Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvados“ projektas+ išvada (Nr. XIIIP-558)

Projektas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 NUTARIMAS

 DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS KOMITETO ATLIKTO PARLAMENTINIO TYRIMO dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO MINDAUGO BASČIO RYŠIŲ GALIMAI KELIAMOS GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI IR GALIMYBIŲ INICIJUOTI APKALTOS PROCESĄ IŠVADOS

 2017 m. d. Nr.

 Vilnius

 Lietuvos Respublikos Seimas n u t a r i a:

 1 straipsnis.

 Pritarti Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą išvadai (pridedama).

 Seimo Pirmininkas

 Teikia

 Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas

 PRITARTA

 Lietuvos Respublikos Seimo

 2017 m. balandžio d.

 nutarimu Nr. XIII-

 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO nacionalinio saugumo ir gynybos komitetO ATLIKTO PARLAMENTINIO TYRIMO dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NARIO MINDAUGO BASČIO RYŠIŲ GALIMAI KELIAMOS GRĖSMĖS NACIONALINIAM SAUGUMUI IR GALIMYBIŲ INICIJUOTI APKALTOS PROCESĄ IŠVADa

 Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas (toliau – Komitetas) Lietuvos Respublikos Seimo pavedimu laikinosios tyrimo komisijos teisėmis atliko parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą (toliau – parlamentinis tyrimas).

 1 . Komiteto įgaliojimų pagrindas. Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. XIII-231 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą“ (toliau – Seimo nutarimas Nr. XIII-231).

 2 . Komiteto sudėtis: Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas, pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, nariai Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Laurynas Kasčiūnas, Michal Mackevič, Juozas Olekas, Audrys Šimas.

 3 . Parlamentinio tyrimo klausimai:

 3.1 . nustatyti, ar Seimo narys Mindaugas Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, neveikė prieš Lietuvos valstybės interesus;

 3.2 . išsiaiškinti, ar artimi Seimo nario Mindaugo Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui;

 3.3 . nustatyti, kokią įtaką ir žalą Lietuvos valstybei padarė Seimo narys Mindaugas Bastys, tarpininkaudamas Rusijos Federacijos valstybės įmonių, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekusiems paveikti 2012–2016 m. bei po 2016 m. Seimo rinkimų sudarytos valdančiosios koalicijos partijas, atskirus politinių partijų atstovus, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus, ir įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams;

 3.4 . nustatyti, ar atitinkamų valstybės institucijų sukauptos ar tyrimo metu papildomai atskleistos informacijos apie Seimo narį Mindaugą Bastį, jo ryšius ir veiklą pakanka pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Mindaugui Basčiui.

 4 . Komiteto darbo trukmė: 2017 m. kovo 16 d. – 2017 m. balandžio 14 d.

 5 . Komiteto posėdžių datos: 2017 m. kovo 22 d., 24 d., 31 d., balandžio 3 d., 5 d., 7 d., 10 d., 12 d.

 6 . Komiteto posėdžiuose dalyvavo: Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento direktorius Darius Jauniškis, Departamento darbuotojai A. B., R. Š., M. Ž., Lietuvos Respublikos Seimo nariai Mindaugas Bastys, Algirdas Butkevičius, Kęstutis Smirnovas, buvęs Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, buvę Valstybės saugumo departamento direktoriai Arvydas Pocius, Povilas Malakauskas, Gediminas Grina, buvęs Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Sigitas Butkus, buvęs Lietuvos Respublikos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdybos viršininkas Daumantas Pocius, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris.

 7 . Teisės aktai, kuriais vadovautasi atliekant parlamentinį tyrimą:

 7.1 . Lietuvos Respublikos Seimo laikinųjų tyrimo komisijų įstatymas;

 7.2 . Lietuvos Respublikos Seimo statutas;

 7.3 . Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas;

 7.4 . Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas;

 7.5 . Nacionalinio saugumo strategija (Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2131 redakcija);

 7.6 . Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „D ėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“ );

 7.7 . Nacionalinė energetikos strategija (patvirtinta Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu „Dėl nacionalinės energetikos strategijos patvirtinimo“);

 7.8 . Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymas.

 8 . Parlamentinio tyrimo rezultatai:

 8.1 . Nustatyti, ar Seimo narys Mindaugas Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, neveikė prieš Lietuvos valstybės interesus.

 8.1.1 . Komitetas nustatė:

 8.1.1.1 . Seimo nario M. Basčio išrinkimas Seimo Pirmininko pavaduotoju ir Valstybės saugumo departamento (VSD) rekomendacija nesuteikti jam leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija:

 2016 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimu Nr. XIII-83 „Dėl Mindaugo Basčio išrinkimo Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotoju “ Seimo narys Mindaugas Bastys buvo išrinktas Seimo Pirmininko pavaduotoju. Pagal Seimo Pirmininko 2015 m. gegužės 13 d. potvarkį Nr. PP-134 RN „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo padalinių, kuriuose dirbama su įslaptinta informacija ar saugoma įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, ir Lietuvos Respublikos Seimo pareigų, kurias einantiems asmenims reikia leidimų dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimų, sąrašų patvirtinimo“, Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas einantis asmuo turi turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

 Seimo Pirmininko pavaduotojas M. Bastys pateikė prašymą Valstybės saugumo departamentui (toliau – VSD) išduoti jam leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ ir sutiko būti tikrinamas dėl jo asmens patikimumo nustatymo.

 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsniu, VSD atlieka asmenų, kuriems pagal pareigas reikalingas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikrinimą dėl galimybės išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“. Įstatyme nustatyta, kad pagrindinis tokio tikrinimo tikslas – nustatyti, ar asmeniui, kuris pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, gali būti patikėta įslaptinta informacija, ar tikrinamas asmuo yra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei.

 VSD, atlikęs M. Basčio patikrinimą dėl jo patikimumo, 2017 m. kovo 8 d. neįslaptintame rašte Nr. 18-2180 pranešė Seimo Pirmininkui, kad, atsižvelgiant į Seimo nario M. Basčio patikrinimo metu surinktą informaciją ir šios informacijos vertinimą, VSD, vadovaudamasis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 20 punktu, prieštarauja, kad Seimo nariui M. Basčiui būtų išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

 2017 m. kovo 9 d. Seimo Pirmininkas Viktoras Pranckietis padarė pranešimą žiniasklaidai, kuriame teigiama: „Vertindamas gautą informaciją iš VSD, raginu Seimo narį trauktis iš Seimo vadovybės. Turima informacija kenkia ne tik Seimo darbui, bet ir įvaizdžiui. Tolimesnius sprendimus dėl M. Basčio turės priimti Socialdemokratų partijos frakcija. Turime užtikrinti stabilų, Lietuvos žmonių pasitikėjimu grindžiamą Seimo ir valdančiosios koalicijos darbą“ [1] .

 2017 m. kovo 10 d. Seimo Pirmininko pavaduotojas M. Bastys viešai pareiškė apie savo atsistatydinimą ir įteikė pareiškimą dėl atleidimo iš Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų. Tą pačią dieną Seimas priėmė nutarimą Nr. XIII-210 „Dėl Mindaugo Basčio atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigų“ jam atsistatydinus.

 2017 m. kovo 16 d. Seimas priėmė nutarimą Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“; šiuo nutarimu sudaryta komisija 2017 m. kovo 29 d. sustabdė savo veiklą, iki bus pateikta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atliekamo parlamentinio tyrimo išvada.

 2017 m. kovo 16 d. Seimas priėmė nutarimą Nr. XIII-231 „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui atlikti parlamentinį tyrimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio ryšių galimai keliamos grėsmės nacionaliniam saugumui ir galimybių inicijuoti apkaltos procesą“, kurio pagrindu pradėtas parlamentinis tyrimas.

 8.1.1.2 . Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2017 m. kovo 8 d. raštas Nr. 18-2180 „Dėl Seimo nario Mindaugo Basčio patikrinimo“ (Seimo kanceliarijoje gautas 2017 m. kovo 8 d., registracijos Nr. G-2017-2927):

 „Darytina išvada, kad M. Basčio ryšiai bei kitos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti šio asmens patikimumu. Šią išvadą pagrindžia toliau išdėstytos tikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir faktai:

 1 . Ilgalaikis ir nuolatinis asmeninių ryšių palaikymas su Jevgenijumi Kostinu ir galima šio asmens įtaka. J. Kostinas palaiko ryšius su Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojais. Dėl turimų ryšių Rusijoje – J. Kostino brolis Aleksejus Kostinas, Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Tarptautinės privačios ir civilinės teisės katedros vadovas, Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie RF pramonės ir prekybos rūmų prezidiumo pirmininkas, „Gazprom“ komercinio arbitražo teisėjas, Rusijos arbitražo paramos centro pirmininko pavaduotojas, atsakingas už tarptautinius ryšius. J. Kostinas nuolat dalyvauja įvairiose su Rusija susijusiose verslo schemose , palaiko asmeninius ryšius su Piotru Vojeika. Per savo ryšius su P. Vojeika buvo tapęs „Gazprom“ tarpininkės UAB „Dujotekana“ [2] strateginiu konsultantu. J. Kostinas nuo 2012 metų [3] atstovauja Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ interesams Lietuvoje. 2015 m. J. Kostinas tapo faktiniu Rusijos korporacijos atstovu Lietuvoje. 2016 m. J. Kostinas rūpinosi Astravo AE įvaizdžiu – bendravo su žurnalistais bei kitais potencialiais šio projekto rėmėjais. J. Kostino veikla atstovaujant „Rosatom“ interesams regione kertasi su Lietuvos valstybės pozicija Astravo AE atžvilgiu, ypač 2017 m. [4] nacionalinio partijų susitarimo dėl Astravo AE kontekste.

 2012–2013 m. J. Kostino prašymu Seimo narys M. Bastys organizavo „Rusatom overseas“ direktoriaus Rytų Europai Aleksandero Merteno (Alexander Merten) susitikimą su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi ir energetikos ministru , suorganizavo susitikimą su Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu. VSD duomenimis, susitikimo metu buvo aptartos galimybės realizuoti „Rosatom“ planus Lietuvoje ir regione.

 Seimo narys pripažįsta, kad J. Kostinas jo prašė pasidomėti dėl neįvardyto piliečio (Seimo narys M. Bastys paaiškinimų teikimo metu neprisiminė asmens pavardės) žemės susigrąžinimo Trakuose, t. y.: „pasižiūrėti, ar teisingai elgiasi Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos“.

 J. Kostino prašymu Seimo narys M. Bastys tarpininkavo Rusijos Federacijos piliečiams išduodant / pratęsiant leidimą gyventi Lietuvoje (tarp jų Dmitrij Jakovlev, Viktor Poliakov).

 J. Kostinas supažindino Seimo narį M. Bastį su Rusijos Federacijos piliečiais Borisu Ziminu, Dmitrijumi Ziminu dėl galimybės Zimino fondą iš Rusijos perkelti į Lietuvą bei investicijų Lietuvoje.

 VSD vertinimu, Seimo nario M. Basčio artimi ryšiai su J. Kostinu, kuris palaiko ryšius su Rusijos didžiųjų energetikos kompanijų (pirmiausia „Rosatom“) atstovais, politikais, Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojais, daro Seimo narį M. Bastį pažeidžiamą ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslaptį sudarančios informacijos saugumui. Tuo labiau kad ir Seimo narys M. Bastys nurodė J. Kostiną kaip asmenį, kuris, atsižvelgiant į jų bendravimo pobūdį, galėtų turėti svertų spaudimui daryti.“

 8.1.1.3 . Komitetui pateikta Valstybės saugumo departamento informacija:

 Komitetui pateiktais Valstybės saugumo departamento duomenimis, Rusijos Federacijos valstybinė atominės energetikos korporacija „Rosatom“ [5] (toliau – „Rosatom“) 2012–2013 m. parengė ir mėgino įgyvendinti planą – kartu su Lietuvos bendrovėmis įkurti bendrą įmonę (konsorciumą), kuri, išnaudodama esamas ir numatomas nutiesti elektros perdavimo jungtis su Kaliningrado sritimi, ateityje prekiautų Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statomų atominių elektrinių (toliau – Baltijskaja AE ir Astravo AE) pagaminta elektros energija, panaudojant Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę (toliau – Kruonio HAE), taip pat dalyvautų Baltijskaja AE statybų ir Ignalinos atominės elektrinės (toliau – Ignalinos AE) uždarymo projektuose, o susidarius palankioms aplinkybėms – ir naujos atominės elektrinės Visagine statybų projekte.

 Šis planas pradėtas rengti po to, kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2011 m. neatsiliepė į „Rosatom“ kvietimą dalyvauti Baltijskaja AE statybos projekte. Dviejų atominių elektrinių – Baltijskaja AE ir Astravo AE – statyba šalia Lietuvos sienų buvo vertinama kaip geopolitiniai Rusijos projektai, kuriais siekiama daryti spaudimą Lietuvai ir trukdyti elektros energijos perdavimo tinklų sinchronizavimui su kontinentinės Europos elektros tinklais.

 Rusijai nepavykus užsitikrinti politinio Lietuvos valstybės valdžios institucijų palaikymo „Rosatom“ projektams regione, prasidėjo intensyvios verslo partnerių paieškos. „Rosatom“ tikėjosi verslo partnerių iš Lietuvos padedama ne tik įžengti į Lietuvos rinką, bet ir užsitikrinti paramą savo įgyvendinamiems projektams (pirmiausia Baltijskaja AE projektui Kaliningrado srityje).

 „Rosatom“ veiksmai siekiant įtraukti vietinius verslininkus į bendrus projektus, tikintis jiems padedant užsitikrinti politinę paramą „Rosatom“ projektų įgyvendinimui yra tradicinė Rusijos korporacijos veikimo schema, naudojama įvairiose Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybėse narėse.

 „Rosatom“ pasiūlymų Lietuvos verslui paketas apėmė plataus bendradarbiavimo galimybes: nuo smulkių energetinių projektų Lietuvoje, rangos darbų „Rosatom“ projektuose, finansinės institucijos, per kurią būtų finansuojami projektai, įsteigimo iki stambių projektų – prekybos elektra, realizuojant „Rosatom“ statomose atominėse elektrinėse pagamintą elektros energiją – ir infrastruktūros projektų (elektros jungčių su Kaliningrado sritimi) įgyvendinimo. Sėkmės atveju „Rosatom“ ketino plėsti veiklą Lietuvoje, įsteigti dar kelias su Lietuvos verslininkais bendras įmones (ar jų konsorciumus), taip pat pasinaudoti Lietuva kaip platforma savo veiklai į kaimynines ES valstybes nares plėsti.

 2011 m. „Rosatom“ pristatė UAB „Vėtrūna“, vykdžiusiai Ignalinos AE uždarymo projektų darbus, galimybę dalyvauti Baltijskaja AE projekte. Vėliau į bendradarbiavimą su „Rosatom“ buvo siekiama įtraukti ir kitas Lietuvos bendroves. „Rosatom“ ne tik naudojo finansinio spaudimo svertus (kaip „Vėtrūnos“ atveju), bet ir akcentavo galimybę pasinaudoti bendradarbiavimo įgyvendinant „Rosatom“ projektus perspektyvomis. „Rosatom“ planavo kartu su Lietuvos verslininkais įsteigti konsorciumą, kuris turėjo užtikrinti korporacijos projektų įgyvendinimą.

 Komitetas turi duomenų, kad 2012 m., vykstant Ignalinos AE uždarymo projektus vykdančios generalinės rangovės – bendrovės „Nukem Technologies“ (toliau – „Nukem“), kurios 100 proc. akcijų nuo 2009 m. valdo „Rosatom“, ir statybos darbus vykdančios UAB „Vėtrūna“ deryboms dėl nesumokėtos skolos už atliktus statybos darbus, į tarpininkavimą abiems suinteresuotoms pusėms įsitraukė Piotras Vojeika ir Jevgenijus Kostinas, kurie ne tik tarpininkavo UAB „Vėtrūna“ akcininkams derybose su „Nukem“, bet tuo pat metu atstovavo „Rosatom“ ir su šia korporacija susijusių verslininkų interesams.

 Pagalba dėl nesumokėtos skolos už atliktus statybos darbus atgavimo UAB „Vėtrūna“ pažadėta mainais už dalį šios įmonės akcijų, kurios turėjo atitekti ne tik derybose tarpininkaujantiems asmenims, bet ir tarpininkams Rusijos Federacijoje. Mainais UAB „Vėtrūna“ akcininkams buvo pažadėti užsakymai ir kituose „Rosatom“ vykdomuose projektuose (Baltijskaja AE ir Astravo AE). Be to, buvo suplanuota pritraukti ir kitas Lietuvos įmones (Komitetui įmonių pavadinimai žinomi) dalyvauti bendrame su „Rosatom“ priklausančiomis įmonėmis įsteigtame konsorciume, kuris dalyvautų „Rosatom“ vykdomuose projektuose.

