Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS(nauja redakcija) (Nr. XIIP-2931)

Projektas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. I-1234 PAKEITIMO

 ĮSTATYMAS

 2014 m. d. Nr.
 Vilnius

 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 nauja redakcija

 Pakeisti Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą Nr. I-1234 ir jį išdėstyti taip:

 „ LIETUVOS RESPUBLIKOS

 VAIKO TEISIŲ APSAUGOS PAGRINDŲ

 ĮSTATYMAS

 I SKYRIUS

 BENDROSIOS NUOSTATOS

 1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas

 1 . Šio įstatymo tikslas – užtikrinti vaiko visapusiškai raidai tinkamą aplinką ir jo teisių apsaugą.

 2 . Šio įstatymo paskirtis – suteikti kiekvienam vaikui, kaip savarankiškam teisės subjektui, ypatingą šeimos ir valstybės apsaugą, kurią užtikrintų vaikui būtinų priemonių ir paslaugų visuma.

 3 . Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

 4 . Šis įstatymas, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų Organizacijos 1959 metų Vaiko teisių deklaracija, 1989 metų Vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinės teisės normomis bei principais, atsižvelgiant į specifinę vaiko padėtį šeimoje ir visuomenėje, nacionalinės teisės tradicijas, nustato vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo principus, pagrindines vaiko teises, laisves bei pareigas, pagrindines vaiko atstovų pagal įstatymą teises ir atsakomybę. Šis įstatymas taip pat reguliuoja vaiko apsaugą nuo žalingos socialinės aplinkos, nustato tėvų, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybės už vaiko teisių pažeidimus bendrąsias nuostatas, vaiko teisių apsaugos institucijų sistemą ir jų veiklos teisinius pagrindus.

 5 . Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai gyvenantiems, taip pat Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems asmenims.

 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

 1 . Pagalbos planas – tai vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims būtinų priemonių ir socialinės, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų visuma, kuria siekiama užtikrinti tinkamą vaiko teisių apsaugą, nustatant šias priemones ir paslaugas organizuojančius asmenis ir teikimo tvarką, atsižvelgiant į individualius vaiko poreikius ir vaiko atstovų pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenančių asmenų elgseną su vaiku, jų gyvenimo būdą.

 2 . Smurtas prieš vaiką – vaiko patiriamas kito asmens neatsitiktinis veikimas ar neveikimas, darantis tam vaikui fizinį, emocinį, seksualinį poveikį, ar nepriežiūra, sukelianti ar galinti sukelti žalą vaiko raidai, sveikatai ir orumui.

 3 . Smurto prieš vaiką formos:

 1 ) fizinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, sukeliantys tam vaikui skausmą ir (ar) galintys sukelti arba sukeliantys sveikatos bei raidos sutrikimų;

 2 ) emocinis smurtas – kito asmens nuolatinė neigiama nuostata dėl vaiko, jo individualumo nepripažinimas, pozityvios socializacijos trikdymas, sukeliantis ar galintis sukelti žalą vaiko fizinei, psichikos, socialinei sveikatai ar raidai;

 3 ) seksualinis smurtas – kito asmens veiksmai prieš vaiką, kuriais tas asmuo siekia patirti seksualinį pasitenkinimą arba gauti pelno iš seksualinių ar su jomis susijusių paslaugų ir kurie sutrikdo ar gali sutrikdyti normalią vaiko raidą ir žaloja ar gali žaloti jo asmenybę;

 4 ) nepriežiūra – kito asmens nuolatinis nepakankamas pagrindinių vaiko fizinių ir dvasinių poreikių tenkinimas ar netenkinimas, keliantis grėsmę vaiko fizinei, pažintinei ir psichosocialinei raidai.

 4 . Vaikas – žmogus iki 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip.

 5 . Vaiko atstovai pagal įstatymą – vaiko tėvai, globėjai, rūpintojai ir kiti teisėti vaiko atstovai.

 3 straipsnis. Vaiko teisių įgyvendinimo principai

 Tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės, savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis šiais principais:

 1 ) geriausių vaiko interesų prioritetiškumo. Priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, vadovaujamasi geriausiais vaiko interesais;

 2 ) įstatymo viršenybės. Vaiko teisių apsaugą siekiama užtikrinti vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucija, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kitomis tarptautinėmis sutartimis ir susitarimais, Lietuvos Respublikos įstatymais;

 3 ) vaiko nuomonės išklausymo. Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, yra išklausomas ir atsižvelgiama į jo nuomonę, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams;

 4 ) nediskriminavimo. Visi vaikai yra lygūs prieš įstatymą ir negali būti diskriminuojami dėl jų ar vaiko atstovų pagal įstatymą lyties, rasės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, amžiaus, negalios, religijos, etninės priklausomybės ar kitų aplinkybių. Kiekvienam vaikui be jokios diskriminacijos garantuojamos visos Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje išvardytos teisės ir laisvės;

 5 ) individualizavimo. Priimant su vaiku susijusius sprendimus, atsižvelgiama į vaiko amžių, brandą, jo psichikos ir fizines savybes, socialinės aplinkos ir kitas svarbias ypatybes;

 6 ) vaiko sveikatos ir vystymosi užtikrinimo. Kiekvienam vaikui – tiek iki gimimo, tiek gimus – turi būti garantuota galimybė būti sveikam ir normaliai vystytis;

 7 ) subsidiarumo. Vaiko teisių įgyvendinimą ir apsaugą pirmiausia užtikrina vaiko atstovai pagal įstatymą, o valstybė teikia jiems paramą, jeigu vaiko atstovai pagal įstatymą negali užtikrinti vaiko gerovei reikalingų sąlygų;

