 19,60 euro per mėnesį. 2021 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 0,9 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 11,76 euro per mėnesį. 9 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti Šiuo įstatymu patvirtinamos 2021 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 854 494 tūkst. eurų (šio įstatymo 3 priedas). 10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai 2021 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos: 1 ) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 777 370 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų Moody’s , Standard & Poor’s ir Fitch Ratings ; 2 ) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 345 000 tūkst. eurų; 3 ) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 101 000 tūkst. eurų. Per 2021 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 16 000 tūkst. eurų; 4 ) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti . Bendra 2021 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų likutinė suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 500 000 tūkst. eurų. 11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas 2021 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 4 527 483 tūkst. eurų, iš jų 1 140 818 tūkst. eurų skirta sukaupti lėšoms euroobligacijų emisijai 2022 metais išpirkti. 12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai 2021 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 37 000 tūkst. eurų. 2021 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2021 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 25 000 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka. 13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas 1 . Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai: 1 ) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų; 2 ) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų dėl 2021 metams prognozuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo; 3 ) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydžiu, kurį pagal naujausią paskelbtą ekonominės raidos scenarijų apskaičiuoja Finansų ministerija; 4 ) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2019 ir 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti; 5 ) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 6 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų. 2 . Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti (toliau – valstybės biudžeto trumpalaikė paskola), taip pat suteiktos 2020 metais, ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d. 3 . Finansų ministerija netaiko išieškojimo iki 2020 m. gruodžio 31 d. negrąžintoms 2020 metais suteiktoms valstybės biudžeto trumpalaikėms paskoloms, iki priimamas sprendimas dėl Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų 2020 metų savivaldybių negautoms pajamoms padengti paskirstymo. 4 . Savivaldybės 2022 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2021 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti). 14 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą 1 . Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė: 1 ) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2021–2023 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas; esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2021–2023 metų programoje asignavimų valdytojui paskirstytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas tarp jo investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) ir ekonominės klasifikacijos straipsnių; 2 ) paskirstyti Finansų ministerijos vykdomai Finansų politikos formavimo ir įgyvendinimo programai skirtus asignavimus, numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms) ir projektams įgyvendinti, pagal valstybės biudžeto asignavimų valdytojus ir (arba) savivaldybes ir 2021 metais leisti juos naudoti iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų įgyvendinamiems ir (arba) numatomiems įgyvendinti projektams, programoms ir fondams finansuoti; 3 ) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos programoms (priemonėms), projektams ir fondams valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis; 4 ) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais; 5 ) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas; 6 ) perskirstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos asignavimus turtui įsigyti, išskyrus asignavimus investicijų projektams, ir juos naudoti išlaidoms, išskyrus darbo užmokestį, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti tiekiant reikiamas prekes, teikiant paslaugas ar atliekant darbus pajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją; 7 ) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo; 8 ) Teisėjų tarybos teikimu du kartus per metus perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus, numatytus šio įstatymo 