 Informacija apie derybų su UAB „Vėtrūna“ eigą taip pat buvo perduodama „Rosatom“ priklausančios bendrovės „Rusatom Overseas“ [6] (toliau – „Rusatom Overseas“) viceprezidentui Anatolijui Safonovui, su kuriuo buvo aptarti Ignalinos AE projektų subrangovų parinkimo klausimą.

 2012 m. įvyko pirmasis J. Kostino ir Aleksandero Merteno, kuris tuo metu vadovavo „Rusatom Overseas“ atstovybei Kijeve ir „kuravo“ „Rosatom" projektus Lietuvoje, kontaktas. A. Mertenas informavo J. Kostiną, kad 2012 m. rugsėjo mėn. atvyks į Vilnių, ir paprašė, kad šis organizuotų susitikimus. Pagrindinis A. Merteno susitikimo tikslas buvo susitikti ne tik su suinteresuotais verslininkais, bet ir su Lietuvos socialdemokratų partijos lyderiu. Paaiškėjus, kad susitikimo su Lietuvos socialdemokratų partijos vadovu suderinti nepavyks (buvo paaiškinta, kad šis negali susitikti, nes yra užsiėmęs Seimo rinkimų kampanijos reikalais), buvo susitarta dėl susitikimo su M. Basčiu, kuris buvo pristatytas kaip šios partijos lyderio padėjėjas, galėsiantis jam perduoti visą iš A. Merteno gautą informaciją.

 2012 rugsėjo mėn. įvyko A. Merteno susitikimai, kuriuose dalyvavo J. Kostinas, P. Vojeika bei suinteresuotų Lietuvos statybų bendrovių atstovai. J. Kostinas bandė organizuoti, kad su A. Mertenu susitiktų ir „jų draugas“ (taip M. Bastys buvo apibūdintas A. Mertenui), tačiau šis dėl didelio užimtumo susitikti negalėjo. Nepavykus suderinti susitikimo, J. Kostinas ir M. Bastys susitarė susitikti vėliau, kad J. Kostinas galėtų informuoti M. Bastį apie A. Merteno vizitą ir jo metu pasiektus rezultatus.

 Pažymėtina, kad „Rosatom“ priklausančių įmonių ir Lietuvos bendrovių konsorciumo steigimo klausimai buvo svarstomi ir Maskvoje 2012 m. spalio mėn. vykusiuose susitikimuose, kuriuose taip pat dalyvavo konsorciumo steigimo koordinatoriumi tapęs J. Kostinas bei vienos Lietuvos įmonės atstovas.

 Komiteto duomenimis, „Rosatom“ vadovai Sergejus Kirijenka ir Kirilas Komarovas siekė užmegzti ryšius su Lietuvos valdžios atstovais ir pradėti įgyvendinti „Rosatom“ svarbius projektus, todėl A. Merteno 2012 m. rugsėjo mėn. vizito Vilniuje rezultatai „Rosatom“ vadovybės buvo įvertinti teigiamai. A. Mertenas konsorciumo steigimo ir „Rosatom“ projektų klausimais Lietuvoje 2012 m. lankėsi dar keletą kartų, susitikimus jo prašymu organizuodavo J. Kostinas. Vieno iš vizitų metu 2012 m. gruodžio mėn. per M. Bastį siekta organizuoti A. Merteno susitikimą su Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi, tačiau 2012 m. gruodžio mėn. įvykusiuose susitikimuose su A. Mertenu dalyvavo tik M. Bastys. Iš Komitetui pateiktos informacijos matyti, kad M. Basčio buvo prašoma informuoti A. Butkevičių apie susitikimus, kartu M. Bastys buvo informuojamas apie planuojamus energetinius projektus. Savo ruožtu J. Kostinas informuodavo „Rosatom“ atstovus apie politinę situaciją Lietuvoje.

 Suderintas 2013 m. vasario 13 d. neformalus A. Merteno susitikimas su A. Butkevičiumi, šiam atsisakius susitikti, neįvyko, tačiau tą pačią dieną buvo organizuotas A. Merteno susitikimas su Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu. M. Bastys telefonu paskambino V. Gedvilui ir paprašė jo susitikti su A. Mertenu. Pokalbio telefonu metu buvo sutarta, kad V. Gedvilas priims A. Merteną savo kabinete Seimo rūmuose tos pačios dienos vakare, kai sugrįš iš oficialaus vizito Estijoje. M. Bastys išrašė leidimus įeiti į Seimo rūmus A. Mertenui ir J. Kostinui. Susitikimas, kurį Komiteto nuomone, siekta nuslėpti, įvyko Seimo Pirmininko kabinete po 20 val., jame dalyvavo V. Gedvilas, A. Mertenas, M. Bastys ir J. Kostinas.

 Pagal VSD pateiktą informaciją susitikime buvo pristatyti „Rosatom“ pasiūlymai: galimos „Rosatom“ investicijos Lietuvoje, elektros perdavimo linijų statybos, konsorciumo steigimas, kalbėta apie Visagino AE projektą, galimą „Rosatom“ dalyvavimą šiame projekte, galimą Kruonio HAE panaudojimą ir pan. Būtent „Rosatom“ veiklos perspektyvoms Lietuvoje visuose susitikimuose ir turėjo būti skiriamas pagrindinis dėmesys.

 Teikdamas paaiškinimus Komitetui, A. Butkevičius patvirtino, kad M. Bastys kreipėsi į jį prašydamas priimti A. Merteną, tačiau A. Butkevičius aiškiai pasakęs, kad susitikimo nebus, kadangi toks susitikimas politiškai būtų nenaudingas Lietuvos interesams, paskleistų abejonę dėl Lietuvos pasirinktos strateginės krypties – įgyvendinti sinchronizacijos projektą ir integruotis į Europos elektros energetikos tinklus. A. Butkevičius taip pat pasakė M. Basčiui, kad „politiškai susitikinėti su „Rosatom“ negalima“ (citata iš Komiteto 2017 m. balandžio 3 d. posėdžio stenogramos) ir įspėjo M. Bastį: „Tai aš jam ir pasakiau, kad tu nesusitik“ (citata iš Komiteto 2017 m. balandžio 3 d. posėdžio stenogramos).

 A. Merteno susitikimas su Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi įvyko 2013 m. vasario 22 d. Ignalinos AE, kur vyko pasitarimas su elektrinės uždarymo darbus vykdančia „Nukem“. Komiteto duomenimis, susitikime buvo pristatyti „Rosatom“ pasiūlymai: dėl Kruonio HAE panaudojimo balansuojant Baltijskaja AE generuojamus srautus, elektros jungties į Kaliningrado sritį statybos, Lietuvos galimybės tapti Baltijskaja AE akcininke, kartu dirbti branduolinės energetikos srityje ir pan., akcentuota galimybė Lietuvai pakeisti savo geopolitinį statusą.

 Spaudoje 2013 m. vasario 23 d. pasirodžius informacijai apie įvykusius A. Merteno susitikimus su Seimo Pirmininku V. Gedvilu (2013 m. vasario 13 d.) ir Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi (2013 vasario 22 d.) bei viešai paaiškėjus M. Basčio vaidmeniui organizuojant šiuos susitikimus, Komiteto duomenimis, M. Bastys siekė nuslėpti J. Kostino dalyvavimą susitikime su Seimo Pirmininku bei tikrąsias savo pažinties su A. Mertenu aplinkybes. Susitikimų faktui iškilus į viešumą, „Rosatom“ savo iniciatyva paviešino kai kuriuos planus ir pasiūlymus Lietuvai dalyvauti bendruose projektuose [7] .

 Pažymėtina, kad „Rosatom“ vadovų ir atstovų susitikimų su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku ar energetikos ministru poreikis buvo akcentuojamas ir vėliau, maždaug iki 2013 m. vidurio, tačiau jau 2013 m. rudenį „Rosatom“ vadovybė pradėjo reikšti nepasitenkinimą rezultatų neduodančia savo atstovų veikla Lietuvoje, o 2014 m. pradžioje Lietuvos verslininkų ir „Rosatom“ atstovų derybos nutrūko. Manytina, kad tam turėjo įtakos tai, kad nebuvo užtikrintas politinis Lietuvos valstybės valdžios palaikymas „Rosatom“ planams Lietuvoje ir Lietuvos pozicija dėl Rusijos vykdomų projektų nepasikeitė; be to, įtakos turėjo ir pasikeitusi Lietuvos verslininkų pozicija dėl geopolitinės padėties ir Krymo aneksijos.

 Iš Komitetui pateiktų paaiškinimų yra žinoma, kad tuometis Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius taip pat gaudavo įslaptintas VSD pažymas, tarp jų ir apie grėsmes energetikos sektoriuje, ir buvo supažindintas su šiomis grėsmėmis.

 8.1.1.4 . Valstybės saugumo departamento 2011 metų veiklos apžvalga (paskelbta 2012 m. birželio mėn.):

 „2011 m. VSD toliau aiškinosi ir siekė neutralizuoti užsienio valstybių žvalgybos ir saugumo tarnybų keliamas grėsmes šalies nacionaliniam saugumui ir interesams. Išskirtiniais laikytini užsienio valstybių mėginimai kontroliuoti itin svarbias Lietuvos energetinių resursų sritis, priešintis vykdomoms energetikos sektoriaus reformoms. Atkreiptinas dėmesys ir į mėginimus iš užsienio ir per Lietuvoje esančias visuomenines ir politines organizacijas kritikuoti Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką, kurstyti etninę, socialinę ir ideologinę nesantaiką. Žvalgybos ir saugumo tarnybos, kurių veikla kenkia Lietuvos nacionaliniams interesams, taip pat siekia pasinaudoti politinėmis jėgomis, galinčiomis patekti į LR Seimą ir ateityje atstovauti trečiųjų valstybių interesams. Apie tai VSD rinko, kaupė ir analizavo informaciją, teikė analitines išvadas ir apibendrinimus valstybės vadovams, o teisėsaugos institucijoms – informaciją apie galimai nusikalstamą veiką.

 Ypatingą grėsmę Lietuvai kelia trukdymai apsirūpinti gamtinėmis dujomis, įgyvendinti struktūrinę Lietuvos gamtinių dujų sektoriaus reformą, realizuoti Visagino AE bei Ignalinos AE eksploatacijos nutraukimo projektus. Išskirtinį dėmesį užsienio valstybės skiria Lietuvos vykdomiems strateginiams energetikos projektams. Lietuvos siekis pigiau įsigyti energetinių resursų ir diversifikuoti energetinių išteklių tiekimą šiose šalyse vertinamas kaip keliantis grėsmę jų interesams regione.

 Trukdymui diversifikuoti energetinių išteklių tiekimą išnaudojamos informacinės, socialinės, politinės, verslo struktūros. 2011 m. prieš Lietuvą buvo vykdomos informacinės kampanijos, joms skiriama vis daugiau lėšų. Prieš šalyje vykdomus strateginius energetikos projektus nukreipta informacija buvo skelbiama užsienio ir Lietuvoje leidžiamose žiniasklaidos priemonėse. Tai lėmė Lietuvos valdžios institucijų veiksmai sprendžiant elektros energijos bei dujų ūkio klausimus, mažinant šalies priklausomybę nuo vieno energijos resursų šaltinio, integruojantis į Europos energetinius tinklus.

 Kai kuriose užsienio valstybėse verslą plėtojančios Lietuvos įmonės patiria šių valstybių valdžios institucijų bei saugumo tarnybų spaudimą. Prieš verslą šiose užsienio valstybėse plėtojančias įmones nepagrįstai naudojamos įvairios priemonės – trukdoma įsigyti vizas, leidimus gyventi tose šalyse, norima, kad verslininkai paveiktų Lietuvos politikų sprendimus. Dauguma Lietuvos įmonėms nepalankių sprendimų yra priimti vadovaujantis politiniais, o ne ekonominiais motyvais.“

 8.1.1.5 . Valstybės saugumo departamento 2012 metų veiklos ataskaita visuomenei (paskelbta 2013 m. birželio mėn.):

 „Lietuvai nedraugiškos valstybės siekia menkinti Lietuvos suverenumą, istoriją, valdžią, vykdomą užsienio ir vidaus politiką, bando trukdyti įgyvendinti svarbiausius energetinius projektus, galinčius užtikrinti alternatyvų apsirūpinimą elektros energija ir energijos ištekliais. Siekdamos savo tikslų, užsienio valstybės naudoja tradicinės galios politikos instrumentus, energetinių ir ekonominių resursų kontrolę, siekia Lietuvoje suformuoti įtakos grupes, galinčias paveikti Lietuvos politinių jėgų sprendimus. Prieš Lietuvą yra vykdoma aktyvi informacinė, ideologinė ir istorijos „perrašymo“ politika.

 Rusijos Federacija Lietuvoje turi ilgalaikių politinės, ekonominės, energetinės ir informacinės įtakos tikslų, kuriuos įgyvendinti padeda šalies žvalgybos ir saugumo tarnybos. Vykdydamos operacijas, šios tarnybos siekia gauti įslaptintą ir kitą jautrią informaciją apie Lietuvos vidaus ir užsienio politiką, ekonomiką, strateginius energetikos projektus, karines pajėgas, žvalgybos ir teisėsaugos tarnybas bei daryti įtaką politiniams, ekonominiams ir socialiniams procesams.

 Užsienio valstybės, ypač Rusijos Federacija, skiria ypatingą dėmesį Lietuvoje vykdomiems strateginiams energetikos projektams. Tarp didžiausią susidomėjimą keliančių klausimų – ES trečiojo energetikos paketo nuostatų įgyvendinimas, suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba, Visagino AE projekto perspektyvos. Tvirtinama, kad minėti projektai kelia grėsmę šių valstybių „energetiniam saugumui“, nors labiau tikėtina – jų interesams Baltijos regione. Akivaizdu, kad atominių jėgainių Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statyba, planuojami dujų infrastruktūros projektai Kaliningrado srityje, kurių ekonominis pagrįstumas ir projektų inicijavimo mechanizmas yra abejotinas, yra plėtojami norint paveikti Lietuvoje vykdomų energetinių projektų įgyvendinimą.“

 8.1.1.6 . Valstybės saugumo departamento 2013 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (paskelbta 2014 m. birželį):

 „Noras kontroliuoti ar daryti įtaką mūsų valstybės priimamiems sprendimams ir vykdomai politikai nulemia tikslingus ir kryptingus tų šalių veiksmus, kurie kelia grėsmę Lietuvos energetiniam, ekonominiam, socialiniam ir informaciniam saugumui.

 Lietuvos vidaus ir užsienio politikai paveikti užsienio valstybės naudoja įvairius tiek minkštosios, tiek kietosios galios svertus. Valstybės saugumo departamentas nustatė bandymus formuoti naujas ir palaikyti jau veikiančias įtakos grupes Lietuvoje, išnaudoti šalies politikų nesutarimus, institucijų tarpusavio sąveikos spragas, skleisti Lietuvos interesams prieštaraujančią, šalį diskredituojančią informaciją, kurstyti tautinių bendrijų nesantaiką ir mažinti jų integraciją į Lietuvos visuomenę. Taip pat tradiciškai buvo išnaudojami ekonominiai ir energetikos svertai, diskredituojami Lietuvos vykdomi energetinę nepriklausomybę suteiksiantys projektai, per užsienyje veikiančius verslo atstovus buvo siekiama paveikti Lietuvos politikų sprendimus.

 Rusijos žvalgybos tarnybas domina:

 Ekonomika ir energetika: ūkio raida ir perspektyva, strateginiai energetikos projektai, jų politinis palaikymas / nepalaikymas ir galimybės diskredituoti.“

 8.1.1.7 . Valstybės saugumo departamento 2014 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (paskelbta 2015 m. kovo mėn.):

 „Trumpalaikėje perspektyvoje Lietuvos energetinį saugumą gali tiesiogiai veikti Rusijos politikų siekis stiprinti Kaliningrado srities energetinį saugumą. Rusijos vadovybė sieja Kaliningrado anklavo energetinio saugumo klausimą su Baltijos valstybių planais sinchronizuotis su kontinentinės Europos tinklais ir išskiria šias prioritetines Kaliningrado srities energetikos vystymo kryptis: 1) nauji elektros generavimo projektai; 2) vidinių ir išorinių srities elektros perdavimo linijų stiprinimas; 3) nepriklausomas nuo tranzito per Lietuvą gamtinių dujų tiekimas.