 8 ) bendradarbiavimo. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos bei nevyriausybinės organizacijos, vykdydamos su vaiko teisių apsauga susijusias funkcijas, bendradarbiauja su tėvais bei tarpusavyje ir prireikus teikia viena kitai reikalingą informacinę ir kitokią pagalbą;

 9 ) prieinamumo. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios priemonės ir paslaugos organizuojamos kuo arčiau vaiko gyvenamosios vietos ir taip, kad jos atitiktų vaiko ir šeimos poreikius bei interesus;

 10 ) efektyvumo. Priemonės ir paslaugos vaiko teisių apsaugai užtikrinti organizuojamos ir teikiamos siekiant geriausių rezultatų ir racionaliai naudojant turimus išteklius;

 11 ) visapusiškumo. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios priemonės ir paslaugos organizuojamos ir teikiamos derinant jas su kitomis priemonėmis ar paslaugomis: socialine parama, užimtumu, sveikatos priežiūra, švietimu, socialinio būsto suteikimu, specialiųjų vaiko apsaugą užtikrinančių priemonių taikymu.

 4 straipsnis. Įstatymai ir kiti teisės aktai, nustatantys vaiko teises ir laisves bei reguliuojantys jų apsaugą

 Kai įstatymai ir kiti teisės aktai kitaip nei šis įstatymas reguliuoja santykius, susijusius su vaiko teisėmis bei laisvėmis ir jų apsauga, arba šie santykiai nėra įstatymų sureguliuoti, taikomos atitinkamos šio įstatymo nuostatos, arba šio įstatymo 3 straipsnyje nurodyti vaiko teisių įgyvendinimo principai.

 II SKYRIUS

 VAIKO TEISĖS IR LAISVĖS

 5 straipsnis. Vaiko teisė gyventi ir augti

 1 . Kiekvienas vaikas turi neatimamą teisę gyventi ir augti.

 2 . Draudžiami bet kokie moksliniai bandymai ar kitokie eksperimentai su vaiku, galintys pakenkti jo gyvybei, sveikatai, visapusiškam asmenybės vystymuisi. Šis draudimas taikomas ir tada, jei yra vaiko ir (ar) vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimas.

 6 straipsnis. Vaiko teisė būti sveikam

 Vaiko teisė būti sveikam garantuojama:

 1 ) priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką;

 2 ) vaikų ir vaikų atstovų pagal įstatymą sveikatos priežiūra;

 3 ) vaikų ligų profilaktika, kvalifikuota medicinos pagalba;

 4 ) tinkamos kokybės maisto produktų vaikams gamyba;

 5 ) vaiko sveiko gyvenimo būdo ugdymu;

 6 ) kitomis įstatymų nustatytomis vaiko sveikatos apsaugos garantijomis bei lengvatomis.

 7 straipsnis. Vaiko teisė į individualumą ir jo išsaugojimą

 1 . Vaikas nuo gimimo momento turi teisę į vardą, pavardę, tautybę ir pilietybę, teisę į šeimos bei kitus su jo individualumu susijusius ryšius ir jų išsaugojimą.

 2 . Šio straipsnio 1 dalyje išvardytas vaiko teises ir jų garantijas nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas, kiti įstatymai bei teisės aktai.

 8 straipsnis. Vaiko teisė į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę

 1 . Vaikas turi teisę į privatų gyvenimą, bendravimą, susirašinėjimo slaptumą, asmens neliečiamybę ir laisvę, religijos ir žodžio laisvę.

 2 . Vaikas turi teisę dalyvauti visuomenės gyvenime, taikiuose susirinkimuose ir organizacijose, teisę laisvai reikšti savo pažiūras, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų teisių ir laisvių.

 9 straipsnis. Vaiko teisė būti išklausytam

 Vaikas, galintis išreikšti savo nuomonę, atsižvelgiant į jo amžių ir brandumą, turi būti išklausytas tiesiogiai arba, nesant tokios galimybės – per atstovą ar kitus teisės aktuose nustatytus asmenis.

 10 straipsnis. Vaiko teisė gyventi su savo tėvais

 1 . Vaikas turi teisę gyventi su abiem tėvais. Vaikas turi teisę bendrauti su skyrium gyvenančiais tėvais (vienu arba vieninteliu iš jų), jei tai neprieštarauja vaiko interesams. Valstybės ir savivaldybių institucijos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka imasi veiksmų šiai vaiko teisei užtikrinti.

 2 . Vaikas negali būti išskirtas su tėvais, išskyrus tuos atvejus, kai vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos, vadovaudamosi teismo sprendimu ir įstatymais, paima vaiką iš tėvų. Šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka vaikas gali būti skubiai paimtas iš tėvų, kai reikia apsaugoti vaiko gyvybę ir sveikatą.

 11 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenimo sąlygas

 Vaiko teisę į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, užtikrina tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos.

 12 straipsnis. Vaiko teisė į socialinę apsaugą ir valstybės finansinę paramą

 1 . Vaikas, negaunantis pakankamo išlaikymo iš tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą, turi teisę į socialinę apsaugą ir valstybės teikiamą finansinę paramą. Jos dydį, teikimo tvarką ir sąlygas nustato įstatymai bei kiti teisės aktai.

 2 . Vaikas gali pasinaudoti socialinio draudimo teikiamomis garantijomis įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 3 . Likusiam be tėvų globos vaikui skiriamas išlaikymas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 13 straipsnis. Vaiko teisė į gyvenamąjį būstą

 1 . Vaiko teisę į gyvenamąjį būstą nustato ir saugo šis ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

 2 . Likęs be tėvų globos vaikas, neturintis gyvenamojo būsto, juo aprūpinamas įstatymų nustatyta tvarka.