4 priede, tarp teismų, atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis; 9 ) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategiją įgyvendinančių veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir panaudoti jas toms pačioms veiksmų programose numatytoms sritims finansuoti; 10 ) perskirstyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamiems Ateities ekonomikos DNR plano veiksmams ir projektams įgyvendinti numatytus asignavimus tarp asignavimų valdytojų, atsižvelgiant į veiksmų ir projektų įgyvendinimo eigą; 11 ) paskirstyti savivaldybėms Finansų ministerijos asignavimuose numatytas lėšas 2020 metais savivaldybių negautoms pajamoms padengti, kartu nustatant šių lėšų įskaitymą 2020 metais suteiktų valstybės biudžeto trumpalaikių paskolų negrąžintai daliai ir nesumokėtoms palūkanoms padengti bei nepadengtos dalies ir nesumokėtų palūkanų grąžinimo sąlygas . 2 . Valstybės institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms šio įstatymo 5 priede, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 5 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti. 3 . Finansų ministerijai suteikiama teisė: 1 ) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 20 straipsnių nuostatos : su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti ne mažiau kaip 2,03 procento BVP, bet ne daugiau kaip 2,05 procento BVP skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti ; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti; nepalankių klimato reiškinių nulemtiems nuostoliams žemės ūkio sektoriuje kompensuoti; 2 ) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamų programoms finansuoti, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, įmokėtos biudžetinių įstaigų pajamos, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, iš valstybės biudžeto būtų finansuojamos laiku; 3 ) savivaldybių grąžintas (nepanaudotas) valstybės biudžeto dotacijų sumas, kurios buvo išmokėtos savivaldybėms nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti iš lėšų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialių asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), panaudoti tai pačiai paskirčiai, t. y. valstybės biudžeto dotacijoms savivaldybėms pagal 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų projektų nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti, ir jas naudoti viršijant Finansų ministerijai Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas; 4 ) kompensuoti nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas; 5 ) kompensuoti nustatyta tvarka 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų partnerių, programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos valstybių donorių institucijos, išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų; 6 ) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių. 4 . Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė: 1 ) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2021 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms; 2 ) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu, apmokėti; 3 ) paskirstyti savivaldybėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas neformaliajam vaikų švietimui, kurias savivaldybės perskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra bendrojo ugdymo mokykla; 4 ) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas tarpinstitucinio bendradarbiavimo koordinatorių pareigybėms išlaikyti; 5 ) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklui optimizuoti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės ir prieinamumo gerinimu; 6 ) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su socialinę riziką patiriančių vaikų, kuriems yra skirtas privalomas ikimokyklinis ugdymas, ugdymu. 5 . Krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė: 1 ) perskirstyti asignavimus išlaidoms ir juos naudoti turtui įsigyti ir investicijų projektams, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą; 2 ) perskirstyti asignavimus turtui įsigyti ir juos naudoti investicijų projektams, taip pat perskirstyti asignavimus investicijų projektams ir juos naudoti turtui įsigyti, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą; 3 ) naudoti paliekamus 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamuosius 2020 metų lėšų likučius, esančius tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas; 4 ) naudoti 2020 metais planuotas, bet nepanaudotas valstybės biudžeto asignavimų sumas pagal su užsienio tiekėjais sudarytas sutartis dėl investicijų projektų, ginklų ir karinės įrangos bei karinių atsargų įsigijimo, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas toms sutartims vykdyti; 5 ) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2020 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 20 straipsnio nuostatos. 6 . Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai suteikiama teisė skirti iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų 145 000 tūkst. eurų šiems projektams ar programoms ir kitiems svarbiems projektams finansuoti: valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai, investicijų projekto „Valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimas“, investicijų projekto „Dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., rekonstravimas“ ir investicijų projekto „Baltijos pr., Šilutės pl. (įskaitant ruožą į Dubysos g. įvažiavimą) ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos m. rekonstravimas“ vykdymo priežiūrai ir darbams atlikti, netaikant Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 9 straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytų procentinių dydžių . 7 . Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams užsienio lietuvių, jų bendruomenių, organizacijų ir įstaigų kultūros, švietimo veiklai finansuoti ir infrastruktūrai gerinti, tautiniam tapatumui išsaugoti, lietuvių kultūrai puoselėti ir pristatyti pasauliui, bendruomeniškumui stiprinti, prisidėti užtikrinant lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo užsienyje priežiūrą, įsitraukimo į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir kitai veiklai finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų. 8 . Kultūros ministerijai suteikiama teisė skirti 1 000 tūkst. eurų tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei programai „Europos kultūros sostinė 2022“ finansuoti iš Kultūros ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų; 9 . Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė: 1 ) skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų; 2 ) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdyti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą . 10 . Užsienio reikalų ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė naudoti paliekamus vieno mėnesio išlaidų dydžio pereinamuosius 2020 metų lėšų likučius, esančius Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas. 11 . Energetikos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo fondo 2020 metų lėšų likutį naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas. 12 . Asignavimų valdytojams, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas. 15 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas 1 . Susisiekimo ministerija 2021 metų mokėjimams iš Kelių priežiūros ir plėtros programos gali naudoti 13 000 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2021 metais į valstybės biudžetą įmokėta lėšų šiai programai finansuoti . Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, Susisiekimo ministerija gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 20 straipsnių nuostatos. 2 . Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 2021 metų mokėjimams gali naudoti 2 120 tūkst. eurų mažesnę sumą, negu 2021 metais suplanuota lėšų šiai įstaigai. Lėšas, viršijančias nurodytą leistiną mokėjimams sumą, viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ gali naudoti papildomai suderinusi su Finansų ministerija, kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 20 straipsnių nuostatos. 3 . Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2021 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui. 4 . Asignavimų valdytojai, kurių programoms (priemonėms), projektams ir fondams finansuoti 2021 metais valstybės biudžete numatytos Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos, gali jas naudoti suderinę su Finansų ministerija. 16 straipsnis. Valstybės investicijų 2021–2023 metų programos patvirtinimas Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2021–2023 metų programa (šio įstatymo 7 priedas ). 17 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas Šiuo įstatymu patvirtinama 2021 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 8 priedas ). 18 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas Šiuo įstatymu patvirtinama 2021 metų Garantinio fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 9 priedas). 19 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas Šiuo įstatymu patvirtinama 2021 metų Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 10 priedas ). 20 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys 1 . Nustatomas ne blogesnis negu -5 procentai BVP 2021 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis. 2 . Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama laikytis vidutinio laikotarpio tikslo. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 1 priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS Tūkst. Eur Pajamos Iš viso PAJAMOS 8 995 018 MOKESČIAI 8 555 524 Pajamų ir pelno mokesčiai 2 608 126 Gyventojų pajamų mokestis 1 845 370 Pelno mokestis 762 756 Turto mokesčiai 5 400 Nekilnojamojo turto mokestis 5 400 Prekių ir paslaugų mokesčiai 5 821 998 Pridėtinės vertės mokestis 4 138 145 Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą 24 000 Akcizai 1 573 450 Loterijų ir lošimų mokesčiai 20 700 Transporto priemonių mokesčiai 50 856 Mokesčiai už aplinkos teršimą 14 847 Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai 120 000 KITOS PAJAMOS 439 494 Turto pajamos 151 199 Palūkanos už paskolas 6 289 Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius 217 Lietuvos banko pelno įmokos 13 770 Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos 103 074 Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius 21 107 Angliavandenilių išteklių mokestis 1 975 Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise 4 767 Pajamos už prekes ir paslaugas 220 225 Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas 88 930 Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą 3 636 Konsulinis mokestis 22 500 Žyminis mokestis 9 667 Rinkliavos 40 811 Kitos pajamos 54 681 Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų 53 590 Kitos neišvardytos pajamos 14 480 SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS 126 359 Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos 125 109 Žemės realizavimo pajamos 28 127 Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos 96 982 Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos) 1 250 Akcijos ir kitos gautinos sumos 1 250 IŠ VISO 9 121 377 Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos 2 263 546 IŠ VISO 11 384 923 _______________________ Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 2 priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI Tūkst. Eur Valstybės institucijos ir įstaigos Iš viso iš jų išlaidoms turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui I. RESPUBLIKOS PREZIDENTUI, SEIMUI, VYRIAUSYBEI ATSKAITINGOS INSTITUCIJOS Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 6 865 6 601 4 521 264 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 32 313 31 765 24 786 548 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 8 249 8 219 1 121 30 iš jų: asignavimai politinėms partijoms 5 502 5 502 0 0 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga 1 296 1 271 1 054 25 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 9 693 9 565 8 282 128 Valstybinė lietuvių kalbos komisija 940 940 377 0 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 2 576 2 446 1 890 130 Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba 224 224 173 0 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija 1 928 1 928 1 026 0 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba 462 462 394 0 Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 53 794 47 134 15 900 6 660 Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas 2 736 2 736 107 0 Lietuvos radijo ir televizijos komisija 900 876 700 24 Nacionalinė sveikatos taryba 64 64 62 0 Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga 609 609 518 0 Nacionalinė šeimos taryba 62 62 58 0 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba 505 505 358 0 Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija 330 330 277 0 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 15 987 15 787 7 568 200 iš jų: kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą 3 620 3 620 0 0 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 7 200 7 000 5 200 200 Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija 1 948 1 928 1 717 20 Etninės kultūros globos taryba 267 267 229 0 Viešųjų pirkimų tarnyba 2 801 2 598 2 278 203 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 36 276 32 070 26 238 4 206 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 13 105 11 444 9 216 1 661 Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba 23 082 19 637 15 709 3 445 II. MINISTERIJOS Aplinkos ministerija 342 247 340 915 46 054 1 332 Ekonomikos ir inovacijų ministerija 717 034 716 791 21 034 243 Energetikos ministerija 478 139 477 929 3 567 210 Finansų ministerija 1 561 826 1 521 644 124 262 40 182 iš jų: Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti 57 838 57 838 0 0 Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas 1 448 1 448 0 0 Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms 1 597 1 597 0 0 Krašto apsaugos ministerija 1 017 068 680 272 355 875 336 796 Kultūros ministerija 221 516 207 280 55 865 14 236 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 4 092 003 4 086 915 106 544 5 088 Susisiekimo ministerija 1 121 549 1 114 570 12 644 6 979 Sveikatos apsaugos ministerija 1 112 560 1 098 524 39 123 14 036 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 1 989 664 1 982 524 164 957 7 140 Teisingumo ministerija 119 813 115 818 79 158 3 995 Užsienio reikalų ministerija 88 109 83 733 26 498 4 376 Vidaus reikalų ministerija 831 140 789 313 388 270 41 827 Žemės ūkio ministerija 1 031 071 