 Vidutinės trukmės perspektyvoje Lietuvos energetinį saugumą gali paveikti atominių elektrinių (toliau – AE) projektai Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje. Baltijskaja AE statybos Kaliningrado srityje yra sustabdytos, tačiau pasikeitus aplinkybėms jos galėtų būti santykinai greitai atnaujintos. Astravo AE projektas Baltarusijoje 2014 m. buvo vykdomas neatsiliekant nuo grafiko.

 VSD vertinimu, ekonominio sunkmečio sąlygomis Rusija vis tiek palaipsniui stiprins Kaliningrado srities energetinę sistemą ir nuosekliai investuos į atskirų objektų statybas Baltarusijoje, tačiau tuo pat metu reikš pretenzijas Lietuvai (per žiniasklaidą, įvairias tarptautines institucijas) dėl neva bloginamos Kaliningrado srities energetinio saugumo situacijos. Rusija toliau sieks silpninti Lietuvos (Baltijos šalių, ES) energetinį savarankiškumą: išnaudos politinę situaciją atskirose šalyse, Rusijai lojalius verslo subjektus, o viešojoje erdvėje formuos nuomonę, kad energetinė nepriklausomybė yra šalies gyventojams nereikalingas, neapsimokantis, neprotingas pasirinkimas.“

 8.1.1.8 . Bendras Valstybės saugumo departamento ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos 2015 metų grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimas (paskelbta 2016 m. kovo mėn.):

 „Dėl Lietuvos įgyvendinamų energetikos infrastruktūros projektų Rusijos įtakos galimybės stipriai sumažėjo, tačiau Rusija siekia trukdyti tolesnei integracijai į Vakarų Europos energetinę sistemą.

 Į rusiškos elektros eksporto schemas siekė įsitraukti korporacija „Rosatom“, bandanti konkuruoti su išskirtines teises eksportuoti rusišką elektrą turinčiu koncernu „Inter RAO JES“ ir jau nuo 2013 m. aktyviai ieškanti partnerių Baltijos šalyse.

 Kaliningrado srityje atominės elektrinės projektas buvo sustabdytas 2013 m., tačiau Rusijos korporacija „Rosatom“ neatsisako planų jį atnaujinti susiklosčius palankesnėms geopolitinėms ir ekonominėms aplinkybėms.“

 8.1.1.9 . Lietuvos Nacionalinio saugumo strategija ir Energetinės nepriklausomybės strategija:

 „Rosatom“ plano realizavimas kėlė grėsmę Nacionalinio saugumo strategijoje (Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. XI-2131 redakcija, įsigaliojo 2012 m. liepos 1 d.) ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje (patvirtintoje Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. birželio 26 d. nutarimu Nr. XI-2133 „Dėl Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos patvirtinimo“, įsigaliojusioje 2012 m. liepos 11 d.) nustatytiems Lietuvos elektros energetikos sistemos integracijos į Europos elektros energetikos sistemas tikslams.

 Nacionalinio saugumo strategijoje kaip vienas iš pirmaeilių nacionalinio saugumo interesų įvardijamas ekonominis ir energetinis saugumas. Strategijoje nurodyta, kad „išorės rizikos veiksniai, pavojai ir grėsmės, kuriems nacionalinį saugumą užtikrinančios institucijos turi skirti ypatingą dėmesį, yra: ekonominė ir energetinė priklausomybė – kitų valstybių ūkio subjektų dominavimas nacionaliniam saugumui strategiškai svarbiuose ūkio sektoriuose (energetikos, transporto, finansų ir kredito), energetikos sektoriaus izoliacija nuo ES energetinių tinklų ir sistemų bei išlikęs elektros energijos sistemos integruotumas į posovietinę erdvę“. Tarp išorės rizikos veiksnių taip pat nurodytas „branduolinės energetikos plėtojimas regione, nesilaikant tarptautinių branduolinės energetikos saugos standartų projektuojant, statant ir eksploatuojant branduolinės energetikos objektus ir neatlikus išsamaus poveikio aplinkai vertinimo“.

 Strategijoje taip pat suformuluoti nacionalinio saugumo politikos įgyvendinimo prioritetai ir uždaviniai užsienio ir gynybos politikos srityje, kuriuos įgyvendindama Lietuva „dalyvaus formuojant ES energetikos politiką, remdama ES sprendimus, skatinančius ES valstybių narių energetinį solidarumą ir skirtus energijos tiekimo šaltiniams diversifikuoti ir konkurencingai ES energijos rinkai kurti“. Įgyvendindama vidaus saugumo užtikrinimo politikos uždavinius, Lietuva „vykdys kompleksinę nacionalinių energetikos sistemų integraciją į ES energetikos sistemas ir bendrą Europos vidaus energijos rinką“, taip pat „sieks, kad kaimyninėse valstybėse planuojamos statyti atominės elektrinės būtų plėtojamos ir eksploatuojamos laikantis aukščiausių tarptautinių branduolinės energetikos standartų“.

 Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytas „svarbiausias numatomų energetikos politikos krypčių ir veiksmų tikslas – Lietuvos energetinės nepriklausomybės iki 2020 metų užtikrinimas, sustiprinsiantis Lietuvos energetinį saugumą ir konkurencingumą. Siekiant, kad Lietuva būtų visavertė Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybė narė, šalies energetika turi būti visiškai integruota į Europos energetines sistemas. Pagal strategijoje nurodytus svarbiausius energetikos sektoriaus plėtros iki 2020 metų tikslus, elektros energetikos sektoriuje didžiausias dėmesys skiriamas įgyvendinti tuos strateginius projektus ir sprendimus, kurie turės esminį poveikį Lietuvos energetinei nepriklausomybei pasiekti, tai yra:

 1 ) integracija į Europos elektros energetikos sistemas:

 • Lietuvos–Lenkijos elektros jungties LitPol Link 1 eksploatacijos pradžia 2015 m. ir jungties išplėtimas 2020 m., taip pat nutiesiant papildomą Lietuvos–Lenkijos elektros jungtį ( LitPol Link 2 ), kurios ateityje taip pat užtikrins ir darbą sinchroniniu režimu su Europos elektros perdavimo sistemos operatorių asociacijos (toliau – ENTSO-E) kontinentinės Europos elektros tinklais;

 • Lietuvos–Švedijos elektros jungties NordBalt užbaigimas 2015 m.;

 • regioninės Baltijos valstybių elektros rinkos sukūrimas ir integravimas į Šiaurės šalių ir kontinentinės Europos elektros rinkas;

 • Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros energetikos sistemų susijungimas su ENTSO-E kontinentinės Europos elektros tinklais darbui sinchroniniu režimu.“

 Strategijoje taip pat apibrėžta to meto elektros energetikos sektoriaus padėtis, kelianti grėsmę Lietuvos energetiniam ir nacionaliniam saugumui: „Po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo politiškai ir ekonomiškai Lietuva integravosi į transatlantinę erdvę, tačiau energetiškai – liko Rytų erdvėje ir Rusijos kontroliuojamoje Baltijos valstybių ir Nepriklausomų Valstybių Sandraugos valstybių sinchroniškai veikiančioje elektros energetikos sistemoje (toliau – IPS/UPS), kurioje tiek dėl energetinių išteklių infrastruktūros jungčių, tiek dėl energetinės sistemos reguliavimo principų yra visiškai priklausoma nuo vienintelio tiekėjo. Toks dabartinis Lietuvos politinis ir energetinis dvilypumas kelia grėsmę Lietuvos energetiniam ir nacionaliniam saugumui. Todėl Lietuvos integracija į ES energetikos sistemas, paremta strateginių energetikos projektų ir iniciatyvų įgyvendinimu, užtikrins ne tik konkurencija grindžiamus santykius, bet ir sumažins energetines, ekonomines ir politines grėsmes Lietuvai.“

 Pažymėtina, kad integracijos į ES energetikos sistemas kryptis ir tikslai yra nuoseklūs ir nekintami. Lietuvos Respublikos Seimo 2007 m. sausio 18 d. nutarimu Nr. X-1046 patvirtintoje ankstesnės redakcijos Nacionalinėje energetikos strategijoje buvo numatyta: „visomis galimomis ekonominėmis ir politinėmis priemonėmis būtina skatinti ir kuo skubiau pastatyti galingas jungtis su Lenkijos ir Švedijos elektros energetikos sistemomis (investicijos atitinkamai apie 1,5 ir 1,4 mlrd. litų). Šios jungtys ateityje sudarytų galimybę Baltijos šalims integruotis į Vakarų Europos elektros energijos rinką.“

 8.1.1.10 . Seimo nario Mindaugo Basčio pateikti paaiškinimai Komiteto 2017 m. kovo 31 d. posėdyje.

 Komiteto posėdyje Seimo narys M. Bastys patvirtino, kad J. Kostino prašymu padėjo rengti „Rusatom Overseas“ direktoriaus Rytų šalims A. Merteno susitikimus su tuomečiais Ministru Pirmininku ir Seimo Pirmininku, tačiau įvyko susitikimas tik su Seimo Pirmininku.

 Atsakydamas į klausimą, ar jam buvo žinomos 2012 m. patvirtinta nauja Lietuvos Nacionalinio saugumo strategija ir Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija bei jose įvardytos grėsmės, jų politinis vertinimas, M. Bastys paaiškino, kad jam yra žinoma 2017 m. Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija, tačiau, kalbant apie 2012 metus, buvo pokyčių ir iš atminties jis negalėtų įvardyti visų joje išdėstytų reikalavimų. Pakartotinai paklaustas apie Nacionalinio saugumo strategijoje įvardytas grėsmes, dar kartą patvirtino, kad nenorėtų iš atminties kalbėti apie grėsmes.

 Į klausimą, ar jam yra žinoma, kad daugelis Rusijos transporto ir energetikos sektoriaus vadovaujamas pareigas einančių asmenų yra buvę Rusijos KGB ir FSB darbuotojai, kurie labai sąmoningai siekia užmegzti ryšius su jiems reikalingais politikais ir verslininkais kitose šalyse, dažnai turėdami tikslą įgyvendinti Rusijos interesus energetikos ar transporto srityse, M. Bastys atsakė, kad jam tai nėra žinoma.

 Atsakydamas į klausimą dėl „Rosatom“ sąsajų su Kremliaus režimu ir jo geopolitinių interesų sklaida, galinčia prieštarauti Lietuvos nacionaliniams interesams, M. Bastys paaiškino, kad Europos Komisija ir Rusijos Federacija yra pasirašiusios ilgalaikę energetikos strategiją. „Rosatom“ interesus jis pirmiausia vertina kaip komercinius. „Rosatom“ įgyvendina atominių elektrinių projektus Vengrijoje ir Suomijoje. Kalbant apie Lietuvą, tai ta problematika yra susijusi su „Nukem“, vykdančia Ignalinos AE uždarymo darbus, kurie labai vėluoja. Anksčiau „Nukem“ buvo Vokietijos kapitalo įmonė, vėliau ją perėmė „Rosatom“ ir šiuo aspektu jis mato visą problematiką. Organizuojant susitikimus, jam pirmiausia rūpėjo atominės elektrinės uždarymo klausimas. Europos Komisijos požiūriu, nuo to momento, kai prasidėjo ginčai tarp „Nukem“ ir Ignalinos atominės elektrinės vadovybės, buvo prarandamas laikas, sustoję darbai. Pokalbiuose su J. Kostinu pirmiausia ir buvo įvardyta ši priežastis, prašant padėti organizuoti „Nukem Overseas“ atstovo A. Merteno susitikimą su Lietuvos valstybės valdžios atstovais. Anot M. Basčio, tai buvo pagrįstas ir logiškas noras, kad problema būtų išgirsta politiniu lygiu. Ministras Pirmininkas A. Butkevičius nebuvo pasiruošęs susitikimui („manau, kad jis įvardys, kokios buvo priežastys“) ir atsisakė susitikti. Tuometis Seimo Pirmininkas Vydas Gedvilas, grįžęs iš vizito Estijoje, turėjo laiko, todėl buvo pasiūlyta jam susitikti su „Rosatom Overseas“ atstovu. Tas pokalbis nebuvo įpareigojantis, tiesiog buvo pasikeista nuomonėmis ir tai yra spaudoje ne kartą išsakyta.

 Per susitikimą pas Seimo Pirmininką A. Mertenas prisistatė, papasakojo, kokia veikla užsiima, už ką yra atsakingas, kokie yra artimiausi planai, taip pat ir dėl projektų Kaliningrado srityje. Jis yra atsakingas už atominės energetikos klausimus Rytų šalyse. Buvo kalbama ir apie tai, kad Kaliningrado srityje atominės elektrinės statyba yra pristabdyta, A. Mertenas atkreipė dėmesį į tai, kad ten numatyta statyti Prancūzijos bendrovės „Areva“ reaktorius, ir ši informacija buvo staigmena M. Basčiui. Be to, kalbėta apie „Rosatom“ projektus Vengrijoje, Suomijoje, dalyvavimą konkurse Jungtinėje Karalystėje. Buvo kalbama ir apie Ignalinos AE uždarymo problemas, paminėta Kruonio HAE svarba atominės energetikos srityje. Seimo Pirmininkas V. Gedvilas pasakė, kad jis nėra atominės energetikos žinovas ir kad jie turėtų kreiptis į Energetikos ministeriją, kuri yra atsakinga už tos politikos srities įgyvendinimą. Jis informavo, kad 2012 m. kartu su Seimo rinkimais yra įvykęs referendumas, kuriame Japonijos bendrovės „Hitachi“ pasiūlytam atominės elektrinės statybos projektui Lietuvos Respublikos piliečiai nepritarė. Tai buvęs geros valios vizitas, nes ginčas Ignalinos atominės elektrinės uždarymo klausimu dar nebuvo išspręstas.

 Paprašytas patikslinti būtent šio vizito tikslą, M. Bastys pakartojo, kad tai buvo geros valios vizitas siekiant padėti išspręsti įsisenėjusį ginčą dėl Ignalinos AE uždarymo, nes nuo to priklausė, kas turės finansuoti uždarymo darbus – Europos Sąjunga ar Lietuva. Sutartis su „Nukem“ dėl uždarymo buvo pasirašyta, sąlygose viskas numatyta, skirtumas tik tas, kad „Nukem“ priklauso ne Vokietijos bendrovei, o „Rosatom“. M. Basčio supratimu, dėl to buvo kilęs esminis ginčas.

 Paklaustas, ar A. Merteno susitikimo su Seimo Pirmininku istorijai iškilus į viešumą jis toliau bendravo su J. Kostinu, M. Bastys atsakė teigiamai, taip pat toliau su juo kalbėjo apie energetiką, kadangi tai visų piliečių gyvenimui aktualus klausimas. Jis matytų tam tikrą grėsmę, jeigu tie klausimai nebūtų sprendžiami. Didelės dalies žmonių pajamos yra mažos ir, jeigu Lietuvai reikėtų savo lėšomis finansuoti Ignalinos AE uždarymą, tai būtų didelė našta. Būtent dėl to jis domėjosi energetikos klausimais ir tiki, kad taip pat ir Lietuvos Respublikos piliečio J. Kostino susidomėjimas energetika buvo nuoširdus.

 Paprašytas patikslinti vizito rezultatus, M. Bastys paaiškino, kad buvo parodyta tam tikra gera valia kalbant apie energetikos klausimus, vėliau įvyko oficialūs Vyriausybės ir „Rosatom“ atstovų susitikimai Ignalinoje, kur ir buvo išspręsti ginčai dėl Ignalinos AE uždarymo.

 Paprašytas patikslinti, ar susitikimo metu prašė Seimo Pirmininko V. Gedvilo padėti „Rosatom“ atstovams susitikti su Vyriausybės atstovais, M. Bastys paaiškino, kad V. Gedvilas pats pasiūlė pirmiausia kreiptis į Energetikos ministeriją, kadangi tai yra jos kompetencija.

 Atsakydamas į klausimą, kodėl susitikimas buvo organizuojamas slapta ir nebuvo informuota visuomenė, M. Bastys paaiškino, kad susitikimų būna įvairių formų, šiuo atveju jis pats paskambino V. Gedvilui, užsakė svečiams leidimus įeiti į Seimo rūmus, todėl negalėtų vadinti to susitikimo slaptu ir neprisimena, kas pasiūlė susitikimo neviešinti ir ar toks pasiūlymas buvo.