 3 . Sandorių dėl šeimos turto (būsto, kuriame gyvena vaikas) nuosavybės teisių perleidimo, įkeitimo ar kitokių teisių į jį suvaržymą sudarymo ir (ar) vykdymo tvarką nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas.

 14 straipsnis. Vaiko teisė gauti viešąją informaciją

 Vaikui turi būti užtikrinta galimybė naudotis viešąja informacija ir medžiaga, kuri prisideda prie vaiko gerovės ir skatina jo fizinį, protinį, dvasinį, dorovinį vystymąsi.

 15 straipsnis. Vaiko turtinės teisės

 1 . Vaikas turi teisę į nuosavybę, kurią saugo ir gina Lietuvos Respublikos Konstitucija ir kiti įstatymai.

 2 . Vaiko turtines teises, jų įgijimą ir įgyvendinimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai bei teisės aktai.

 3 . Vaikas, atsižvelgiant į jo veiksnumą, teisės aktų nustatyta tvarka turi teisę savarankiškai arba turėdamas savo atstovų pagal įstatymą sutikimą sudarinėti sandorius, turėti ir disponuoti savo indėliais kredito įstaigose, disponuoti uždarbiu ar stipendija, įgyvendinti kitas turtines teises.

 4 . Vaikui nuosavybės teise priklausančiu turtu tėvai ar kiti vaiko atstovai pagal įstatymą gali disponuoti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso, kitų įstatymų ir teisės aktų nustatyta tvarka.

 5 . Dalijant turtą, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių (tėvų) nuosavybė, visais atvejais turi būti atsižvelgta į vaiko turtinius interesus.

 16 straipsnis. Vaiko teisė į poilsį ir laisvalaikį

 1 . Vaikas turi teisę į poilsį ir laisvalaikį, atitinkantį jo amžių, sveikatos būklę bei poreikius.

 2 . Vaikui turi būti užtikrinta galimybė ir sudarytos sąlygos žaisti.

 3 . Valstybės ir savivaldybių institucijos steigia ir remia vaikų sporto, kūrybos, laisvalaikio ir sveikatingumo centrus, stovyklas, sanatorijas.

 17 straipsnis. Neįgalių vaikų teisės

 1 . Neįgalūs vaikai turi lygias teises su kitais vaikais į visapusišką visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą.

 2 . Neįgaliems vaikams ir jų atstovams pagal įstatymą turi būti užtikrinama tinkama pagalba ir galimybės visavertiškai dalyvauti visose visuomenės gyvenimo srityse.

 3 . Neįgalių vaikų teises ir socialinę integraciją užtikrina Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymas ir kiti teisės aktai.

 18 straipsnis. Vaiko teisė būti apsaugotam nuo smurto

 1 . Vaikas turi teisę būti apsaugotas nuo savo tėvų, kitų atstovų pagal įstatymą, kartu gyvenančių ar kitų asmenų fizinio, emocinio, seksualinio smurto ir nepriežiūros. Draudžiama vaiką kankinti, žaloti, žeminti jo garbę ir orumą, žiauriai su juo elgtis ar taikyti jam fizines bausmes.

 2 . Vaikas, nukentėjęs nuo visų smurto prieš vaiką formų, turi teisę į jo geriausius interesus atitinkančias teisines procedūras bei kitą pagalbą.

 3 . Valstybė imasi visų reikiamų švietimo, socialinių, administracinių, teisinių ir kitų būtinų priemonių, kad apsaugotų vaiką nuo fizinio, emocinio ir seksualinio smurto bei nepriežiūros ir suteiktų pagalbą nukentėjusiam nuo smurto vaikui, jo atstovams pagal įstatymą.

 4 . Už vaiko kankinimą, žalojimą, jo garbės ir orumo žeminimą, žiaurų elgesį su vaiku, fizinių bausmių taikymą vaikui įstatymais nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

 19 straipsnis. Vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms

 (mažumoms), teisės

 Vaikai, priklausantys Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), turi teisę puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius bei tradicijas. Šią teisę užtikrina Lietuvos Respublikos Konstitucija, įstatymai bei kiti teisės aktai.

 20 straipsnis. Vaiko pabėgėlio teisės

 1 . Vaikas, kuris pagal įstatymus pripažįstamas pabėgėliu, turi teisę į pagalbą bei apsaugą. Jei būtina, ieškomi tokio vaiko tėvai, giminaičiai ar kiti fiziniai ar juridiniai asmenys, kuriems jis gali būti perduotas.

 2 . Vaikui pabėgėliui taikomos Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ ir užsieniečių teisinę padėtį reguliuojančių teisės aktų nuostatos.

 21 straipsnis. Vaiko teisių užtikrinimas kituose įstatymuose

 1 . Vaiko teisę į formalųjį ir neformalųjį švietimą, savišvietą, švietimo pagalbos teikimą nustato Lietuvos Respublikos švietimo įstatymas ir kiti teisės aktai.

 2 . Priimtiną, prieinamą ir tinkamą sveikatos priežiūrą vaikui užtikrina sveikatos priežiūrą reguliuojantys įstatymai ir kiti teisės aktai.

 3 . Vaiko kilmės nustatymą, vaiko ir vaiko atstovų pagal įstatymą tarpusavio teises ir pareigas, įvaikinimo, globos (rūpybos), civilinės būklės aktų registravimo tvarką, kitus civilinius teisinius santykius nustato Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kiti įstatymai ir kiti teisės aktai.

 4 . Mokinių nemokamo maitinimo ir paramos mokinio reikmenims įsigyti skyrimo sąlygas, paramos dydžius ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos socialinės paramos mokiniams įstatymas.