1 025 195 47 800 5 876 III. MINISTRŲ VALDYMO SRIČIŲ INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS FINANSŲ MINISTRO VALDYMO SRITIS Lietuvos statistikos departamentas 15 388 14 699 9 966 689 KULTŪROS MINISTRO VALDYMO SRITIS Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 8 110 7 746 6 463 364 Lietuvos nacionalinis muziejus 5 592 4 942 4 086 650 Lietuvos nacionalinis dailės muziejus 6 988 6 648 5 485 340 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 5 829 3 051 2 539 2 778 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 15 029 13 329 10 089 1 700 Lietuvos nacionalinis dramos teatras 6 989 3 489 2 990 3 500 Nacionalinis Kauno dramos teatras 3 068 2 798 2 139 270 Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija 5 599 5 579 4 429 20 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai 3 468 3 368 2 404 100 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 10 288 8 712 5 865 1 576 Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1 314 1 314 318 0 SVEIKATOS APSAUGOS MINISTRO VALDYMO SRITIS Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas 1 040 1 040 854 0 TEISINGUMO MINISTRO VALDYMO SRITIS Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija 1 185 1 175 955 10 ŽEMĖS ŪKIO MINISTRO VALDYMO SRITIS Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 30 832 29 892 21 518 940 IV. KITOS VALSTYBĖS INSTITUCIJOS IR ĮSTAIGOS Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2 003 1 983 1 765 20 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 36 818 36 759 33 573 59 Nacionalinė teismų administracija 11 954 8 692 2 164 3 262 Teismai 79 244 79 196 72 717 48 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 2 958 2 923 2 104 35 Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas 147 147 95 0 Lietuvos administracinių ginčų komisija 1 928 1 908 1 685 20 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 620 611 527 9 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 9 121 6 624 4 953 2 497 V. ŠVIETIMO, KULTŪROS IR MOKSLO ORGANIZACIJOS (INSTITUTAI) Vilniaus universitetas 72 712 72 268 0 444 iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti 3 095 2 651 0 444 Vytauto Didžiojo universitetas 21 612 20 715 0 897 Kauno technologijos universitetas 29 143 29 143 0 0 Vilniaus Gedimino technikos universitetas 23 318 22 145 0 1 173 Klaipėdos universitetas 6 110 6 110 0 0 Mykolo Romerio universitetas 5 204 4 835 0 369 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas 26 580 26 580 0 0 Vilniaus dailės akademija 7 176 6 827 0 349 Lietuvos sporto universitetas 3 142 3 142 0 0 Lietuvos muzikos ir teatro akademija 6 851 6 851 0 0 Lietuvos energetikos institutas 4 731 4 701 3 886 30 Nacionalinis vėžio institutas 1 695 1 695 1 111 0 Lietuvos kultūros tyrimų institutas 1 748 1 748 1 438 0 Lietuvos istorijos institutas 2 750 2 750 2 335 0 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 1 802 1 802 1 586 0 Lietuvių kalbos institutas 1 779 1 779 1 522 0 Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas 560 550 461 10 Lietuvos teisės institutas 400 400 380 0 Lietuvos socialinių tyrimų centras 876 876 656 0 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras 1 513 1 508 1 136 5 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras 5 987 5 957 4 696 30 Gamtos tyrimų centras 5 020 4 970 3 999 50 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras 11 560 11 510 8 702 50 Lietuvos mokslų akademija 5 566 3 485 2 767 2 081 Lietuvos mokslo taryba 22 309 22 309 2 370 0 Kauno kunigų seminarija 112 112 0 0 Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija 37 37 0 0 Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija 121 121 0 0 IŠ VISO: 15 483 877 14 959 442 1 838 138 524 435 _______________________ Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 3 priedas 2021 METŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMŲ ĮMOKOS Į VALSTYBĖS BIUDŽETĄ, VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMŲ IŠ MOKESČIŲ DALIS IR KITOS LĖŠOS, ĮSTATYMAIS, NUTARIMAIS IR KITAIS TEISĖS AKTAIS SKIRIAMOS PROGRAMOMS FINANSUOTI, PAGAL ASIGNAVIMŲ VALDYTOJUS Tūkst. Eur Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Iš viso iš jų: valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais, nutarimais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti biudžetinių įstaigų pajamų įmokos iš viso iš jų pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija 1 1 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija 100 100 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba 150 150 Lietuvos radijo ir televizijos komisija 900 900 900 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija 13 13 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba 7 200 7 200 7 200 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas 30 30 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 