 Daugiau jokių susitikimų su Lietuvos valstybės valdžios atstovais M. Bastys neorganizavo, o pats buvo dar keletą kartų susitikęs su A. Mertenu ir J. Kostinu. Paprašytas patikslinti, kas organizavo „Rosatom“ atstovų susitikimą su Ministru Pirmininku Ignalinoje, M. Bastys paaiškino, kad su tuo susitikimu nėra susijęs. Paprašytas atsakyti, ar susitikimas su Seimo Pirmininku buvo „atsarginis variantas“ nepavykus surengti susitikimo su Ministru Pirmininku, M. Bastys paaiškino, kad buvo prašoma susitikti su abiem, tačiau Ministras Pirmininkas buvo nepasiruošęs susitikimui. Paprašytas patikslinti, prieš kiek laiko iš anksto buvo tariamasi dėl susitikimo („diena, dvi, trys, savaitė, mėnuo“), M. Bastys paaiškino, kad susitikimas su Seimo Pirmininku buvo surengtas labai greitai, tačiau tiksliai negalėjo pasakyti per kiek laiko. Kadangi su Seimo Pirmininku jis bendrauja tiesiogiai, pats paskambino jam ir susitarė dėl susitikimo.

 8.1.1.11 . Buvusio Seimo Pirmininko Vydo Gedvilo pateikti paaiškinimai Komiteto 2017 m. kovo 31 d. posėdyje.

 V. Gedvilas Komitetui paaiškino, kad 2013 m. vasario 13 d. M. Bastys telefonu paskambino jam ir paprašė, kad priimtų jį su dviem svečiais, iš kurių vienas yra profesorius. Pokalbio metu buvo sutarta, kad V. Gedvilas priims juos savo kabinete Seime tos pačios dienos vakare, kai sugrįš iš oficialaus vizito Estijoje. Neseniai pradėjęs eiti Seimo Pirmininko pareigas V. Gedvilas turėjo daug darbo, dažnai užtrukdavo Seime iki 20–21 val. ir jam buvo įprasta, kad po darbo valandų pas jį užeina Seimo nariai. M. Bastys išrašė leidimus įeiti į Seimo rūmus A. Martenui ir J. Kostinui. Susitikimas įvyko Seimo Pirmininko kabinete apie 20 val. ir truko apie 15 min.

 V. Gedvilas suprato, su kuo susitinka, kai A. Mertenas ir J. Kostinas davė savo vizitines korteles. Pokalbio metu buvo kalbama energetikos klausimais, A. Mertenas kalbėjo apie tai, kad jie stato atomines elektrines Suomijoje, Vengrijoje, kad statys Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje, taip pat klausė, ar Lietuva, vykdanti Ignalinos AE uždarymo darbus, numato statyti naują atominę elektrinę. M. Gedvilas atsakė, kad energetika jam yra svetimas dalykas, ir pasiūlė kreiptis į Energetikos ministeriją. Daugiau jokių kontaktų nei su vienu, nei su kitu neturėjo ir nežino, ar jie kreipėsi į Energetikos ministeriją. Po savaitės žurnalistai, sužinoję apie susitikimą, ėmė jo klausinėti apie susitikimo metu vykusių pokalbių turinį ir jis pasakęs žurnalistams tą patį, ką ir dabar.

 Paklaustas, ar svečiai domėjosi Kruonio HAE ir ar buvo kalbama apie „Nukem“, V. Gedvilas atsakė negalįs prisiminti.

 Paklaustas, ar jam buvo siūloma inicijuoti su Lietuvos energetika susijusių teisės aktų pakeitimą, V. Gedvilas atsakė, kad šio susitikimo nesureikšmina ir jokių teisės aktų pakeitimų neinicijavo. Be to, jis paaiškino, kad tas susitikimas niekaip nesusijęs su jo atleidimu iš Seimo Pirmininko pareigų ir jis nepastebėjęs, kad po susitikimo M. Bastys jam būtų mėginęs daryti kokią nors įtaką.

 Atsakydamas į klausimą, kieno interesams susitikime atstovavo M. Bastys, V. Gedvilas paaiškino, kad jis atstovavo Lietuvos interesams, tačiau to negalėjo pagrįsti M. Basčio žodžiais, o tokią nuomonę susidarė iš pokalbio apie Ignalinos AE uždarymo darbus fragmentų. Be to, jis negalėjo prisiminti, ar susitikimo metu jam buvo pasakyta, kad Ministras Pirmininkas atsisakė susitikti A. Mertenu.

 Atsakydamas į klausimą, ar būdamas Seimo Pirmininku jis gaudavo įslaptintą informaciją iš VSD ar kitos žvalgybos tarnybos apie tai, kam A. Mertenas ir J. Kostinas atstovauja, V. Gedvilas paaiškino, kad gaudavo labai daug įslaptintų dokumentų, su kuriais susipažindavo, tačiau geriau įsigilinti neturėjo laiko ir neprisimena, kad juose būtų minimi A. Mertenas ir J. Kostinas. Iš karto po susitikimo jis pamiršo apie tuos asmenis, o apie „Rosatom“ planus Lietuvoje pasidomėjo po savaitės, kai kilo ažiotažas žiniasklaidoje. Informacijos iš Lietuvos tarnybų neprašęs, kadangi šis klausimas nebuvo aktualus ir tik dabar vėl iškilo dėl šio parlamentinio tyrimo.

 8.1.1.12 . Seimo nario, buvusio Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus pateikti paaiškinimai Komiteto 2017 m. balandžio 3 d. posėdyje.

 A. Butkevičius paaiškino, kad jis pažįsta Seimo narį M. Bastį nuo 2000 m., kai šis buvo išrinktas į Seimą. Jeigu būtų žinojęs tą informaciją, kuri buvo pateikta VSD rašte Seimo Pirmininkui, nebūtų teikęs jo kandidatūros į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas. Atsakydamas į klausimą, kaip jis vertina žiniasklaidoje paskelbtą informaciją, kad M. Bastys tarpininkavo organizuojant jo susitikimą su „Rosatom“, turinčios aiškius geopolitinius interesus Lietuvoje, atstovais, A. Butkevičius paaiškino, kad M. Bastys pirmiausia kreipėsi į jį. Tačiau jis aiškiai atsakė, kad su „Rosatom“ atstovu nesusitiks, ir atkreipė M. Basčio dėmesį į tai, kad šis nežino visų aplinkybių apie procesus, kurie vyksta Europos Komisijoje, Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke bei vadinamojoje Donorų asamblėjoje. Šios institucijos Lietuvai pareiškė didžiulį nepasitenkinimą dėl to, kad ketveri metai vyksta ginčai su rangovais, vykdančiais Ignalinos AE uždarymo projektą. Jis pasakė M. Basčiui, kad „Rosatom“ atstovo nepriims, kadangi yra nustatyta tokių susitikimų tvarka. Be to, jis nelaikė M. Basčio aktyviu tarpininku, nes nė vieno Seimo nario jokia įtaka arba jokia galia negalėjo pagreitinti tų procesų arba jų kaip nors pakeisti. Derybos vyko su „Nukem“, o ne su „Rosatom“. J. Kostino jis nepažįsta, o šią pavardę žino iš publikacijų žiniasklaidoje. Atsakydamas į klausimą, ar įvyko koks nors jo susitikimas su „Rosatom“ atstovais, A. Butkevičius paaiškino, kad „Rosatom“ atstovai kartu su „Nukem“ atstovais dalyvavo dideliame pasitarime Ignalinoje dėl objekto finansavimo nutraukimo. Ten dalyvavo apie 30 žmonių. Pagrindinį vaidmenį atliko „Nukem“, apie „Rosatom“ niekas nekalbėjo. Atsakydamas į klausimą, kodėl siūlė M. Basčio kandidatūrą į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas net po publikacijų žiniasklaidoje apie jo tarpininkavimą organizuojant susitikimus su Lietuvos valdžios atstovais, A. Butkevičius paaiškino, kad tokie Seimo narių prašymai neturėjo jokios įtakos nei jam, nei projektui. Jis buvo V. Gedvilo informuotas apie įvykusį susitikimą ir tada pasakė jam, kad Ignalinos AE uždarymo finansavimo klausimus sprendžia ne „Rosatom“, o Europos Komisija, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas ir Donorų asamblėja. Atsakydamas į klausimą, ar būdamas Ministru Pirmininku jautė „Rosatom“ susidomėjimą Kruonio HAE, A. Butkevičius paaiškino, kad tuo klausimu domėjosi Lietuvos pramonininkų konfederacija, kurioje vyko įvairiausių diskusijų, o Vyriausybėje tas klausimas jam einant Ministro Pirmininko pareigas niekada nebuvo svarstytas. A. Butkevičius pabrėžė, jog jis aiškiai pasakė M. Basčiui, kad jokio susitikimo nebus.

 Atsakydamas į klausimą, ar susipažindavo su įslaptinta informacija ir ar iš jos jam nebuvo žinoma apie M. Basčio ryšius su A. Mertenu ir J. Kostinu, A. Butkevičius paaiškino, kad VSD jį informuodavo ir vienoje pažymoje buvo vienas ar keletas sakinių, kad M. Bastys buvo vienas iš „Rosatom“ atstovų susitikimo su Seimo Pirmininku organizatorių. V. Gedvilas jį informavo apie tą susitikimą, neminėdamas pavardžių, ir sakė, kad pokalbis vyko apie Ignalinos AE uždarymo darbus ar jų atnaujinimą. Paklaustas, kas iš frakcijos narių pirmasis pasiūlė M. Basčio kandidatūrą į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas, A. Butkevičius negalėjo atsakyti ir teigė, kad svarstant kandidatūras svarbiausias kriterijus buvo išrinkimas į Seimą vienmandatėje apygardoje. Jis taip pat negalėjo atsakyti, ko siekė M. Bastys, rengdamas „Rosatom“ susitikimus su aukščiausiaisiais valstybės vadovais, tačiau buvo aišku, kad tokie susitikimai nepadės išspręsti Ignalinos AE uždarymo finansavimo klausimo. Jis taip pat negalėjo paaiškinti, kaip nutiko, kad „Rosatom“ perėmė Ignalinos AE uždarymo darbus ir finansavimą, kurį skyrė Europos Komisija.

 A. Butkevičius teigė niekada nebuvęs žvalgybos tarnybų įspėtas apie M. Basčio ryšius su Rusijos verslo atstovais, specialiosiomis tarnybomis, nusikalstamo pasaulio atstovais ir teikiant jo kandidatūrą į Seimo Pirmininko pareigas tokios informacijos nežinojo. M. Basčio kandidatūra į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas buvo pasiūlyta diskusijos metu ir jis neprisimena, kuris frakcijos narys ją pasiūlė.

 A. Butkevičius teigė skaitydavęs visas jam adresuotas VSD įslaptintas pažymas, žinojo, kad „Rosatom“ nėra vien komercinė struktūra, bet ir Rusijos geopolitinis įrankis, ypač po to, kai pablogėjo santykiai su Rusija. Daug Rusijos verslo atstovų ar didelių bendrovių norėjo investuoti Lietuvoje, tačiau tam tikruose sektoriuose joms yra uždrausta investuoti, yra sprendimų, kurie nagrinėjami teismuose. Atsakydamas į klausimą, ar prieš teikiant M. Basčio kandidatūrą į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas buvo informuotas apie M. Basčio ryšius su kitais VSD rašte minimais asmenimis (P. Vojeika, V. Pachomovu, S. Dubininku), A. Butkevičius paaiškino, kad šias pavardes dabar išgirdo pirmą kartą, ir apgailestavo, kad jam būnant Ministru Pirmininku tokia informacija nebuvo pateikta. Jis žinojęs tik apie tą vieną atvejį, kai M. Bastys prašė jo susitikti su „Rosatom“ atstovais, ir neteikė tam reikšmės. Paprašytas patikslinti, ar VSD buvo jį informavęs apie M. Basčio įtartinus ryšius su „Rosatom“ atstovais, nusikalstamo pasaulio atstovais, A. Butkevičius atsakė, kad apie tai nebuvo informuotas nei telefonu, nei žodžiu, nei raštu.

 Atsakydamas į klausimą, ar tuo metu buvo problemų, kurias būtų reikėję spręsti su „Rosatom“, A. Butkevičius paaiškino, kad, jeigu būtų reikėję susitikti su „Rosatom“ atstovais, susitikimai būtų organizuojami juos įtraukus į darbotvarkes, po susitikimų darant spaudos konferencijas. „Rosatom“ Ignalinos AE uždarymo projekte neatliko jokio vaidmens. Tuo metu jis buvo pavedęs energetikos ministrui parengti išsamią pažymą apie padėtį ir toje pažymoje „Rosatom“ nėra paminėta. Pažymoje (VĮ Ignalinos AE atsakymas Energetikos ministerijai; jį Komitetas turi) pateikiama informacija apie itin sudėtingą Ignalinos AE uždarymo projekto padėtį, susidariusią dėl Ignalinos AE ir „Nukem“ nesutarimų, kurie tęsėsi nuo 2009 m. Pažymoje pateikiami pasiūlymai dėl tolesnių ginčų su „Nukem“ sprendimo scenarijų ir galimų alternatyvų.

 Visos Ignalinos AE uždarymo problemos buvo sprendžiamos su Europos Komisija ir su Europos rekonstrukcijos ir plėtros banku ir tai daryti buvo įgaliota Energetikos ministerija. Jis puikiai supratęs, kad tuo metu susitikti su „Rosatom“ atstovais politiškai nebuvo jokio reikalo, jis puikiai matė „tą situaciją, kuri vyksta“, todėl ir M. Basčiui pasakęs, kad su jais nesusitikinėtų.

 Atsakydamas į klausimą, ar siūlant M. Basčio kandidatūrą į Seimo Pirmininko pavaduotojo pareigas nebuvo kilusių abejonių dėl jo ryšių su „Rosatom“, A. Butkevičius paaiškino, kad atvejis su „Rosatom“ buvo prisimintas, tačiau jame M. Bastys neatliko jokio vaidmens ir nepadarė žalos. Pagrindinis kriterijus už jo kandidatūrą buvo tai, kad jis ne vieną kartą laimėjo rinkimus vienmandatėje apygardoje.

 Atsakydamas į klausimą, kokios galėjo būti pasekmės „Rosatom“ įgyvendinus savo planus Lietuvoje, A. Butkevičius paaiškino, kad tuo metu susitikimai su „Rosatom“ atstovais buvo netikslingi, nes būtų paskleidę abejonių dėl Lietuvos pasirinktos strateginės krypties ir tai būtų komentuojama kaip Lietuvos pozicijos pasikeitimas, atsisakymas strateginių energetikos projektų, pasilikimas BRELL sistemoje.

 8.1.1.13 . Buvusio energetikos ministro Jaroslavo Neverovičiaus pateikti paaiškinimai Komiteto 2017 m. balandžio 5 d. posėdyje.

 J. Neverovičius paaiškino, kad apie atliekamą parlamentinį tyrimą žino iš žiniasklaidos. Atsakydamas į klausimą, ar būdamas energetikos ministru, atsakingu už Ignalinos AE uždarymo klausimus, jautė Rusijos geopolitinę įtaką, Rusijos verslo interesų įtaką, Seimo nario M. Basčio įtaką, J. Neverovičius paaiškino, kad Energetikos ministerijos darbui Rusijos veiksnys nebuvo svarbus. Jam pradėjus eiti energetikos ministro pareigas, didžiausia problema buvo Ignalinos AE ir rangovo „Nukem-GNS“ konfliktas. Tuo metu Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas grasino stabdyti finansavimą, tai vėliau ir buvo padaryta, statybos darbai nevyko arba buvo imituojami, rangovai grasino palikti statybų aikštelę ir pateikti naujas teisines pretenzijas. Sprendimų nebuvo ir viskas krypo į visišką katastrofą objekte, kuriame iš principo tokie dalykai neturėtų vykti.

 Atsakydamas į klausimą, ar tuo metu turėjo kontaktų su M. Basčiu, J. Neverovičius paaiškino, kad tuo metu daug žmonių domėjosi Ignalinos AE uždarymo procesais ir kaip nors išskirti M. Basčio jis negalėtų.

 Atsakydamas į klausimą, kokių interesų, kalbant apie Kruonio HAE ir Baltijskaja AE, „Rosatom“ turėjo Lietuvos energetikos rinkoje, J. Neverovičius paaiškino, kad „Rosatom“ interesai buvo susiję su Baltijskaja AE projektu, per kurį mėginta daryti įtaką ir siekti palankių sprendimų Lietuvoje. Lietuvos interesas buvo neleisti įgyvendinti tą projektą, todėl buvo pasakyta, kad Lietuva pasiūlymų nesvarstys. Jis gaudavęs įvairių pasiūlymų susitikti, tačiau nekreipęs į juos dėmesio, sprendęs tik Ignalinos AE uždarymo problemas ir jautęs palaikymą Ministro Pirmininko, su kuriuo buvo sutarę – arba rangovai pradeda dirbti, arba sutartis nutraukiama, o tai buvo labai rizikinga. Tuo metu nebuvo žinoma, kuo viskas baigsis, tačiau vėliau tapo aišku, kad ši pozicija pasiteisino.