 5 . Vaikų iki 18 metų įdarbinimo, sveikatos patikrinimo ir jų galimybių dirbti konkretų darbą nustatymo tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos darbo kodeksas, kiti įstatymai ir kiti teisės aktai.

 6 . Vaiko apsaugą nuo smurto artimoje aplinkoje užtikrina Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas.

 7 . Vaiko autoriaus teisių į savo kūrinį įgyvendinimą ir apsaugą nustato Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas.

 8 . Vaiko teisę į jo išradimų apsaugą nustato Lietuvos Respublikos patentų įstatymas.

 9 . Vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros priemonių sistemą nustato Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymas ir kiti teisės aktai.

 10 . Nepilnamečių justicijos, vaiko procesinių teisių ypatumus reguliuoja Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas, kiti įstatymai ir teisės aktai.

 22 straipsnis. Vaiko teisių naudojimas

 Naudodamasis savo teisėmis ir laisvėmis, vaikas turi:

 1 ) gerbti tėvus ir tinkamai atlikti savo pareigas, nustatytas įstatymuose ir kituose teisės aktuose;

 2 ) nepažeisti kitų asmenų teisių ir laisvių.

 III SKYRIUS

 VAIKAS IR SOCIALINĖ APLINKA

 23 straipsnis. Vaiko apsaugos nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos bendrosios

 nuostatos

 1 . Valstybės, vietos savivaldos institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo saugoti vaiką nuo neigiamos socialinės aplinkos įtakos. Sveiko gyvenimo būdo propagavimas ir vaikų teisinis švietimas – svarbios valstybės socialinės politikos ir veiklos kryptys.

 2 . Už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

 3 . Vaikui, galimai nukentėjusiam ar nukentėjusiam nuo seksualinio išnaudojimo ar kitos formos smurto, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, taip pat vaiko pirkimo ar pardavimo ar nukentėjusiam nuo kitos nusikalstamos veikos, turi būti teikiama reikalinga pagalba (sveikatos, socialinė, teisinė ir kt.), parama ir apsauga, kad vaikas ir jo teisėti atstovai galėtų atstatyti sveikatą po patirtos fizinės ar psichologinės traumos bei reintegruotis į socialinę aplinką.

 4 . Fizinis ar juridinis asmuo, sužinojęs apie vaiką, kuris galimai nukentėjo nuo nusikalstamos veikos ir dėl to jam gali būti reikalinga pagalba, privalo pranešti apie tai policijai, vaiko teisių apsaugos ar kitai kompetentingai institucijai.

 5 . Vaiko atstovai pagal įstatymą, siekdami apsaugoti vaiką nuo bet kokių smurto formų, suteikia vaikui reikiamą informaciją, atsižvelgdami į jo amžių ir vystymąsi.

 24 straipsnis. Vaiko apsauga nuo vaiko psichiką veikiančių medžiagų

 1 . Vaikui turi būti ugdoma nuostata nevartoti tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų. Vaikui draudžiama dirbti darbą, susijusį su tabako gaminių ar alkoholinių gėrimų gamyba arba realizavimu.

 2 . Vaikas turi būti apsaugotas nuo tabako gaminių, alkoholinių gėrimų, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų vartojimo, tokių medžiagų gaminimo, jų laikymo, pardavinėjimo ar kitokio platinimo.

 3 . Už vaiko nugirdymą, įtraukimą girtauti, vartoti vaistus ar kitas apkvaišinančias priemones, narkotinių, psichotropinių bei psichiką veikiančių medžiagų platinimą nepilnamečiams, padėjimo nepilnamečiams įsigyti, vertimą, lenkimą ar kitokį jų pratinimą ne gydymo tikslais vartoti narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat už veikas numatytas Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse, taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

 25 straipsnis. Vaikas ir žaidimai, filmai, visuomenės informavimo priemonės

 1 . Vaikas turi būti apsaugotas nuo neigiamo spaudos, interneto ir kitų visuomenės informavimo priemonių daromo poveikio, galinčio pakenkti vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi.

 2 . Draudžiama rodyti, parduoti, dovanoti, dauginti ir nuomoti vaikams žaislus, kino filmus, garso ir vaizdo įrašus, literatūrą, laikraščius, žurnalus ir kitus leidinius, kurie tiesiogiai skatina ar propaguoja vaiko nepagarbą kitiems asmenims, žiaurų elgesį, smurtą, diskriminaciją, pornografiją ar kitaip kenkia vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi. Už šias veikas taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

 3 . Vaiko apsaugą nuo neigiamą poveikį jo vystymuisi darančios viešosios informacijos nustato Lietuvos Respublikos nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas ir kiti įstatymai bei teisės aktai.

 26 straipsnis. Vaiko apsauga nuo seksualinio išnaudojimo, panaudojimo pornografijai ar prostitucijai, vaiko pirkimo arba pardavimo

 1 . Vaikas turi būti apsaugotas nuo nusikalstamų veikų seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimo pornografijai, vaiko pirkimo arba pardavimo, pelnymosi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimo į prostituciją ar disponavimo pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas.

 2 . Už nusikalstamas veikas, numatytas šio straipsnio 1 dalyje, taikoma įstatymų numatyta baudžiamoji atsakomybė.

 3 . Švietimo, asmens sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo tiesioginio darbo funkcijas, susijusias su vaikais, ar kiti asmenys gavę pagrįstos informacijos apie galimai padarytas nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, taip pat vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, nepaisydami konfidencialumo taisyklių, privalo nedelsdami apie tai informuoti savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyrių (toliau – vaiko teisių apsaugos skyrius), policiją ar kitą kompetentingą instituciją.