7 7 Aplinkos ministerija 110 274 108 342 1 932 Ekonomikos ir inovacijų ministerija 2 266 1 787 479 Finansų ministerija 66 030 63 042 2 988 Krašto apsaugos ministerija 585 585 Kultūros ministerija 39 204 28 297 10 907 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija 30 242 2 175 28 067 Susisiekimo ministerija 532 129 531 612 517 Sveikatos apsaugos ministerija 7 874 3 351 4 523 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija 25 846 21 410 4 436 Teisingumo ministerija 3 192 1 900 1 292 Vidaus reikalų ministerija 7 823 7 823 Žemės ūkio ministerija 616 12 604 Lietuvos statistikos departamentas 10 10 Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka 220 220 Lietuvos nacionalinis muziejus 400 400 Lietuvos nacionalinis dailės muziejus 330 330 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus 120 120 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras 1 800 1 800 Lietuvos nacionalinis dramos teatras 560 560 Nacionalinis Kauno dramos teatras 521 521 Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija 600 600 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai 425 425 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba 573 573 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba 2 500 2 500 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1 1 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 12 12 Nacionalinė teismų administracija 32 32 Teismai 71 71 iš jų: Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2 2 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 1 1 Lietuvos apeliacinis teismas 13 13 Vilniaus apygardos teismas 3 3 Kauno apygardos teismas 1 1 Klaipėdos apygardos teismas 7 7 Šiaulių apygardos teismas 1 1 Panevėžio apygardos teismas 1 1 Vilniaus miesto apylinkės teismas 6 6 Kauno apylinkės teismas 8 8 Klaipėdos apylinkės teismas 3 3 Šiaulių apylinkės teismas 1 1 Panevėžio apylinkės teismas 2 2 Alytaus apylinkės teismas 2 2 Marijampolės apylinkės teismas 1 1 Telšių apylinkės teismas 1 1 Utenos apylinkės teismas 1 1 Vilniaus regiono apylinkės teismas 1 1 Vilniaus apygardos administracinis teismas 15 15 Regionų apygardos administracinis teismas 1 1 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras 50 50 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba 7 761 7 761 7 751 Lietuvos energetikos institutas 300 300 Nacionalinis vėžio institutas 720 720 Lietuvos kultūros tyrimų institutas 25 25 Lietuvos istorijos institutas 23 23 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas 30 30 Lietuvių kalbos institutas 29 29 Lietuvos agrarinės ekonomikos institutas 43 43 Lietuvos teisės institutas 15 15 Lietuvos socialinių tyrimų centras 29 29 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras 330 330 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras 1 037 1 037 Gamtos tyrimų centras 420 420 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras 1 000 1 000 Lietuvos mokslų akademija 25 25 IŠ VISO 854 494 761 928 92 568 15 851 _______________________ Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 4 priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI TEISMAMS Tūkst. Eur Valstybės institucijos ir įstaigos Iš viso iš jų išlaidoms turtui įsigyti iš viso iš jų darbo užmokesčiui Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 4 178 4 175 3 920 3 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2 688 2 686 2 527 2 Lietuvos apeliacinis teismas 4 021 4 019 3 796 2 Vilniaus apygardos teismas 5 603 5 597 5 274 6 Kauno apygardos teismas 4 377 4 375 4 056 2 Klaipėdos apygardos teismas 2 652 2 651 2 507 1 Šiaulių apygardos teismas 1 973 1 972 1 855 1 Panevėžio apygardos teismas 1 936 1 935 1 836 1 Vilniaus miesto apylinkės teismas 9 128 9 125 8 343 3 Kauno apylinkės teismas 7 771 7 768 7 091 3 Klaipėdos apylinkės teismas 3 777 3 772 3 503 5 Šiaulių apylinkės teismas 4 846 4 844 4 144 2 Panevėžio apylinkės teismas 3 775 3 773 3 431 2 Alytaus apylinkės teismas 2 877 2 876 2 614 1 Marijampolės apylinkės teismas 2 679 2 678 2 448 1 Plungės apylinkės teismas 1 711 1 710 1 555 1 Tauragės apylinkės teismas 1 838 1 837 1 677 1 Telšių apylinkės teismas 1 795 1 794 1 644 1 Utenos apylinkės teismas 2 657 2 656 2 434 1 Vilniaus regiono apylinkės teismas 3 923 3 921 3 372 2 Vilniaus apygardos administracinis teismas 2 500 2 494 2 353 6 Regionų apygardos administracinis teismas 2 539 2 538 2 337 1 IŠ VISO: 79 244 79 196 72 717 48 _______________________ Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 5 priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS Tūkst. Eur Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas Dotacijos paskirties pavadinimas Iš viso Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti 35 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija 59 iš jų: piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti 30 valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti 29 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą 918 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei 574 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija 134 817 iš jų: socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti 14 947 būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti 3 100 socialinei paramai mokiniams 38 652 socialinėms paslaugoms 65 207 jaunimo teisių apsaugai 1 086 savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti 9 700 pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti 2 125 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija 24 925 iš jų: visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti 24 675 neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti 250 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija 895 079 iš jų: ugdymo reikmėms finansuoti 871 891 savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti 22 016 koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti 1 172 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2 822 iš jų: civilinės būklės aktams registruoti 2 076 valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti 699 Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti 47 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija 33 334 iš jų: civilinei saugai 1 698 priešgaisrinei saugai 31 104 gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti 532 Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerija 21 932 iš jų: savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti 34 žemės ūkio funkcijoms atlikti 8 832 valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti 11 566 savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti 1 500 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti 1 567 IŠ VISO 1 116 062 _______________________ Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 6 priedas LIETUVOS RESPUBLIKOS 2021 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI Tūkst. Eur Savivaldybės pavadinimas Prognozuoja-mos pajamos iš jų Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais) gyventojų pajamų mokestis iš jo: naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti 2018 – 2020 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymui laipsniškai įgyvendinti pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui padidinti minimaliajai mėnesinei algai padidinti mokytojų, dirbančių pagal neformaliojo vaikų švietimo programas, darbui apmokėti Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto pakeitimams įgyvendinti pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti Vilniaus miesto 373 565 319 514 10 866 1 304 897 1 160 1 043 225 1 953 19,5825 Alytaus miesto 31 664 29 936 4 738 103 99 119 98 21 1,8347 Birštono 5 732 5 511 2 918 40 21 26 18 2 0,3378 Druskininkų 12 335 11 412 957 73 33 44 29 6 0,6994 Kauno miesto 192 395 169 626 5 737 803 457 440 522 111 10,3962 Klaipėdos miesto 105 726 93 053 4 424 489 292 523 386 65 5,7031 Marijampolės 32 467 28 965 1 902 184 91 160 67 21 1,7752 Neringos 5 986 5 458 348 29 30 30 21 0,3345 Palangos miesto 15 314 12 123 1 055 84 45 79 64 6 0,7430 Panevėžio miesto 51 269 46 579 2 357 327 149 239 96 34 2,8548 Šiaulių miesto 61 676 55 819 3 514 312 181 213 182 42 3,4211 Visagino 14 435 14 209 3 752 109 44 122 79 6 0,8709 Akmenės rajono 14 188 13 305 3 326 92 41 50 49 7 0,8154 Alytaus rajono 14 637 14 123 763 70 23 48 19 4 0,8656 Anykščių rajono 16 043 15 208 2 729 95 49 61 24 6 0,9321 Biržų rajono 14 196 13 315 973 96 44 91 23 6 0,8161 Ignalinos rajono 10 493 9 835 1 759 78 33 50 25 3 0,6028 Jonavos rajono 26 709 25 455 3 600 127 67 120 74 15 1,5601 Joniškio rajono 14 255 12 390 1 536 84 38 64 49 6 0,7594 Jurbarko rajono 16 087 14 912 1 706 92 47 111 25 8 0,9139 Kaišiadorių rajono 17 819 15 809 1 300 103 52 80 54 11 0,9689 Kauno rajono 58 412 55 919 1 730 225 118 282 99 30 3,4272 Kėdainių rajono 27 330 25 261 1 374 177 78 158 59 16 1,5482 Kelmės rajono 17 083 16 454 2 854 97 52 67 26 8 1,0084 Klaipėdos rajono 37 561 35 018 1 436 189 103 164 91 16 2,1462 Kretingos rajono 21 098 19 591 914 118 60 105 83 13 1,2007 Kupiškio rajono 10 585 9 822 1 193 65 30 62 27 5 0,6020 Lazdijų rajono 11 688 11 232 1 535 50 24 55 25 6 0,6884 Mažeikių rajono 30 576 28 986 2 390 227 103 165 112 19 1,7765 Molėtų rajono 10 905 10 336 996 69 33 55 29 5 0,6335 Pakruojo rajono 13 006 11 227 1 383 93 39 86 21 5 0,6881 Panevėžio rajono 20 863 19 813 1 004 145 59 130 24 9 1,2143 Pasvalio rajono 15 147 13 499 1 258 107 47 82 44 8 0,8273 Plungės rajono 19 275 18 141 893 116 58 99 86 12 1,1118 Prienų rajono 14 981 14 046 987 97 46 72 56 8 0,8609 Radviliškio rajono 22 469 20 510 2 484 155 61 143 51 12 1,2570 Raseinių rajono 17 917 16 812 1 089 88 52 65 46 10 1,0304 Rokiškio rajono 18 046 16 876 1 641 128 59 118 