 Paklaustas, ar jis pats buvo susitikęs su „Rosatom“ atstovais, J. Neverovičius paaiškino, kad „Rosatom“ valdė vokiečių įmonės, turėjusios rimtų problemų įgyvendinant Ignalinos AE uždarymo projektą, akcijas. Gerokai vėliau jis Energetikos ministerijoje, dalyvaujant Ministerijos atstovams, priėmė „Rosatom“ viceprezidentą Kirilą Komarovą ir tame susitikime buvo kalbama tik apie Ignalinos AE uždarymo projektą. Pasak J. Neverovičiaus, gali nuskambėti keistai, tačiau kai „Nukem“ savininkas „Rosatom“ įsitraukė į projekto vykdymą, rangovas „Nukem“ nebegalėjo vilkinti projekto.

 Atsakydamas į klausimą, ar iš „Rosatom“ buvo pasiūlymų, kad jie išspręstų „Nukem“ projektų vykdymo problemas mainais į palankius Lietuvos sprendimus, susijusius su statomos Baltijskaja AE pagamintos elektros eksportu, J. Neverovičius paaiškino, kad apie tokį pasiūlymą nėra girdėjęs. Jo manymu, „Rosatom“ interesas buvo komercinis tuo požiūriu, kad „Rosatom“, įsigydama „Nukem“, sumokėjo labai daug pinigų ir, jeigu „Nukem“ būtų išmesta iš Ignalinos AE uždarymo projekto, ji prarastų pasitikėjimą Europoje ir visame energetikos sektoriuje. Ta įmonė kovojo dėl išlikimo ir „Rosatom“ vienu metu turėjo ją finansuoti tiesiogiai, nes ji turėjo didelių mokumo problemų.

 Atsakydamas į klausimą, ar M. Bastys kaip nors dalyvavo organizuojant jo susitikimą su „Rosatom“ viceprezidentu, J. Neverovičius sakė abejojąs, nes jo susitikimas vyko gerokai vėliau negu Seimo Pirmininko, kai Ignalinos AE ir Energetikos ministerija buvo tam pasiruošusios, o susitikimą, tikėtina, organizavo Ignalinos AE vadovybė. Susitikime „Rosatom“ atstovams buvo išsakyta principinė pozicija dėl rangovo, jie tik pasitikslino, ar sprendimas yra galutinis.

 Paklaustas, kaip apskritai vertina „Rosatom“ dalyvavimą vykdant strateginio objekto uždarymą, kai 2012 m. jau galiojo nauja Nacionalinio saugumo strategija ir joje buvo identifikuotos grėsmės, susijusios su ekonomine ir energetine priklausomybe, J. Neverovičius paaiškino, kad tuo metu Vyriausybė neturėjo pasirinkimo. „Nukem-GNS“ akcininkų struktūros pokyčiai buvo įvykę anksčiau. Paklaustas, ar buvo įmanomos alternatyvos „Nukem“ ir „Rosatom“, pasirenkant Ignalinos AE uždarymo rangovus be rusiško kapitalo, J. Neverovičius paaiškino, kad „Rosatom“ nupirko įmonę „Nukem“, kuri turėjo sutartį Ignalinoje. Alternatyva buvo sustabdyti sutarties galiojimą su visomis pasekmėmis, tai yra finansavimo praradimu, projekto sustabdymu, abejonėmis dėl Lietuvos gebėjimų valdyti sudėtingą procesą, į tai Briuselis žiūrėjo skeptiškai. Finansavimo sustabdymas įvyko pritarus Europos Komisijai, kai įmonę jau buvo įsigijęs „Rosatom“.

 Atsakydamas į klausimą, ar buvo bandoma Briuselį įtikinti, kad toks rusiškas kapitalas yra nesuderinamas su Lietuvos nacionaliniais interesais, J. Neverovičius paaiškino, kad viskas vyko prieš tarptautinės padėties komplikavimąsi, kai požiūris į Rusiją buvo kitoks. Viskas vyko atsižvelgiant ne į „Rosatom“, o į „Nukem-GNS“, turėjusios stiprių lobistų Vokietijoje ir Briuselyje, kontekstą. Paprašytas patikslinti, ar Lietuva bandė įtikinti Briuselį, kad „Rosatom“ dalyvavimas įgyvendinant energetikos projektus yra nesuderinamas su tuomečiais nacionalinio saugumo interesais, J. Neverovičius paaiškino, kad, korporacijai „Rosatom“ nupirkus „Nukem“, padėtis komplikavosi, bet ne tiek, kad reikėtų nutraukti sutartį, nes sutarties nutraukimas reikštų dar sudėtingesnę problemą ir dar rimtesnius iššūkius, ypač dėl finansavimo. Todėl buvo siekiama išspręsti problemą jos neeskaluojant ir tai pavyko.

 Atsakydamas į klausimą, ar jam buvo žinoma slapta VSD informacija apie „Rosatom“ planus Lietuvos energetikos sektoriuje, J. Neverovičius atsakė, kad gaudavo įslaptintas pažymas, kurios patvirtindavo bendrą padėties supratimą. Paklaustas, ar jam žinomos VSD rašte nurodytų asmenų pavardės, J. Neverovičius atsakė, kad tos pavardės žinomos iš viešosios erdvės. Paklaustas, kaip jis vertina M. Basčio interesus toje istorijoje ir ar buvo su juo susitikęs tuo metu, J. Neverovičius atsakė, kad buvo susitikęs kaip ir su kiekvienu Seimo nariu, kuris prieidavo, ypač per Vyriausybės valandą, paklausdavo, ką nors pasiūlydavo, kartais ateidavo į Ministeriją, paskambindavo vyriausybiniu telefonu. Paklaustas, kaip vertina M. Basčio pasisakymus, kad tarpininkaudamas „Rosatom“ jis norėjo apsaugoti Lietuvos interesus, J. Neverovičius paaiškino, kad tokių kalbų nebuvo girdėjęs ir neprisimena, kad M. Bastys būtų dalyvavęs svarstant kokius nors klausimus Ministerijoje, Vyriausybėje ar Ignalinos AE.

 Paprašytas patikslinti, ar gaudavo pasiūlymų susitikti ir aptarti Ignalinos AE ar „Rosatom“ klausimus, J. Neverovičius paaiškino, kad siūlymų susitikti gaudavo iš įvairių asmenų, advokatų, valdininkų, taip pat ir dėl „Rosatom“, tačiau pasiūlydavo jiems parašyti raštu ir jie niekada neparašydavo. Paprašytas pakomentuoti, ką jis manė apie „Rosatom“ atstovų susitikimus su Seimo Pirmininku, kai jie iškilo į viešumą, J. Neverovičius paaiškino, kad jis vadovavo Ministerijai, kuri buvo atsakinga už projektą, sprendimai buvo priimami Vyriausybėje kartu su Ministru Pirmininku. Kiti susitikimai jo nedomino. Ministras Pirmininkas ne vieną kartą buvo nuvykęs į Ignaliną, nuėjęs į statybų aikštelę ir ten galėjo būti žmonių iš „Rosatom“.

 Atsakydamas į klausimą, ar jam buvo žinoma apie didesnius „Rosatom“ planus energetikos sektoriuje, susijusius su Baltijskaja AE, Kruonio HAE, ir ar M. Bastys mėgino su juo užmegzti apie tai pokalbius, J. Neverovičius atsakė, kad iš M. Basčio nejautė jokio išskirtinio dėmesio, o epizodiniai pokalbiai vyko Seime per Vyriausybės valandą, taip pat M. Bastys yra skambinęs jam. Pasak J. Neverovičiaus, daug sudėtingesni procesai vyko Briuselyje, kur „Rosatom“ labai aktyviai veikė ir Energetikos ministerijoje nebuvo žinoma, kokiu būdu „Rosatom“ pavyksta ten įgyti įtaką.

 8.1.2 . Komitetas konstatuoja:

 8.1.2.1 . Seimo patvirtintuose Lietuvos strateginiuose dokumentuose (Nacionalinio saugumo strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje) buvo aiškiai išreikšti Lietuvos valstybės strateginiai tikslai ir nurodytos grėsmės Lietuvos nacionaliniam saugumui energetikos srityje. Energetikos projektų, prieštaraujančių Lietuvos strateginiuose dokumentuose nustatytiems tikslams, įgyvendinimas prieštarauja Lietuvos valstybės interesams.

 8.1.2.2 . Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ interesai – Kruonio HAE pajėgumų išnaudojimas, Lietuvos įtraukimas į Baltijskaja AE projektą Kaliningrado srityje arba į Astravo AE projektą Baltarusijoje, siekis užkirsti kelią Baltijos šalių elektros energijos perdavimo tinklų sinchronizavimui su kontinentinės Europos tinklais – prieštarauja Nacionalinio saugumo strategijoje ir Nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje nustatytiems Lietuvos nacionalinio saugumo interesams.

 8.1.2.3 . Seimo narys M. Bastys, būdamas Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto pirmininku, savo iniciatyva domėjęsis Lietuvos energetikos klausimais, privalėjo žinoti Lietuvos Nacionalinio saugumo strategijos ir Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos nuostatas ir suvokti, kad 2012–2013 m. Lietuvai skirti „Rosatom“ planai prieštarauja šiems Lietuvos strateginiams dokumentams.

 8.1.2.4 . Komitetas turi duomenų, patvirtinančių, kad Seimo narys M. Bastys, neturėdamas tam įgaliojimų, tarpininkavo organizuojant neskelbiamus „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovais ir padėjo proteguoti „Rosatom“ interesus Lietuvoje.

 8.1.2.5 . Seimo narys M. Bastys nepripažįsta tarpininkavęs „Rosatom“ interesams, kurie prieštaravo Lietuvos strateginiuose dokumentuose nustatytiems Lietuvos interesams ir neatskleidžia savo tarpininkavimo vaidmens.

 8.1.2.6 . Seimo nario M. Basčio paaiškinimai, kad organizuojant „Rosatom“ atstovų ir Lietuvos valstybės valdžios institucijų vadovų susitikimus jam pirmiausia rūpėjo atominės elektrinės uždarymo finansavimo klausimas, prieštarauja Komiteto turimiems duomenims.

 8.1.2.7 . Seimo narys M. Bastys tarpininkavo Rusijos valstybinės korporacijos „Rosatom“ interesams ir siekė užtikrinti politinį palaikymą. Svarbu pabrėžti tai, kad M. Bastys, net ir 2013 m. vasario mėnesį viešojoje erdvėje pasirodžius informacijai apie „Rosatom“ atstovų susitikimus su aukščiausiaisiais Lietuvos pareigūnais ir galimus „Rosatom“ interesus Lietuvos energetikos sektoriuje, ir toliau intensyviai bendradarbiavo su „Rostom“ atstovais Lietuvoje. Tai vyko nepaisant 2014 m. Rusijos įvykdytos Krymo aneksijos ir prasidėjusių karo veiksmų Rytų Ukrainoje eskalavimo. Be viso to, tuomečio Ministro Pirmininko A. Butkevičiaus teigimu, M. Bastys buvo įspėtas dėl bendravimo su „Rosatom“ atstovais (A. Butkevičius: „iš mano pusės M. Bastys buvo įspėtas to nedaryti“).

 8.1.3 . Komiteto išvada:

 Seimo narys Mindaugas Bastys, palaikydamas artimus ir nuolatinius ryšius su Rusijos Federacijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“, Kaliningrado srityje pradėjusios statyti Baltijos atominę elektrinę, o Baltarusijoje statančios Astravo atominę elektrinę, atstovais, veikė prieš Lietuvos valstybės interesus.

 8.2 . Išsiaiškinti, ar artimi Seimo nario Mindaugo Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais nekelia grėsmės nacionaliniam saugumui.

 8.2.1 . Komitetas nustatė:

 8.2.1.1 . Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamento 2017 m. kovo 8 d. raštas Nr. 18-2180 „Dėl Seimo nario Mindaugo Basčio patikrinimo“ (Seimo kanceliarijoje gautas 2017 m. kovo 8 d., registracijos Nr. G-2017-2927):

 „Įvertinus Įstatymo nuostatas, suformuotą teismų praktiką, tyrimo metu gautą bei kitą turimą informaciją, darytina išvada, kad Seimo nario M. Basčio ryšiai bei kitos aplinkybės sudaro pagrindą abejoti šio asmens patikimumu. Šią išvadą pagrindžia žemiau išdėstytos tikrinimo metu nustatytos aplinkybės ir faktai:

 Ilgalaikis ir nuolatinis asmeninių ryšių palaikymas su Jevgenijumi Kostinu ir galima šio asmens įtaka.

 Jevgenijus Kostinas gimė 1950 m. Ukrainoje, jo tėvą Aleksandrą Kostiną paskyrus dirbti į KGB padalinį Lietuvoje, gyventi į Lietuvą persikėlė visa šeima. 1973 m. baigė Vilniaus universitetą, dirbo rusų literatūros katedroje. 1981–1984 m. dėstytojavo Kuboje, 1990–1992 m. Indijoje. Iki 2006 m. dirbo Vilniaus universitete, vadovavo Rusų filologijos katedrai. 2003 m. prisistatinėjo Rusijos tėvynainių atstovu Lietuvoje.

 J. Kostinas palaiko ryšius su RF ambasados Lietuvoje darbuotojais.

 Dėl turimų ryšių Rusijoje – J. Kostino brolis Aleksejus Kostinas, Maskvos valstybinio tarptautinių santykių instituto prie Rusijos užsienio reikalų ministerijos Tarptautinės privačios ir civilinės teisės katedros vadovas, Tarptautinio komercinio arbitražo teismo prie RF Pramonės ir prekybos rūmų prezidiumo pirmininkas, „Gazprom“ komercinio arbitražo teisėjas, Rusijos arbitražo paramos centro pirmininko pavaduotojas, atsakingas už tarptautinius ryšius, J. Kostinas nuolat dalyvauja įvairiose su Rusija susijusiose verslo schemose:

 – J. Kostinas 2000 m. įkūrė ir vadovavo Tarptautinei Baltijos akademijai (Baltijos rusų instituto filialas), kurios licencija buvo panaikinta 2005 metais už nuolatinį Lietuvos teisės aktų, reglamentuojančių studijų pagal užsienio šalių aukštųjų mokyklų studijų programas vykdymą, pažeidinėjimą, vengimą teikti informaciją apie vykdomas studijų programas Švietimo ir mokslo ministerijai bei klaidingos informacijos teikimą;

 – J. Kostinas palaiko asmeninius ryšius su Piotru Vojeika. Per savo ryšius su P. Vojeika buvo tapęs „Gazprom“ tarpininkės UAB „Dujotekana“ strateginiu konsultantu;

 – J. Kostinas atstovauja Rusijos valstybinės atominės energetikos korporacijos „Rosatom“ interesams Lietuvoje:

 – 2012 m. organizavo direktoriaus Rytų Europai Aleksandero Merteno (Alexander Merten) bei kitų „Rosatom“ atstovų susitikimus su aukštas pareigas užimančiais Lietuvos Respublikos pareigūnais.

 – 2015 m. viduryje „Rosatom“ atstovams atnaujinus pastangas įsiskverbti į Lietuvos rinką, J. Kostinas tapo faktiniu Rusijos korporacijos atstovu Lietuvoje. Jam buvo pavesta išanalizuoti situaciją ir atrinkti galimus partnerius bendram su „Rosatom“ elektros prekybos verslui. 2016 m. J. Kostinas rūpinosi Astravo AE (AAE) įvaizdžiu – bendravo su žurnalistais bei kitais potencialiais šio projekto rėmėjais.

 J. Kostino veikla atstovaujant „Rosatom“ interesams regione kertasi su Lietuvos valstybės pozicija Astravo atominės elektrinės atžvilgiu, ypač nacionalinio partijų susitarimo dėl Astravo atominės elektrinės kontekste.

 Seimo narys M. Bastys su J. Kostinu pažįstamas maždaug nuo 2001–2002 metų. VSD vertinimu, Seimo nario M. Basčio ir J. Kostino santykiai gana artimi, kontaktai palaikomi nuolat – Seimo narys netgi vyko į J. Kostino knygos pristatymą Maskvoje.