 4 . Vaikui, galimai nukentėjusiam nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodytų nusikalstamų veikų, šio įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje numatyta pagalba, parama ir apsauga turi būti pradedama teikti nedelsiant ir turi būti teikiama, kol ji vaikui yra reikalinga. Jeigu nukentėjusysis yra asmuo, kurio amžius nenustatytas, tačiau yra priežasčių manyti, kad jis yra nepilnametis, pagalba, parama ir apsauga turi būti užtikrinta iki bus nustatytas nukentėjusiojo amžius.

 27 straipsnis. Asmenų, pripažintų kaltais už nusikalstamas veikas, darbo apribojimai

 1 . Asmenims, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažintiems kaltais už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, vaiko pirkimą arba pardavimą, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, vaiko įtraukimą į prostituciją ar disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, neatsižvelgiant į teistumo išnykimą ar panaikinimą, draudžiama:

 1 ) dirbti ar savanoriauti vaikų socialinėse, švietimo ir sporto, sveikatos priežiūros paslaugas vaikams teikiančiose įstaigose, įmonėse ir organizacijose;

 2 ) dirbti darbą kitose nei nurodytos šio straipsnio 1 dalies 1 punkte įstaigose, įmonėse ir organizacijose, taip pat jose savanoriauti, jeigu šis darbas ar savanoriška veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susiję su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu;

 3 ) verstis individualia veikla, jeigu ši veikla tiesiogiai (nuolat ar laikinai) susijusi su vaikų auklėjimu, mokymu, priežiūra ar jų saugumo užtikrinimu.

 2 . Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme.

 3 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija tvirtina sąrašą darbų, veiklų ar paslaugų, nurodytų šio straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose, kurių dirbti, atlikti ar teikti dėl tiesioginių kontaktų su vaikais neturi teisės asmenys, įsiteisėjusiu apkaltinamuoju teismo nuosprendžiu pripažinti kaltais už nusikalstamas veikas, nurodytas šio straipsnio 1 dalyje.

 4 . Asmenys, ketinantys dirbti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar dirbti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktus darbus, prieš įsidarbindami darbdaviui turi pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.

 5 . Asmenys, norintys savanoriauti šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytose įstaigose, įmonėse ir organizacijose ar vykdyti į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą įtrauktą savanorišką veiklą, prieš pradėdami šią veiklą ir (ar) sudarydami savanoriškos veiklos sutartį, turi savanoriškos veiklos organizatoriui pristatyti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.

 6 . Paslaugų, įtrauktų į šio straipsnio 3 dalyje nurodytą sąrašą, gavėjas, sudarantis sutartį dėl paslaugų teikimo vaikui su asmeniu, vykdančiu individualią veiklą, turi teisę paslaugų teikėjo prašyti pateikti pažymą dėl Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų apie fizinį asmenį.

 IV SKYRIUS

 PAGRINDINĖS VAIKO ATSTOVŲ PAGAL ĮSTATYMĄ TEISĖS, PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

 28 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų teisės

 Vaiko tėvai turi:

 1 ) Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme, kituose įstatymuose ir teisės aktuose įtvirtintas teises ir pareigas vaiko atžvilgiu;

 2 ) pirmumo teisę prieš kitus asmenis auginti ir auklėti savo vaikus.

 29 straipsnis. Pagrindinės vaiko tėvų ir kitų vaiko atstovų pagal įstatymą pareigos ir atsakomybė

 1 . Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti ir sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis, tobulėti.

 2 . Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą tenka pagrindinė atsakomybė už saugios, vaiko visapusiškam ir harmoningam vystymuisi tinkamos socialinės aplinkos kūrimą, rūpinimąsi vaiko sveikata, jo fiziniu, protiniu, dvasiniu, doroviniu vystymusi, pažintinių ir socialinių gebėjimų ugdymu.

 3 . Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą privalo ugdyti vaiko pareigos ir atsakomybės jausmą, organizuoti vaiko laisvalaikį, ruošti vaiką savarankiškam gyvenimui.

 4 . Visus klausimus dėl vaiko tėvai ar vaiko globėjai (rūpintojai) turi siekti spręsti bendru sutarimu, įvertindami galimybę pasinaudoti taikinamojo tarpininkavimo (mediacijos) paslaugomis. Nepavykus pasiekti sutarimo, ginčijamą klausimą sprendžia teismas įstatymų nustatyta tvarka.

 5 . Vaiko tėvai ir kiti vaiko atstovai pagal įstatymą pasirūpina, kad:

 1 ) vaikas, iki bus pradėtas jo ugdymas pagal pradinio ugdymo programą, neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros;

 2 ) vaikas, vyresnis nei nurodyta šios dalies 1 punkte, tačiau nesulaukęs 14 metų, nuo 22 val. iki 6 val. neliktų be vyresnių kaip 14 metų asmenų priežiūros.

 6 . Vaiko tėvams ir kitiems vaiko atstovams pagal įstatymą už pareigų nevykdymą ar netinkamą jų vykdymą, vaiko teisių pažeidimus ar kitokį piktnaudžiavimą savo teisėmis ir pareigomis taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

 30 straipsnis. Kitų asmenų įgaliojimas atstovauti vaikui

 Tuo atveju, kai vaiko atstovai pagal įstatymą nėra fiziškai kartu su vaiku, jie gali įgalioti kitą asmenį (vaiką prižiūrintį arba kartu su vaiku gyvenantį ar vaiko atstovų pagal įstatymą pasirinktą asmenį) atlikti konkrečius ir apibrėžtus teisinius veiksmus atstovaujant vaiką (pvz., suteikti teisę įgaliotajam asmeniui sudaryti sutartį su konkrečia sveikatos priežiūros įstaiga dėl paslaugų vaikui suteikimo ar pan.).