48 8 310 1,0343 Skuodo rajono 10 491 9 890 1 203 59 32 45 28 5 0,6061 Šakių rajono 16 714 15 069 988 127 49 121 43 9 0,9236 Šalčininkų rajono 18 569 18 033 2 004 131 47 147 55 12 1,1052 Šiaulių rajono 23 457 21 998 1 116 132 60 133 55 10 1,3482 Šilalės rajono 13 878 13 215 1 548 103 46 71 59 8 0,8099 Šilutės rajono 22 829 21 521 1 037 133 69 116 54 14 1,3190 Širvintų rajono 9 269 8 583 493 61 28 38 25 5 0,5260 Švenčionių rajono 14 156 12 976 608 80 41 67 40 7 0,7953 Tauragės rajono 21 907 20 385 899 118 56 89 66 13 1,2494 Telšių rajono 23 090 22 369 1 673 144 67 144 55 14 1,3710 Trakų rajono 21 106 19 838 835 124 58 29 46 11 1,2158 Ukmergės rajono 20 504 19 087 1 726 116 56 121 65 11 1,1698 Utenos rajono 22 010 20 358 1 461 155 67 119 33 11 1,2477 Varėnos rajono 13 533 13 134 1 640 84 44 67 32 6 0,8050 Vilkaviškio rajono 21 181 19 969 2 098 124 63 99 76 12 1,2239 Vilniaus rajono 63 209 59 077 2 328 308 138 387 76 33 3,6208 Zarasų rajono 10 815 10 336 2 021 58 30 51 34 4 0,6335 Elektrėnų 16 608 14 862 738 96 48 76 52 8 0,9109 Kalvarijos 6 152 5 922 760 39 19 27 15 3 0,3630 Kazlų Rūdos 6 422 5 947 282 33 17 35 34 4 0,3645 Pagėgių 5 469 4 667 428 46 19 35 11 2 0,2860 Rietavo 4 494 4 286 331 32 16 32 17 3 0,2627 IŠ VISO 1 799 796 1 631 622 111 638 9 143 4 825 7 787 4 845 1 000 2 263 100 _______________________ Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 7 priedas VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2021–2023 METŲ PROGRAMA (PAGAL INVESTAVIMO SRITIS) Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti 2021–2023 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos: Tūkst. Eur Sritis 2021 metams 2022 metams 2023 metams Valstybės valdymas 29 349 38 078 30 847 Krašto apsauga 117 904 115 736 152 181 Viešoji tvarka 5 972 1 641 1 229 Švietimas 202 931 89 100 60 380 Sveikatos apsauga 75 131 27 013 17 823 Socialinė apsauga 26 306 22 020 15 919 Aplinkos apsauga 110 586 85 769 28 113 Kultūra 75 573 44 948 32 755 Žemės ūkis 26 744 19 201 13 079 Visuomenės apsauga 162 073 82 327 27 408 Transportas ir ryšiai 562 662 476 262 464 792 Kita veikla 19 473 27 745 17 550 IŠ VISO 1 414 704 1 029 840 862 076 _______________________ Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 8 priedas 2021 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO)FONDO LĖŠŲ SĄMATA Tūkst. Eur 1. Numatomas lėšų likutis 2021 m. sausio 1 d. 370 309 2. Įplaukos 2021 metais 57 838 2.1. 50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus 250 2.2. 50 procentų gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą dividendų 36 549 2.3. 50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus 6 975 2.4. 50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypus 14 064 3. Išlaidos 2021 metais 1 996 iš jų: Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos 1 996 4. Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2023 m. gruodžio 31 d. 400 000 5. Numatomas lėšų likutis 2022 m. sausio 1 d. (1 + 2 – 3) 426 151 _______________________ Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 9 priedas 2021 METŲ GARANTINIO FONDO LĖŠŲ SĄMATA Tūkst. Eur 1. NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2021 M. SAUSIO 1 D. 80 293 2. PAJAMOS IR ĮPLAUKOS 2.1. Darbdavių įmokos 25 627 2.2. 2.3. 2.4. Lėšos, gautos iš darbdavių Garantinio fondo administratoriaus reikalavimams tenkinti Pajamos už investuotas laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas Kitos teisėtai gautos lėšos 500 0 250 3. Iš viso pajamų ir įplaukų 26 377 4. IŠLAIDOS 4.1. Išmokos darbuotojams 36 570 4.2. Apmokėjimas už paraiškų parengimą ir banko operacijas 50 4.3. Garantinio fondo administravimo išlaidos 246 4.4. Laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidos 25 5. IŠ VISO IŠLAIDŲ 36 891 6. NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2022 M. SAUSIO 1 D. 69 779 _______________________ Lietuvos Respublikos 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 10 priedas 2021 METŲ ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO LĖŠŲ SĄMATA Tūkst. Eur 1. NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2021 M. SAUSIO 1 D. 95 685 2. PAJAMOS IR ĮPLAUKOS 2.1. Darbdavių įmokos 25 627 2.2. 2.3. Pajamos už laikinai investuotas laisvas lėšas Kitos teisėtai gautos lėšos 0 0 3. Iš viso pajamų ir įplaukų 25 627 4. IŠLAIDOS 4.1. Išmokos darbuotojams 9 738 4.2. Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidos 162 4.3. Laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidos 20 5. Iš viso išlaidų 9 920 6. NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2022 M. SAUSIO 1 D. 111 392 _______________________
XIIIP-5304
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų, 2022 metų ir 2023 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas (Nr. XIIIP-5304)
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai
Grupės projektai