 Seimo narys M. Bastys ne tik palaiko ilgalaikius asmeninius ryšius su J. Kostinu, bet ir, naudodamasis užimamomis pareigomis, vykdo jo pavedimus, prašymus:

 – 2001–2002 m. J. Kostinas prašė Seimo nario M. Basčio, kuris tuo metu ėjo Seimo nario pareigas, suteikti paramą (politinį palaikymą) Rygoje veikiančios aukštosios mokyklos (Baltijos rusų institutas) filialo Lietuvoje steigimui;

 – 2012–2013 m. J. Kostino prašymu Seimo narys M. Bastys organizavo „Rusatom overseas“ direktoriaus Rytų Europai Aleksandero Merteno (Alexander Merten) susitikimą su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku Algirdu Butkevičiumi ir energetikos ministru. Lietuvos Respublikos Ministrui Pirmininkui atsisakius, Seimo narys M. Bastys suorganizavo susitikimą su Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu. VSD duomenimis, susitikimo metu buvo aptartos galimybės realizuoti „Rosatom“ planus Lietuvoje ir regione;

 – Seimo narys M. Bastys pripažįsta, kad J. Kostinas jo prašė pasidomėti dėl neįvardyto piliečio (Seimo narys M. Bastys paaiškinimų teikimo metu neprisiminė asmens pavardės) žemės susigrąžinimo Trakuose, t. y.: „pasižiūrėti ar teisingai elgiasi Nacionalinė žemės tarnyba prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos“;

 – J. Kostino prašymu Seimo narys M. Bastys organizavo susitikimus dėl instituto iš JAV filialo steigimo Lietuvoje;

 – J. Kostino prašymu Seimo narys M. Bastys tarpininkavo Rusijos Federacijos piliečiams išduodant ar pratęsiant leidimą gyventi Lietuvoje (tarp jų Dmitrij Jakovlev, Viktor Poliakov);

 – J. Kostinas supažindino Seimo narį M. Bastį su Rusijos Federacijos piliečiais Borisu Ziminu, Dmitrijumi Ziminu dėl galimybės Zimino fondą iš Rusijos perkelti į Lietuvą bei investicijų Lietuvoje;

 – J. Kostinas prašė Seimo nario M. Basčio pagalbos apgyvendinant jo motiną senelių globos namuose.

 VSD vertinimu, Seimo nario M. Basčio artimi ryšiai su J. Kostinu, kuris palaiko ryšius su Rusijos didžiųjų energetikos kompanijų (pirmiausia – „Rosatom“) atstovais, politikais, Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojais, daro Seimo narį M. Bastį pažeidžiamą ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslaptį sudarančios informacijos saugumui. Tuo labiau kad ir pats Seimo narys M. Bastys nurodė J. Kostiną kaip asmenį, kuris, atsižvelgiant į jų bendravimo pobūdį, galėtų turėti svertų spaudimui daryti.

 Asmeninių ryšių palaikymas su Piotru Vojeika ir galima šio asmens įtaka.

 Piotras Vojeika (gim. 1949 m. kovo 16 d.) yra dirbęs LSSR KGB ir SSRS KGB žvalgybą vykdančiuose padaliniuose, dirbo KGB rezidentūroje Suomijoje pagal X (mokslinės-techninės žvalgybos) kryptį, priedanginės pareigos buvo SSRS ambasados trečiasis sekretorius, ėjo „Gazprom“ tarpininkės UAB „Dujotekana“ viceprezidento pareigas.

 Turimais duomenimis, P. Vojeika bendrauja su buvusiais LSSR ir SSRS KGB darbuotojais, gyvenančiais Lietuvoje bei Rusijoje. Vienas tokių – Rusijos valstybinės įmonės „Rusijos geležinkeliai“ vadovas Vladimiras Jakuninas, buvęs SSRS žvalgybos ir saugumo tarnybos darbuotojas, su kuriuo P. Vojeika palaiko asmeninio pobūdžio ryšius. Turimais duomenimis, V. Jakuninas P. Vojeikos prašymu proteguodavo UAB „Dujotekana“ verslo interesus Rusijos valdžios struktūrose.

 P. Vojeika palaiko ryšius su Rusijos ir Baltarusijos ambasadų Lietuvoje darbuotojais, kai kurie iš jų siejami su Rusijos žvalgybos ir saugumo tarnybomis.

 Seimo narys M. Bastys palaiko asmeninius ryšius su P. Vojeika, siejamu su užsienio žvalgybos ir saugumo tarnybomis. Pasak Seimo nario M. Basčio, jį su P. Vojeika supažindino J. Kostinas laikotarpiu nuo 2000 m. iki 2008 m. Santykiai palaikomi nereguliariai, tačiau santykių pobūdis (paramos prašymai) rodo, kad bendraujama gana artimai.

 Seimo narys M. Bastys prašė P. Vojeikos suteikti paramą Kęstučio Smirnovo kovos menų mokyklai, siekiant pastarojo palaikymo Seimo nario M. Basčio rinkimų kampanijos metu.

 P. Vojeika prašė Seimo nario M. Basčio paramos sprendžiant UAB „Dujotekana“ bei su ja susijusios Kauno termofikacinės elektrinės problemas.

 Seimo narys M. Bastys 2013 m. yra prašęs finansinės paramos jo pažįstamiems asmenims. P. Vojeika vėliau patvirtino Seimo nariui M. Basčiui, kad jam yra skirta finansinė parama ir kad pinigai į jo nurodytą sąskaitą bus pervesti artimiausiu metu. Tačiau paaiškinimų VSD teikimo metu Seimo narys M. Bastys teigė, kad nei jis, nei jo pažįstami asmenys (išskyrus K. Smirnovą) nėra gavę finansinės paramos. Pažymėtina, kad pats Seimo narys M. Bastys pripažįsta, kad jam yra žinoma, jog P. Vojeika yra buvęs KGB darbuotojas, tačiau vis tiek kreipėsi paramos.

 Asmeniniai Seimo nario M. Basčio santykiai su buvusiu KGB darbuotoju, šių santykių pobūdis daro Seimo narį M. Bastį pažeidžiamą ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslaptį sudarančios informacijos saugumui. Tai netiesiogiai pripažįsta Seimo narys M. Bastys, kuris paaiškinimų VSD teikimo metu nurodė, kad P. Vojeika galėtų turėti svertų spaudimui daryti.

 Asmeninių ryšių palaikymas su Ernestu Mackevičiumi.

 Ernestas Mackevičius – lietuvių kilmės rusų žurnalistas. Žurnalistikoje dirba nuo 1991 metų. Nuo 2002 metų dirba valstybiniame telekanale „RTR“. 2008–2011 metais vedė kasmetinę laidą „Tiesioginė linija su Vladimiru Putinu“. Šiuo metu veda žinių laidą „Vesti“. Šioje laidoje neretai būna rengiami reportažai apie aktualijas Lietuvoje. Šie reportažai visuomet Lietuvą pristato iš neigiamos pusės, skleidžia dezinformaciją ir vertintini kaip rusiška propaganda (neva Lietuvoje klesti ksenofobija, nacionalizmas, militarizmo pagalba kurstoma etninė neapykanta ir pan.).

 E. Mackevičius gimė Lietuvoje, tačiau nuo 1978 m. gyvena Rusijoje. Čia atliko karinę tarnybą, 1994 m. baigė Maskvos M. Lomonosovo universitetą (Žurnalistikos fakultetą).

 E. Mackevičiaus žurnalistinė veikla ne kartą buvo įvertinta aukštais Rusijos valdžios apdovanojimais:

 du kartus (2010 ir 2012 m.) apdovanotas RF Vyriausybės padėka už RF premjero veiklos aktyvų nušvietimą (tuometinis PM buvo V. Putinas);

 2008 metais apdovanotas 1-ojo laipsnio ordinu „Už nuopelnus Tėvynei“ (už RF pilietinės visuomenės vystymą ir aktyvią visuomeninę veiklą);

 2014 metais „Draugystės ordinu“ – už profesionalų ir objektyvų įvykių Kryme nušvietimą. E. Mackevičius viešai yra sakęs, jog šiuo apdovanojimu didžiuojasi. E. Mackevičius apie įvykius Ukrainoje: „Ukrainoje vyksta žiaurus, beprasmis pilietinis karas žmones, tenorinčius kalbėti savo gimtąja kalba ir rinktis savo valdžią (vietos rusai), šaudo haubicomis, traiško tankais, grobia iš namų ir degina gyvus režimas (Kijevo), kuris taip elgiasi su savo piliečiais – kanibalistinis, o tokius įsakymus duodantys asmenys – kanibalai“.

 Su Ernestu Mackevičiumi Seimo narį M. Bastį daugiau kaip prieš penkerius metus Palangoje supažindino verslininkas Saturnas Dubininkas. Seimo narys M. Bastys pripažįsta, kad jie susitinka beveik kiekvieną vasarą Palangoje, susiskambina švenčių, gimtadienių proga.

 Seimo narys M. Bastys ir E. Mackevičius dalyvauja ir aktyviai bendrauja kasmet Palangoje vykstančiame Rusijos „minkštosios galios“ projektams ES valstybėse priskiriamame tarptautiniame meno festivalyje „Atvira jūra“. Kasmet Palangos viešbutyje „Auska“ vykstančio festivalio „Atvira jūra“ faktinis organizatorius yra RF pilietis Stanislavas Tichonovas, turintis leidimą gyventi Lietuvoje. S. Tichonovas yra vieno didžiausių Rusijos statybų holdingo „Strojgazkonsalting“ (SGK) kompanijos „SGK-transstrojJamal“ stebėtojų tarybos narys. Tarp pagrindinių SGK užsakovų yra „Gazprom“, „Lukoil“, „Transneft“, dujotiekis „Nordstream“.

 Festivalio „Atvira jūra“ metu vyksta ir uždaro tipo renginiai, kurių dalyvius pasirenka jo organizatoriai. Pagrindinis tikslas – susipažinti ir palaikyti ryšius su įtakingais Lietuvos politikais, valdininkais, žurnalistais ir verslininkais bei ieškoti asmenų, kurie būtų palankūs Rusijai ir remtų jos interesus. Šiuose uždaruose renginiuose dalyvavo Seimo narys M. Bastys ir E. Mackevičius.

 Be to, E Mackevičiui tarpininkaujant, Seimo narys M. Bastys davė interviu Rusijos TV žurnalistui Aleksejui Petrovui. Seimo nario M. Basčio teigimu, reportažo temos buvo iš anksto pristatytos – „apie toleranciją, apie tai, kas išplaukia iš mūsų konstitucijos – rasinė diskriminacija, karo kurstymas ir panašūs dalykai“. Reportažas buvo apie engiamą rusakalbę žiniasklaidą Baltijos šalyse.

 E. Mackevičius, nepaisant lietuviškos kilmės ir viešai išsakytų sentimentų Lietuvai, yra sisteminis Rusijos žurnalistas, itin lojalus valdančiajam Kremliaus režimui, todėl Seimo nario M. Basčio asmeninių santykių palaikymas su E. Mackevičiumi galėtų kelti grėsmę jam patikėtos valstybės paslaptį sudarančios informacijos saugumui.

 Asmeninių ryšių palaikymas su Saturnu Dubininku ir galima šio asmens įtaka.

 S. Dubininkas (gim. 1964 m. sausio 15 d.) įvardijamas kaip buvęs Kauno mafijos autoritetas, su Kauno Žaliakalnio nusikalstamomis grupuotėmis susijęs asmuo, legalizavęs savo verslą.

 S. Dubininkas palaiko verslo ryšius su Rusijos ir Baltarusijos asmenimis ir atstovauja jų interesams strateginiuose Lietuvos ūkio sektoriuose.

 Seimo narys M. Bastys palaiko asmeninius santykius su S. Dubininku, M. Basčio ir S. Dubininko tėvai draugavo šeimomis.

 Seimo narys M. Bastys S. Dubininko prašymu 2009–2012 m. buvo įdarbinęs S. Dubininko sūnų Mantą Dubininką savo padėjėju Seime.

 Seimo narys M. Bastys pripažįsta, kad rinkimų kampanijos metu S. Dubininkas jį palaikė.

 VSD duomenimis, įvertinus S. Dubininko galimus ryšius su nusikalstamu pasauliu, jo tarpininkavimą Rusijos ir Baltarusijos verslininkams dėl galimybių įgyvendinti jų interesus strateginiuose Lietuvos ūkio sektoriuose, artimas Seimo nario M. Basčio bendravimas su S. Dubininku keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslaptį sudarančios informacijos saugumui.

 Asmeninių ryšių palaikymas su Vadimu Pachomovu ir galima šio asmens įtaka.

 Vadimas Pachomovas (gim. 1966 m. gruodžio 29 d.) – verslininkas, nuo 2001 m. yra UAB „Riva Consulting“ direktorius, valdybos pirmininkas ir savininkas. Kiti du šios įmonės valdybos nariai – RF piliečiai Denisas Naumchevas ir Dmitrijus Strelovas. V. Pachomovas 1995 m. yra buvęs Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Ekonominių nusikaltimų tyrimo skyriaus jaunesnysis inspektorius.

 1995 m. kovo 21 d. V. Pachomovas buvo suimtas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 282 straipsnio 1 dalį (kyšio priėmimas). 1995 m. liepos 18 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismo nuosprendžiu V. Pachomovas nuteistas 1 m. ir 2 mėn. laisvės atėmimo.

 2003 m. liepos 2 d. STT pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 226 straipsnio 1 dalį (tarpininko kyšininkavimas). 2005 m. gegužės 19 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas byloje priėmė nuosprendį, kuris vėliau buvo apskųstas. 2006 m. sausio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi byla dėl V. Pachomovo buvo perduota nagrinėti pirmosios instancijos teismui. 2008 m. kovo 13 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas priėmė nutartį, kuria baudžiamoji byla buvo nutraukta suėjus kaltinamųjų apkaltinamojo nuosprendžio senaties terminui.

 2009 m. kovo 18 d. FNTT pradėjo ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 182 str. (sukčiavimas). 2010 m. gruodžio 6 d. Vilniaus m. 1 apylinkės teismas priėmė nuosprendį, išteisinantį V. Pachomovą dėl LR BK 182 str. 2 d. padarymo. Prokuratūrai nutartį apskundus, 2011 m. vasario 22 d. Vilniaus apygardos teismas apeliacinį prokuratūros skundą atmetė.

 2014 m. kovo 26 d. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdyboje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 06-1-00025-14, kuriame V. Pachomovui buvo pareikšti įtarimai dėl nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje (sukčiavimas), 222 straipsnio 1 dalyje (apgaulingas apskaitos tvarkymas) ir 300 straipsnio 3 dalyje (dokumentų klastojimas arba suklastoto dokumento panaudojimas arba realizavimas). Šiuo metu vyksta tyrimas.

 2014 m. kovo 21 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba, vadovaudamasi LR BK 24 straipsnio 6 dalimi (bendrininkavimas ir bendrininkų rūšys), 228 straipsnio 1 dalimi (piktnaudžiavimas), dėl V. Pachomovo pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje
 Nr. 07-1-00503-14. 2016 m. liepos 15 d. baudžiamoji byla perduota Vilniaus m. apylinkės teismui.

 2014 m. gruodžio 12 d. Specialiųjų tyrimų tarnybos Vilniaus valdyba, vadovaudamasi LR BK 226 straipsnio 4 dalimi (prekyba poveikiu), dėl V. Pachomovo pradėjo ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje Nr. 07-1-00513-14. 2016 m. gruodžio 28 d. baudžiamoji byla perduota Kauno apygardos teismui.

 Su Vadimu Pachomovu Seimo narys M. Bastys bendrauja šeimomis. V. Pachomovo žmona Rasa Pachomovienė ir Seimo nario žmona Renata Bastienė turėjo bendrą verslą iki 2017 m. kovo vidurio [8] (po 50 proc. akcijų) – UAB „Jungtinė grupė“, kuriai vadovauja Rasa Pachomovienė. Pasak paties Seimo nario M. Basčio, V. Pachomovas taip pat įsitraukęs į verslo vystymą ir „daug kas priklauso nuo jo“. Seimo narys nurodė, kad buvo planų vykdyti jungtinę veiklą su Azerbaidžano verslininku, su kuriuo Seimo narį M. Bastį ir V. Pachomovą supažindino Azerbaidžano ambasadorius H. Mammadzada.

 Seimo narys M. Bastys pripažįsta žinantis apie galimai nelegalią V. Pachomovo veiklą – paaiškinimų metu jis nurodė, kad V. Pachomovas: „labai aktyviai dirbo tarpininkaudamas jėgos struktūrose“ – „jisai pats yra dirbęs operatyvininku, jeigu aš gerai supratau – tai jisai pasitraukė iš tų pareigų ir nuėjo į... – žinodamas, kad... turėdamas informaciją, turėdamas žinių tais klausimais... – į tokį tarpininkavimo, vadinkime, biznį. Ir jisai turi savo oficialų biznį – buhalteriją veda. Norėdamas, jau kai papuolė su ta prokurore į tą, kaip sakyt, ikiteisminį tyrimą – ten nežinia, kaip baigsis tas teismas – tai nori susikurti sau oficialius, kitus, legalius verslus ir ieško galimybių, bet kol kas nesiseka.... O dėl tų tarpininkavimų... kiek jie legalūs, kiek nelegalūs, – aš jau į šitą klausimą negaliu atsakyt, jau čia ne mano kompetencija.“

 Seimo narys M. Bastys pripažįsta žinantis apie V. Pachomovą ir jo šeimos ryšius Rusijoje bei su šios šalies žvalgybos ir saugumo tarnybomis.