 31 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų tvarkymas

 1 . Vaiko teisių apsaugos skyrius, atsižvelgdamas į šio įstatymo tikslą, turi teisę tvarkyti vaiko tėvų, kitų su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai būtina išsiaiškinti, ar kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vaiko tėvų arba faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų sveikatos būklės ar teistumo.

 2 . Vaiko teisių apsaugos skyrius tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, kai asmuo buvo pripažintas kaltu už nusikalstamas veikas vaiko seksualinio apsisprendimo laisvei ir neliečiamumui, vaiko išnaudojimą pornografijai, pelnymąsi iš vaiko prostitucijos, įtraukimą į prostituciją ir disponavimą pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas, taip pat kitų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų nepilnamečiui atvejais, nepaisant to, ar teistumas išnykęs, ar panaikintas įstatymų nustatyta tvarka. Jeigu asmuo buvo pripažintas kaltu už kitus nesunkius ar apysunkius nusikaltimus nepilnamečiui, duomenys apie jo teistumą vaiko teisių apsaugos skyriui gali būti teikiami tik iki teistumo išnykimo ar panaikinimo.

 3 . Vaiko teisių apsaugos skyrius tvarko šio straipsnio 1 dalyje nurodytų asmenų asmens duomenis, susijusius su sveikatos būkle, kai jų sveikatos būklė gali kelti grėsmę vaiko sveikatai ir saugumui.

 4 . Vaiko teisių apsaugos skyrius ypatingus asmens duomenis tvarko, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatomis.

 32 straipsnis. Ypatingų asmens duomenų perdavimas tretiesiems asmenims

 1 . Vaiko teisių apsaugos skyrius nustatęs, kad gali kilti grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams dėl vieno iš vaiko tėvų arba faktiškai kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens, prireikus apie šių asmenų teistumą ar sveikatos būklę turi teisę informuoti kitą iš vaiko tėvų, taip pat prireikus šiuos duomenis pateikti teismui, jeigu byla nagrinėjama teisme.

 2 . Vaiko teisių apsaugos skyrius , gavęs vieno iš vaiko tėvų motyvuotą prašymą pateikti duomenis apie faktiškai kartu su tuo vaiku gyvenančio asmens teistumą ar sveikatos būklę ir nustatęs, kad pateiktas prašymas yra pagrįstas ir kyla grėsmė vaiko teisėms ir teisėtiems interesams, turi teisę pateikti šiuos duomenis prašančiajam ir nedelsdamas privalo imtis veiksmų vaiko teisių apsaugai užtikrinti.

 3 . Vaiko teisių apsaugos skyrius , perduodamas vienam iš vaiko tėvų duomenis šio straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, privalo gauti rašytinį to asmens pasižadėjimą neatskleisti šių duomenų tretiesiems asmenims.

 V SKYRIUS

 VAIKO TEISIŲ APSAUGOS UŽTIKRINIMAS

 PIRMASIS SKIRSNIS

 BENDROSIOS NUOSTATOS

 33 straipsnis. Pareiga pranešti apie vaiko teisių pažeidimą

 1 . Švietimo, sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų, teisėsaugos ir kitų institucijų bei įstaigų, nevyriausybinių organizacijų darbuotojai, vykdydami savo darbo funkcijas, ar asmuo, turintis informacijos apie vaiko teisių pažeidimą, taip pat apie vaiko elgesį, keliantį pavojų jo sveikatai ir gyvybei, privalo nedelsiant apie tai informuoti vaiko teisių apsaugos skyrių arba policiją.

 2 . Asmens, pateikusio šio straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją, pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus teismus. Ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 dalyje nurodytų institucijų darbuotojams.

 3 . Vaikas savarankiškai gali kreiptis į vaiko teisių apsaugos skyrių, policiją ar švietimo, sveikatos priežiūros ar kitą įstaigą dėl jo teisių pažeidimo.

 34 straipsnis. Vaiko atstovų pagal įstatymą, kitų fizinių ir juridinių asmenų atsakomybė

 1 . Asmenys, pažeidę vaiko teises, numatytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, šiame įstatyme ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose, reglamentuojančiuose vaiko teisių apsaugą, neteisėtai trukdantys vaikui naudotis savo teisėmis, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 2 . Šio įstatymo 26 straipsnio 3 dalyje ir 33 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys už gautos informacijos nepranešimą ar melagingos informacijos suteikimą atsako įstatymų nustatyta tvarka.

 ANTRASIS SKIRSNIS

 PAGALBOS ORGANIZAVIMAS

 35 straipsnis. Pagalbos vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku

 gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims organizavimas

 1 . Vaikui, vaiko atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, patiriantiems socialinę riziką, savivaldybės nustatyta tvarka koordinuojamas ir organizuojamas pagalbos (socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo bei kitų paslaugų) teikimas.

 2 . Siekiant mažinti ar išvengti socialinės atskirties, vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims teikiama ir prevencinė pagalba socialinių, švietimo, sveikatos priežiūros paslaugų teikimą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka.

 3 . Teikiant pagalbą vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems ar iki vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą gyvenusiems asmenims, savivaldybės institucijos bendradarbiauja su vaiko atstovais pagal įstatymą, nevyriausybinėmis organizacijomis, valstybės institucijomis bei įstaigomis, savivaldybių įstaigomis.

 4 . Lietuvos Respublikos vaiko minimalios ir vidutinės priežiūros įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vaikui gali būti skiriamos minimalios ar vidutinės priežiūros priemonės.

 36 straipsnis. Vaiko atvejo peržiūros organizavimas ir vykdymas

 1 . Pranešimo apie galimą vaiko teisių pažeidimą pagrįstumas nagrinėjamas vaiko atvejo peržiūra, t. y. vertinant vaiko gyvenimo sąlygas ir aplinką, grėsmes vaiko sveikatai ir gyvybei, socialinių paslaugų poreikį vaikui, jo atstovams pagal įstatymą bei kartu su vaiku gyvenantiems asmenims. Vaiko atvejo peržiūros organizavimo ir vykdymo tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

 2 . Nenustačius vaiko teisių apsaugos pažeidimo pagal šio įstatymo 33 straipsnyje nurodytą informaciją, vaiko teisių apsaugos skyrius priima sprendimą baigti vaiko atvejo peržiūrą.

 3 . Vaiko atvejo peržiūrą organizuoja ir vykdo vaiko teisių apsaugos skyrius.

 4 . Vykdant vaiko atvejo peržiūrą:

 1 ) dalyvauja atestuotas darbuotojas, savivaldybės socialinis darbuotojas, dirbantis su šeimomis, patiriančiomis socialinę riziką, savivaldybės socialinės paramos skyriaus darbuotojas, psichologas;

 2 ) pagal poreikį gali dalyvauti sveikatos priežiūros specialistas, švietimo įstaigos, kurioje vaikas mokosi, atstovas, policijos pareigūnas, kiti asmenys, galintys suteikti informacijos apie vaiką ir jo šeimą;

 3 ) dalyvauja vaikas, jeigu tai neprieštarauja jo interesams, ir vaiko atstovai pagal įstatymą;

 4 ) rašomas protokolas.

 5 . Vaiko atvejo peržiūros dalyviai vaiko teisių apsaugos skyriui pateikia prašomus ir (ar) turimus dokumentus, duomenis ir informaciją apie vaiką, jo atstovus pagal įstatymą ir kitus kartu su vaiku gyvenančius asmenis.

 37 straipsnis. Pagalbos planas ir jo įgyvendinimas

 1 . Atlikus vaiko atvejo peržiūrą:

 1 ) ir paaiškėjus, kad vaiko teises pažeidė ne vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, Pagalbos planas nesudaromas;

 2 ) ir paaiškėjus, kad vaiko teises pažeidė vaiko atstovai pagal įstatymą ar kartu su vaiku gyvenantis asmuo, savivaldybės administracijos padalinys, planuojantis ir administruojantis socialinių paslaugų organizavimą, kreipiasi į savivaldybės įgaliotą socialinių paslaugų įstaigą dėl Pagalbos plano sudarymo ne ilgesniam kaip 12 mėnesių laikotarpiui.

 2 . Pagalbos plano sudarymo, peržiūros pagrindus ir tvarką, pagrindinius paslaugų šeimai turinio reikalavimus nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras.

 3 . Teikiant Pagalbos plane nustatytas priemones ir paslaugas, vaikas lieka gyventi kartu su savo atstovais pagal įstatymą ar kartu su juo gyvenančiu asmeniu.

 4 . Paaiškėjus, kad Pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos nepadeda vaiko atstovams pagal įstatymą pakeisti požiūrio į vaiką, jų elgesio su vaiku, jie neužtikrina vaiko teisių arba pažeidžia jas ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, gali būti priimtas sprendimas vaiko teisių apsaugos skyriui kreiptis į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos arba įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka pakeisti vaiko globėją (rūpintoją) .

 38 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš jam nesaugios aplinkos

 1 . Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje, kuri kelia realią grėsmę vaiko sveikatai ar gyvybei ir nėra galimybės nedelsiant susisiekti su jo atstovais pagal įstatymą, bendradarbiaudamas su socialiniais darbuotojais ir (ar) policija privalo nedelsdamas vykti į vaiko buvimo (radimo) vietą. Socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka vaiko teisių apsaugos skyrius turi įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kyla grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir laikinai (iki vaiko atstovai pasiims vaiką) apgyvendinti vaiką vienoje iš šio įstatymo 39 straipsnio 2, 3, 4 ar 5 dalyse nurodytų institucijų. Apie skubų vaiko paėmimą pranešti vaiko atstovams pagal įstatymą.

 2 . Gavus pranešimą apie vaiko buvimą jam nesaugioje aplinkoje vaiko teisių apsaugos skyriaus nedarbo metu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai paims vaiką iš jam nesaugios aplinkos ir juo pasirūpins šio įstatymo 39 straipsnio 6 dalyje nustatyta tvarka.

 3 . Vaiko atstovams pagal įstatymą, gavus vaiko teisių apsaugos skyriaus šio straipsnio 1 dalyje nurodytą pranešimą ir per 3 darbo dienas nepasiėmus vaiko iš laikinos apgyvendinimo vietos, vadovaujantis šio įstatymo 36 ir 37 straipsnių nuostatomis, organizuojama vaiko atvejo peržiūra ir sudaromas Pagalbos planas, o vadovaujantis šio įstatymo 40 straipsniu – priimami atitinkami sprendimai, nurodyti šio įstatymo 40 straipsnyje.

 39 straipsnis. Skubus vaiko paėmimas iš vaiko atstovų pagal įstatymą

 1 . Vaiko teisių apsaugos skyrius, gavęs pranešimą, kad vaiko atstovai pagal įstatymą smurtaudami ar kitaip sukeldami pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ar globėjo (rūpintojo) pareigomis ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, bendradarbiaudamas su socialiniais darbuotojais (prireikus – kartu su policija) privalo nedelsdamas socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka įvertinti situaciją vietoje ir nustatęs, kad kilo grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą.

 2 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje ar vaikų socialinės globos institucijoje, įtrauktų į savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą šeimų, šeimynų ar institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti jam sveikatos priežiūros paslaugas.