 V. Pachomovas buvo supažindinęs Seimo narį M. Bastį su Libijos piliečiu Belgasemu, kuris prisistato turintis ryšių Libijos valdžioje, buvo įsigijęs įmonę Lietuvoje ir konsultavosi su V. Pachomovu dėl verslo darymo. Pasak Seimo nario M. Basčio, V. Pachomovas taip pat yra supažindinęs jį su kitais verslininkais iš Baltarusijos (pavardės nebuvo įvardytos), kurie turėjo verslo interesų Lietuvoje.

 Seimo narys M. Bastys asmenis, kurie prašė pagalbos dėl leidimo gyventi Lietuvoje, yra nukreipęs pas V. Pachomovą, kaip asmenį, „kuris gerai išmano procedūrą, visus klausimus“.

 V. Pachomovas daug kartų yra konsultavęsis su Seimo nariu M. Basčiu dėl verslo klausimų, tačiau, pasak Seimo nario M. Basčio, jis, kaip davęs priesaiką Seimo narys, ribų neperžengė.

 Įvertinus V. Pachomovo biografijos faktus (pradėtus ikiteisminius tyrimus) bei Seimo nario M. Basčio požiūrį į V. Pachomovą, kaip asmenį, galintį tarpininkauti teisėsaugos struktūrose, V. Pachomovo artimi ryšiai (bendravimas šeimomis, žmonų R. Bastienės ir R. Pachomovienės bendras verslas, konsultacijos dėl verslo, bendro verslo idėjos su Azerbaidžano verslininku) su Seimo nariu M. Basčiu daro pastarąjį pažeidžiamą ir keltų grėsmę jam patikėtos valstybės paslaptį sudarančios informacijos saugumui. Pažymėtina, kad ir pats Seimo narys M. Bastys yra nurodęs V. Pachomovą kaip asmenį, kuris, atsižvelgiant į jų bendravimo pobūdį, galėtų turėti svertus spaudimo darymui.“

 8.2.1.2 . Seimo nario Mindaugo Basčio pateikti paaiškinimai Komiteto 2017 m. kovo 31 d. posėdyje.

 M. Basčio teigimu, Valstybės saugumo departamento rašte Nr. 18-2180 pateiktos išvados dėl nepritarimo išduoti jam leidimą dirbti su įslaptinta informacija yra subjektyvios, nes tai yra „jų duomenys, jų surinkta medžiaga, informacija“. Pirma, anot M. Basčio, jo santykiai ir bendravimas su VSD rašte nurodytais asmenimis buvo aiškiai išdėstyti pateikiant VSD darbuotojams patikslinimus dėl patikrinimo anketoje atsakytų klausimų. VSD išvados yra subjektyvios, nes jo ryšys ar bendravimas nėra nuolatinis. Antra, tie asmenys, kurie yra įvardyti rašte, tai profesorius Jevgenijus Kostinas, Piotras Vojeika, Ernestas Mackevičius, Saturnas Dubininkas ir Vadimas Pachomovas, yra Lietuvos Respublikos piliečiai. Apie šiuos asmenis suformuota subjektyvi nuomonė negalėtų būti vertinama tuo aspektu, kas yra parašyta VSD galutinėje išvadoje, teigiančioje, kad M. Basčiui negali būti išduotas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“.

 M. Bastys paaiškino, kad jam, be jokios abejonės, gali būti suteikta teisė dirbti su įslaptinta informacija, juo labiau kad jis jau yra tai įrodęs, kadangi dirbo su įslaptinta informacija eidamas Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjo žemės ūkio klausimais pareigas 2006–2008 metais. Per jo asmens patikimumo patikrinimą 2006 m. jis buvo nurodęs pažintį su J. Kostinu ir P. Vojeika ir tai netapo kliūtimi suteikti jam leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Slaptai“. M. Bastys taip pat tvirtino, kad VSD darbuotojų paprašytas patikslinti savo atsakymus dėl 2017 m. pradžioje užpildytos patikrinimo anketos, į esminį VSD darbuotojų klausimą – ar jis sutiktų pasitikrinti poligrafu – M. Bastys atsakė teigiamai, nes „viduje yra giliai įsitikinęs“, kad gali dirbti su visiškai slapta informacija ir kad yra prisiekęs sąžiningai tarnauti Lietuvos valstybei. Patikrinimas poligrafu nebuvo atliktas.

 Atsakydamas į klausimą dėl VSD rašte išdėstytų faktų apie jo ryšius su minėtais asmenimis tikslumo, M. Bastys paaiškino, kad jo kelionė į J. Kostino knygos apie Nobelio premijos laureatą M. Šolochovą „Šolochov Forever“ pristatymą Maskvoje vyko tikrai ne 2015 m., o ne mažiau kaip prieš 5 metus. Po 2014 m. Krymo aneksijos ir pasikeitus Lietuvos santykiams su Rusijos Federacija jis tikrai nebūtų vykęs į Maskvą. VSD rašte taip pat teigiama, kad minėti asmenys galėtų turėti svertų spaudimui jam daryti, tačiau pokalbyje su VSD pareigūnais jo buvo klausiama kitaip – ar galėtų daryti poveikį, – „tai, be abejo, kiekvienas, turbūt ir mes, čia esantys, kada diskutuojame, kalbame… gali būti kiekvienam pagal tam tikrą minčių logiką padaromas tam tikras poveikis, tačiau pažymoje yra rašoma kitaip, tai man yra truputėlį neaišku, kodėl taip yra pažymoje rašoma.“ Taip pat jis nesutinka su VSD rašto teiginiu, kad 2013 m. per pokalbį telefonu su P. Vojeika buvo kalbama apie pinigų pervedimą, nes to negalėjo būti. M. Bastys teigia, kad dabar sudėtinga atsiminti visus pokalbius telefonu ir susitikimus, jis neprisimena, ar 2013 metais jam skambino P. Vojeika, tačiau tikrai negalėjo būti kalbama apie pinigų pervedimą.

 M. Bastys paaiškino, kad jis taip pat nesutinka su VSD pažymoje pateiktu Saturno Dubininko apibūdinimu, kad jis yra buvęs Kauno mafijos autoritetas, su Kauno Žaliakalnio nusikalstamomis grupuotėmis susijęs asmuo, legalizavęs savo verslą, tačiau galimai palaikantis ryšius su nusikalstamu pasauliu. Iš spaudos sužinojęs apie prieštaringą S. Dubininko reputaciją, M. Bastys pasidomėjo S. Dubininko praeitimi ir jam buvo atsakyta, kad jis neturi jokių ryšių su nusikalstamu pasauliu, jo močiutė yra pripažinta Pasaulio teisuole, o jis pats 1991 m. sausio 13-ąją gynė Lietuvos Respublikos parlamentą, taip pat jam yra išduotas leidimas turėti ginklą.

 Teikdamas paaiškinimus, M. Bastys atkreipė Komiteto narių dėmesį į tai, kad VSD rašte jo pažeidžiamumas įvardijamas per trečiuosius asmenis. M. Bastys teigia su tais asmenimis bendravęs, bet nėra buvę nieko, dėl ko jis galėtų įtarti, kad tie asmenys kaip nors galėtų veikti prieš Lietuvą ar kaip nors galėtų būti nelojalūs Lietuvos Respublikos valstybei – „aš tokių duomenų neturėjau ir iš tų diskusijų tikrai tokios nuomonės negalėjau susidaryti“.

 M. Bastys paaiškino nesutinkantis su VSD rašte daroma išvada, kad J. Kostinas, atsižvelgiant į jų bendravimo pobūdį, galėtų turėti svertų spaudimui daryti. M. Bastys apibūdina J. Kostiną kaip akademinės visuomenės narį, Vilniaus universitete ilgai dirbusį profesorių, liberalių pažiūrų žmogų. J. Kostinas turi pažįstamų žmonių tiek Vokietijoje, tiek Šveicarijoje, tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek ir pačioje Rusijoje.

 M. Bastys paaiškino, kad P. Vojeiką pažįsta kaip UAB „Dujotekana“ valdybos narį, kelis kartus buvo su juo susitikęs. M. Bastys yra klausęs P. Vojeikos, ar UAB „Dujotekana“ užsiima socialine veikla, ar gali suteikti paramą, jeigu asmenys dėl to kreipiasi. Jam buvo atsakyta, kad kiekvienas atvejis svarstomas atskirai ir „jeigu kreipsis, tai tikrai žiūrėsime“. M. Bastys patikslino, kad toks pokalbis buvo dėl dabartinio Seimo nario K. Smirnovo, kuris tuo metu turėjo savo privačią veiklą. Be to, su P. Vojeika keletą kartų buvo kalbėta apie Kauno kogeneracinės elektrinės klausimus.

 Teikdamas paaiškinimus apie savo ryšius su Rusijoje dirbančiu lietuvių kilmės žurnalistu Ernestu Mackevičiumi, M. Bastys apibūdino pastarąjį kaip intelektualią, įdomią asmenybę, pokalbiuose su juo pasikeisdavo požiūriais vienu ar kitu politikos klausimu ar apskritai kalbėdavo vertybių tema.

 Dėl savo ryšių su V. Pachomovu M. Bastys paaiškino, kad pirmiausia susipažino jų žmonos, abiejų šeimų vaikai yra panašaus amžiaus, „tad bendravimas vyko per šią prizmę“.

 Atsakydamas į klausimą, ar jam buvo žinomos 2012 m. patvirtintos nauja Lietuvos Nacionalinio saugumo strategija ir Nacionalinė energetinės nepriklausomybės strategija bei jose įvardytos grėsmės, jų politinis vertinimas, M. Bastys paaiškino, kad jam yra žinoma 2017 m. Seimo patvirtinta Nacionalinio saugumo strategija, tačiau kalbant apie 2012 metus, buvo pokyčių ir iš atminties jis negalėtų įvardyti visų reikalavimų. Pakartotinai paklaustas apie Nacionalinio saugumo strategijoje įvardytas grėsmes, dar kartą patvirtino, kad nenorėtų iš atminties kalbėti apie grėsmes.

 Atsakydamas į klausimus, ar kada nors anksčiau jam yra tekę bendrauti su VSD pareigūnais per visą savo, kaip politiko, karjerą nuo 2000 metų, M. Bastys paaiškino, kad su VSD pareigūnais niekada nebuvo susitikęs arba neprisimena, kad būtų tekę kalbėtis, arba nežinojo, kad su tokiais kalba; yra tekę bendrauti tik su buvusiu VSD direktoriumi M. Laurinkumi, tačiau tai buvo seniai ir negalėtų įvardyti datos.

 Paprašytas patikslinti, ar būdamas Seimo nariu 2000–2004 m., kai vyko tuometinio Prezidento Rolando Pakso apkaltos procesas, jis žinojo viešai plačiai žinomą informaciją apie tai, kad S. Dubininkas, pravarde Satas, buvo minimas kaip prieštaringai vertinamas verslininkas, taip pat minimas tarp Kauno organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybos įskaitoje esančių kriminalinio pasaulio atstovų, su kuriais teismas 2002 m. pabaigoje uždraudė Henrikui Daktarui palaikyti ryšius, M. Bastys pakartojo, kad, iš spaudos sužinojęs apie prieštaringą jo reputaciją, pasidomėjo tuo klausimu ir jam buvo atsakyta, kad S. Dubininkas nėra kuo nors pavojingas asmuo, iki šiol turi leidimą ginklui, todėl jam kyla klausimas dėl VSD rašte pateiktos informacijos pagrįstumo. Prezidento R. Pakso apkaltos proceso metu M. Bastys buvo stebėtoju Europos Parlamente ir daugiau laiko praleisdavo dirbdamas stebėtoju Europos Parlamente.

 Paklaustas, ar dėl VSD rašte minimų J. Kostino prašymų, kuriuos vykdydamas jis kreipėsi į Nacionalinę žemės tarnybą, tarpininkavo išduodant Rusijos Federacijos piliečiams leidimus gyventi Lietuvoje, rūpinosi neįvardyto JAV instituto filialo atidarymu ir t. t., jis pats ar jam pažįstami asmenys tiesiogiai ar per tarpininkus yra gavę kokį nors atlygį už suteiktas paslaugas ar atliktus darbus, M. Bastys paaiškino tikrai negavęs jokio atlygio ir jo principinė nuostata yra nepažeisti Lietuvos Respublikos įstatymų. Įvairiuose pokalbiuose iš tiesų būna įvairių Lietuvos Respublikos piliečių, kurie kreipiasi, ir jis visada stengiasi padėti procedūriniais klausimais, išaiškinti žmogui, kaip reikėtų spręsti savo klausimą, ir kad tarnybos, atsakingos institucijos taip pat elgtųsi tik pagal Lietuvos Respublikos galiojančius įstatymus. Profesorius J. Kostinas taip pat yra kreipęsis, kaip ir kiti Lietuvos Respublikos piliečiai.

 Į klausimą, ar jam yra žinoma, kad daug Rusijos transporto ir energetikos sektoriuose vadovaujamas pareigas einančių asmenų yra buvę KGB ir FSB darbuotojai, kurie sąmoningai siekia užmegzti ryšius su jiems reikalingais politikais ir verslininkais kitose šalyse, dažnai turėdami tikslą realizuoti Rusijos interesus energetikos ar transporto srityse, M. Bastys atsakė, kad jam tokie faktai nėra žinomi.

 Atsakydamas į klausimą apie tai, kad vykdė daug įvairių J. Kostino prašymų, M. Bastys paaiškino, kad tas VSD rašte pateiktas prašymų sąrašas apima 16 metų laikotarpį. Savo apygardoje Šakiuose jis gauna daug daugiau prašymų.

 Paklaustas apie VSD rašte perteiktą jo pokalbį su P. Vojeika, kuriame prašė jo suteikti finansinę paramą K. Smirnovui, taip pat kitiems jo pažįstamiems asmenims, M. Bastys paaiškino, kad kreipėsi tik dėl K. Smirnovo, taip pat galėjo būti pokalbis apie galimybę paremti jo rinkimų kampaniją, tačiau nebuvo konkretaus prašymo ir nebuvo pokalbių apie pinigų pervedimą.

 Paprašytas patikslinti aplinkybes, kuriomis jam pirmą kartą buvo suteiktas leidimas dirbti su slapta informacija, M. Bastys paaiškino, kad 2006 m. jis buvo paskirtas Ministro Pirmininko patarėju žemės ūkio klausimais, užpildė visus reikiamus dokumentus ir gavo leidimą.

 Paklaustas, ar žinojo, kad P. Vojeika yra buvęs KGB darbuotojas, M. Bastys paaiškino tai sužinojęs iš paties P. Vojeikos, nes pastarasis to neslėpė, tačiau negali prisiminti kada.

 Paprašytas patikslinti kelionės į J. Kostino knygos pristatymą Maskvoje datas, M. Bastys patikslino, kad į knygos pristatymą važiavo apie 2010 m. ir kad 2015 m. nebūtų važiavęs, kadangi 2014 m. jau buvo įvykusi Krymo pusiasalio aneksija.

 Atsakydamas į klausimą, ar jis turėjo oficialų ar neoficialų valdžios institucijų ar politikų įgaliojimą kalbėti valstybės vardu, partijos vardu, frakcijos vardu su VSD rašte nurodytais asmenimis, M. Bastys paaiškino tokių įgaliojimų neturėjęs.

 Atsakydamas į klausimą, ar jam yra tekę bendrauti su asmenimis, kurie buvo deportuoti iš Lietuvos už priešišką valstybei veiklą, M. Bastys paaiškino, kad nežino atsakymo į šį klausimą, nes yra bendravęs su daug įvairių asmenų, o jei iš jų kas nors buvo deportuotas, jam tas faktas nėra žinomas.

 Komitetas turi duomenų, kad M. Bastys 2003–2004 m. reguliariai bendravo su Rusijos Federacijos ambasados darbuotoju (karių kapų Šakių rajone priežiūros ir kitais klausimais), kuris 2004 m. buvo išsiųstas iš Lietuvos už veiklą, nesuderinamą su diplomato statusu. 2006 m. VSD pareigūno pokalbyje su M. Basčiu jam šis faktas buvo nušviestas.

 Atsakydamas į klausimą, ar yra tiesiogiai ar netiesiogiai bendravęs su VSD rašte nurodytais asmenimis po to, kai VSD pateikė neigiamą išvadą dėl leidimo jam dirbti su įslaptinta informacija, M. Bastys paaiškino, kad vieną kartą jam yra skambinęs J. Kostinas ir prašęs susitikti, tačiau susitikimas neįvyko. Po pokalbio su VSD direktoriumi jis atsisakytų susitikti su tais asmenimis. Dar vieną kartą J. Kostinas skambino būdamas JAV ir prašė susitikti su buvusiu JAV vyriausybinės institucijos darbuotoju, kurio pavardės jis neatsimena.

 8.2.2 . Komitetas konstatuoja:

 8.2.2.1 . Komitetas neturi pagrindo abejoti VSD surinktais duomenimis apie Seimo nario M. Basčio ryšius su VSD rašte Nr. 18-2180 nurodytais asmenimis ir pateiktais tų asmenų biografijų faktais.

 8.2.2.2 . Seimo narys M. Bastys palaikė ryšius su asmenimis, 2012–2013 m. mėginusiais realizuoti Lietuvos interesams priešingus „Rosatom“ projektus, ir tarpininkavo jiems organizuojant „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų atstovais.

 8.2.2.3 . „Rosatom“ atstovų susitikimo su tuomečiu Seimo Pirmininku faktams iškilus į viešumą ir spaudai pradėjus aptarinėti M. Basčio vaidmenį organizuojant „Rosatom“ atstovų susitikimus su Lietuvos valstybės valdžios institucijų atstovais, Seimo narys M. Bastys ir toliau slėpė tikruosius susitikimo tikslus.

 8.2.2.4 . Seimo narys M. Bastys, teikdamas paaiškinimus Komitetui, vengė atskleisti, melavo apie savo ryšių pobūdį su asmenimis, siekusiais realizuoti „Rosatom“ planus Lietuvoje.

 8.2.2.5 . Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad Komiteto posėdyje pateiktuose M. Basčio paaiškinimuose yra prieštaravimų, faktų nutylėjimo ir ignoravimo:

 8.2.2.5.1 . Seimo narys M. Bastys neigia, kad kada nors iki 2017 m. yra kalbėjęs su VSD pareigūnais ir kad buvo atkreiptas jo dėmesys (jis įspėtas) dėl atsargumo bendraujant su Rusijos Federacijos ambasados darbuotojais;

 8.2.2.5.2 . Komitetas parlamentinio tyrimo metu gavo duomenų, kad, 2006 m. M. Basčiui pradėjus eiti Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjo žemės ūkio klausimais pareigas ir pateikus dokumentus, reikalingus leidimui dirbti su įslaptinta informacija gauti, Lietuvos Respublikos Vyriausybės rūmuose su juo susitiko VSD pareigūnas. Pokalbio metu buvo tikslinami M. Basčio atsakymai į anketos, kuri pildoma siekiant gauti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, klausimus, taip pat kalbėta apie leidimo dirbti su įslaptinta informacija patarėjui žemės ūkio klausimais poreikį. Kalbėta, kad M. Bastys 2003–2004 metais yra bendravęs su Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojais karių kapų, esančių Šakių rajone, tvarkymo klausimais, atkreiptas M. Basčio dėmesys į tai, kad pokalbyje nurodyti Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojai identifikuoti kaip specialiųjų tarnybų pareigūnai (Komitetui pavardės žinomos). Šio pokalbio metu M. Basčiui buvo paaiškinta, kad būtent taip dirba Rusijos specialiųjų tarnybų darbuotojai, kad dėl veiklos, nesuderinamos su diplomato statusu, iš Lietuvos buvo išsiųstas V. Volkovas. Komitetas pažymi, kad kitas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojas (Komitetui pavardė žinoma) vienoje iš NATO valstybių narių pripažintas nepageidaujamu asmeniu. Šis asmuo, pagal Komiteto turimą informaciją, palaikė ryšius ir su J. Kostinu.

 8.2.2.6 . M. Bastys ne kartą yra dalyvavęs festivalyje „Atvira jūra“. Šis festivalis yra Rusijos „minkštosios galios“ projektas, organizuojamas nuo 2012 metų. Festivalio metu rengiami koncertai, parodos, kiti kultūros renginiai, kai kurie jų yra nemokami. Festivalio metu vyksta ir uždaro tipo renginiai, kurių dalyvius pasirenka jo organizatoriai. Pagrindinis tikslas – susipažinti ir palaikyti ryšius su įtakingais Lietuvos politikais, valdininkais, žurnalistais ir verslininkais bei ieškoti asmenų, kurie būtų palankūs Rusijos politikai ir remtų jos interesus. Šiame renginyje aktyviai dalyvauja Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje darbuotojai. Uždaruose renginiuose ne kartą dalyvavo Seimo narys M. Bastys ir lietuvių kilmės Rusijos valstybiniame TV kanale RTR dirbantis žurnalistas E. Mackevičius, ne kartą apdovanotas Rusijos Federacijos valstybiniais apdovanojimais, tarp jų ir Draugystės ordinu – už profesionalų ir objektyvų įvykių Kryme nušvietimą. Šiuo metu jis veda žinių laidą „Vesti“. Laidose neretai būna reportažų apie Lietuvos aktualijas, per kuriuos pristatoma Lietuva vien iš neigiamos pusės, skleidžiama dezinformacija ir kurie vertintini kaip rusiška propaganda (neva Lietuvoje klesti ksenofobija, nacionalizmas, militarizmo pagalba kurstoma etninė neapykanta ir pan.). E. Mackevičius apie įvykius Ukrainoje: „Ukrainoje vyksta žiaurus, beprasmis pilietinis karas, žmones, tenorinčius kalbėti savo gimtąja kalba ir rinktis savo valdžią (vietos rusai), šaudo haubicomis, traiško tankais, grobia iš namų ir degina gyvus, režimas (Kijevo), kuris taip elgiasi su savo piliečiais, – kanibalistinis, o tokius įsakymus duodantys asmenys – kanibalai“.

 8.2.3 . Komiteto išvada:

 Artimi Seimo nario M. Basčio ryšiai su buvusiais ar esamais Rusijos Federacijos žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnais, Kremliui artimais žurnalistais ir buvusiais ar esamais nusikalstamo pasaulio atstovais kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

 8.3 . Nustatyti, kokią įtaką ir žalą Lietuvos valstybei padarė Seimo narys Mindaugas Bastys, tarpininkaudamas Rusijos Federacijos valstybės įmonių, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekusiems paveikti 2012–2016 m. bei po 2016 m. Seimo rinkimų sudarytos valdančiosios koalicijos partijas, atskirus politinių partijų atstovus, Lietuvos Respublikos Vyriausybę, ministrus, Seimo narius, kitas valstybės institucijas bei jų sprendimus, ir įvertinti, ar nebuvo daroma įtaka politiniams procesams.

 8.3.1 . Komitetas nustatė:

 Parlamentinio tyrimo duomenimis, Seimo narys M. Bastys palaikė ilgalaikius ir nuolatinius asmeninius ryšius su J. Kostinu ir P. Vojeika, siejamais su „Rosatom“ ir jos planų įgyvendinimu Lietuvoje ir regione.

 J. Kostinas supažindino Seimo narį M. Bastį su „Rusatom overseas“ (dukterinė „Rosatom“ įmonė) direktoriumi Rytų Europai A. Mertenu ir paprašė Seimo narį suorganizuoti susitikimą su Lietuvos Respublikos Ministru Pirmininku A. Butkevičiumi bei energetikos ministru, kurio metu ir siekė aptarti galimybes realizuoti „Rosatom“ planus. „Rosatom“ planavo investuoti Lietuvoje, statyti elektros perdavimo linijas, steigti konsorciumą pasitelkiant Lietuvos įmones, dalyvauti Visagino atominės elektrinės statybos projekte, savo planams įgyvendinti panaudoti Kruonio HAE.

 Ministrui Pirmininkui A. Butkevičiui atsisakius susitikti su „Rusatom overseas“ direktoriumi Rytų Europai A. Mertenu, Seimo narys M. Bastys suorganizavo susitikimą su Seimo Pirmininku Vydu Gedvilu ir jo metu buvo aptarti „Rosatom“ planai.

 Informacijai apie susitikimą patekus į viešumą, Seimo narys M. Bastys patvirtino pats suorganizavęs šį susitikimą ir nurodė, kad susitikimo tikslas buvo išsakyti, kokius planus ir darbus „Rosatom“ atlieka kaimyninėse valstybėse – Kaliningrade, Baltarusijoje. Seimo nario teigimu, A. Mertenui buvo svarbiausia išgirsti Seimo Pirmininko nuomonę apie galimybę „Rosatom“ prisidėti prie darbų Visagino atominės elektrinės projekte. Seimo Pirmininkas V. Gedvilas taip pat pripažino susitikęs su „Rosatom“ atstovu A. Mertenu ir kalbėjęs apie atominę energetiką.

 Nei Seimo narys M. Bastys, nei Seimo Pirmininkas V. Gedvilas viešai neužsiminė, kad susitikimo metu buvo kalbėta apie Ignalinos AE uždarymo problemas, kurios tuo metu buvo vienas iš aktualiausių klausimų. Vėliau vieša Seimo nario M. Basčio komunikacija dėl Seimo Pirmininko V. Gedvilo ir „Rusatom overseas“ susitikimo turinio pakito ir Seimo narys teigė, kad buvo kalbama apie Ignalinos atominės elektrinės uždarymo problemas. Komiteto posėdžio metu paklaustas, kodėl pirmą kartą viešai kalbėdamas apie susitikimą Seimo narys M. Bastys nenurodė, jog buvo aptartas Ignalinos AE klausimas, negalėjo atsakyti į šį klausimą.

 Komitetas atkreipia dėmesį į tai, kad VSD nuo 2011 m. teikiamose viešose veiklos ataskaitose ir grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimuose nuosekliai perspėjama apie grėsmes Lietuvos energetiniam saugumui bei apie užsienio valstybių siekį paveikti Lietuvos valdžios institucijų sprendimus. VSD nurodo, kad atominių elektrinių Kaliningrado srityje ir Baltarusijoje statyba, planuojami dujų infrastruktūros projektai Kaliningrado srityje, kurių ekonominis pagrįstumas ir projektų inicijavimo mechanizmas yra abejotinas, yra plėtojami norint paveikti Lietuvoje vykdomų energetinių projektų įgyvendinimą.

 Parlamentinio tyrimo duomenimis, Seimo narys M. Bastys palaiko asmeninius ryšius su E. Mackevičiumi, kuris nuo 2002 m. dirba valstybiniame TV kanale RTR ir yra sisteminis Rusijos žurnalistas, itin lojalus valdančiajam Kremliaus režimui. Seimo narys M. Bastys ir E. Mackevičius dalyvauja ir aktyviai bendrauja kasmet Palangoje vykstančiame Rusijos „minkštosios galios“ projektams Europos Sąjungos valstybėse narėse priskiriamame tarptautiniame meno festivalyje „Atvira jūra“. Festivalio metu vykstančių uždarų renginių pagrindinis tikslas – susipažinti ir palaikyti ryšius su įtakingais Lietuvos politikais, valdininkais, žurnalistais ir verslininkais bei ieškoti asmenų, kurie būtų palankūs Rusijai ir remtų jos interesus. Šiuose uždaruose renginiuose dalyvavo Seimo narys M. Bastys ir E. Mackevičius. Vienas iš šiame renginyje dalyvavusių asmenų 2016 m. finansiškai parėmė Seimo nario M. Basčio rinkimų kampaniją.

 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, VSD duomenimis, užsienio valstybės, siekdamos savo tikslų, siekė Lietuvoje suformuoti įtakos grupes, galinčias paveikti Lietuvos politinių jėgų sprendimus, šiems savo tikslams naudodamos konferencijas, priėmimus, kitus renginius arba įvairias laisvalaikio leidimo vietas. Be to, Rusijos FSB domisi ir Lietuvos verslininkais dėl jų ryšių politinėse partijose, valstybės institucijose, teisėsaugos, finansų ir energetikos srityse. FSB tokius asmenis išnaudoja kaip „prieigos“ agentus – jie neturi galimybių FSB suteikti naudingos informacijos, tačiau padeda užmegzti ryšius su FSB dominančiais asmenimis.

 8.3.2 . Komiteto išvada:

 Seimo narys M. Bastys, tarpininkaudamas „Rosatom“ ir su ja susijusioms įmonėms, žvalgybos ir saugumo struktūrų pareigūnams, Kremliui artimiems žurnalistams ir buvusiems ar esamiems nusikalstamo pasaulio atstovams, siekė daryti įtaką politiniams procesams ir aukščiausiesiems valstybės pareigūnams Lietuvoje, kurie galėjo pakeisti Lietuvos geopolitinę kryptį ir padaryti žalos Lietuvos valstybei.

 8.4 . Nustatyti, ar atitinkamų valstybės institucijų sukauptos ar tyrimo metu papildomai atskleistos informacijos apie Seimo narį Mindaugą Bastį, jo ryšius ir veiklą pakanka pradėti apkaltos procesą Seimo nariui Mindaugui Basčiui.

 8.4.1 . Komitetas nustatė:

 Lietuvos Respublikos Seimo statuto 71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Seimas, pripažinęs būtinybę, gali sudaryti nuolatines komisijas specialioms problemoms nagrinėti arba sudaryti laikinąsias tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas kokiam nors klausimui ištirti, parengti ar kitiems Seimo pavedimams atlikti.

 Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gegužės 13 d. nutarime konstatuota, kad Seimo struktūrinių padalinių sudarymas, jų kompetencija, sudėtis ir jiems keliamos užduotys gali būti nustatomos „Seimo poįstatyminiais aktais. Tokie Seimo poįstatyminiai aktai negali prieštarauti įstatymams, taip pat Seimo statutui“. Konstitucinis Teismas nurodo, kad Seimo laikinosios tyrimo komisijos išvados paskirtis – pateikti Seimui informaciją komisijos ištirtu valstybinės svarbos klausimu, kad šis galėtų priimti sprendimus.

 Seimo 2017 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. XIII-231 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui suteikti laikinosios tyrimo komisijos įgaliojimai ir, be kitų klausimų, pavesta nustatyti, ar atitinkamų valstybės institucijų sukauptos ar tyrimo metu papildomai atskleistos informacijos pakanka pradėti apkaltos procesą.

 Seimo statuto 231 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Seimas sudaro specialiąją tyrimo komisiją pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad specialioji tyrimo komisija savo darbe vadovaujasi Seimo statuto dvyliktojo skirsnio nuostatomis. Be to, Seimo statuto 232–237 straipsniai išsamiai reglamentuoja specialiosios tyrimo komisijos sudarymo ir darbo tvarką.

 Vadovaudamasis Seimo statuto 231 ir 232 straipsniais, Seimas 2017 m. kovo 16 d. priėmė nutarimą Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“.

 Konstitucinis Teismas 1999 m. gegužės 11 d. nutarime konstatavo, kad demokratinių valstybių konstitucijose apkalta traktuojama kaip ypatingas procesas, kai yra sprendžiamas pareigūno konstitucinės atsakomybės klausimas. Apkalta siejama su griežtais reikalavimais. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo doktrina, apkaltos procesas apima ir parengiamuosius veiksmus, t. y. specialiosios tyrimo komisijos sudarymą.

 8.4.2 . Komitetas konstatuoja:

 Seimo laikinosios tyrimo komisijos paskirtis – pateikti Seimui informaciją komisijos ištirtu valstybinės svarbos klausimu, jos užduotys nustatomos Seimo nutarimu, kuris turi atitikti įstatymus ir Seimo statutą. Pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti Seimas turi sudaryti ne laikinąją, bet specialiąją tyrimo komisiją, kurios veikimo principai išsamiai reglamentuoti Seimo statute.

 8.4.3 . Komiteto išvada:

 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, veikiančiam laikinosios tyrimo komisijos teisėmis, Seimo statutas nesuteikia įgaliojimų pateikti išvadą, ar atitinkamų valstybės institucijų sukauptos ar tyrimo metu papildomai atskleistos informacijos apie Seimo narį M. Bastį, jo ryšius ir veiklą pakanka pradėti apkaltos procesą Seimo nariui M. Basčiui. Šios išvados parengimas ir pateikimas priklauso specialiajai tyrimo komisijai, sudarytai Seimo 2017 m. kovo 30 d. nutarimu Nr. XIII-230 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo specialiosios tyrimo komisijos pateiktų siūlymų pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seimo nariui Mindaugui Basčiui pagrįstumui ištirti ir išvadai dėl pagrindo pradėti apkaltos procesą parengti sudarymo“ .

 9 . Komiteto išvadai pritarta Komiteto 2017 m. balandžio 12 d. posėdyje. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 1, susilaikė – 0.