 3 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas kūdikis ar vaikas iki 3 metų laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje arba šeimynoje. Sutrikusios raidos kūdikiai ir vaikai iki 3 metų gali būti apgyvendinami sutrikusio vystymosi kūdikių namuose, o vyresni vaikai – tik kai jiems yra nustatytas sunkus neįgalumo lygis.

 4 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atveju paimtas vaikas taip pat gali būti laikinai apgyvendintas pas artimuosius ar kitus giminaičius, jei tai neprieštarauja vaiko interesams.

 5 . Vaikas gali būti laikinai apgyvendinamas vaikų socialinės globos įstaigoje, kai nėra galimybių jo apgyvendinti vadovaujantis šio straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatomis.

 6 . Vaiko teisių apsaugos skyriaus nedarbo metu kilus realiai grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei:

 1 ) vadovaudamasi Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymu, policija užtikrina vaiko saugumą iki savivaldybės įgaliota institucija skubiai paims vaiką iš vaiko atstovų pagal įstatymą savivaldybės nustatyta ir su teritorine policijos įstaiga suderinta tvarka;

 2 ) paimtas vaikas laikinai apgyvendinamas pagal savivaldybės vykdomosios institucijos patvirtintą sąrašą pas socialinius globėjus, globėjų (rūpintojų) šeimoje, šeimynoje, vaikų socialinės globos institucijoje, galinčioje priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, arba nukreipiamas į sveikatos priežiūros įstaigą, jei reikia ištirti vaiko sveikatos būklę ar suteikti sveikatos priežiūros paslaugas;

 3 ) apie vaiko paėmimą iš vaiko atstovų pagal įstatymą kitą darbo dieną informuojamas vaiko teisių apsaugos skyrius.

 40 straipsnis. Institucijų veiksmai skubiai paėmus vaiką iš vaiko atstovų pagal

 įstatymą

 1 . Vaiką paėmus iš vaiko atstovų pagal įstatymą šio įstatymo 39 straipsnyje nustatyta tvarka, vaiko teisių apsaugos skyrius ne ilgiau kaip per 3 darbo dienas organizuoja vaiko atvejo peržiūrą.

 2 . Vykdant vaiko atvejo peržiūrą paaiškėjus, kad:

 1 ) vaiką galima grąžinti jo atstovams pagal įstatymą, vaiko teisių apsaugos skyriaus sprendimu vaikas nedelsiant grąžinamas jo atstovams pagal įstatymą;

 2 ) būtina pagalba vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą, vadovaujantis šio įstatymo 37 straipsnio nuostatomis sudaromas Pagalbos planas.

 3 . Vykdant vaiko atvejo peržiūrą paaiškėjus, kad nėra galimybių vaiką grąžinti vaiko atstovams pagal įstatymą nekeliant grėsmės jo sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius kartu su turimais vaiko ir jo atstovų pagal įstatymą duomenimis bei vaiko atvejo peržiūros protokolu kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą. Leidimas paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą nagrinėjamas Civilinio proceso kodekso XXXIX skyriuje nustatyta tvarka.

 4 . Per 3 darbo dienas nuo teismo leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą išdavimo, vaiko teisių apsaugos skyriaus teikimu savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu nustatoma vaiko laikinoji globa (rūpyba) nuo vaiko paėmimo iš vaiko atstovų pagal įstatymą dienos.

 5 . Vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą vaiko laikinosios globos (rūpybos) laikotarpiu užtikrinamas Pagalbos plane nustatytų priemonių ir paslaugų teikimas.

 6 . Teismui neleidus paimti vaiko iš jo atstovų pagal įstatymą, vaikas grąžinamas vaiko atstovams pagal įstatymą ir peržiūrimas Pagalbos planas, patikslinant jame nustatytų priemonių įgyvendinimą ir paslaugų teikimą vaikui bei jo atstovams pagal įstatymą.

 7 . Paaiškėjus, kad patikslintos Pagalbos plano priemonės ir paslaugos nepadėjo vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo, vaiko teisių apsaugos skyrius:

 1 ) pakartotinai kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš šeimos arba vaiko globėjo (rūpintojo) pakeitimo;

 2 ) esant realiai grėsmei vaiko sveikatai ar gyvybei, skubiai paima vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą ir kreipiasi į teismą dėl leidimo paimti vaiką iš jo atstovų pagal įstatymą;

 3 ) gavęs teismo leidimą šios dalies 1 ir 2 punkte nustatytais atvejais, organizuoja vaiko laikinosios globos (rūpybos) nustatymą.

 41 straipsnis. Tėvų valdžios ribojimas ir vaiko nuolatinės globos (rūpybos)

 nustatymas

 1 . Paaiškėjus, kad Pagalbos plane nustatytos priemonės ir teiktos paslaugos nepadeda vaiko tėvams pakeisti požiūrio į vaiką bei elgesio su juo ir vaiko tėvai vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus, piktnaudžiauja tėvų valdžia arba nesirūpina jais ir dėl to išlieka reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, vaiko teisių apsaugos skyrius įgyja teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl tėvų valdžios apribojimo, vaiko nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

 2 . Vaiko laikinoji globa (rūpyba) tęsiama, kol teismas priima sprendimą dėl tėvų valdžios apribojimo, nuolatinės globos (rūpybos) nustatymo ir išlaikymo vaikui priteisimo.

 VI SKYRIUS

 VAIKO TEISIŲ APSAUGĄ UŽTIKRINANČIOS INSTITUCIJOS

 42 straipsnis. Vaiko teisių apsaugą užtikrinančios institucijos

 1 . Vaiko teisių apsaugą Lietuvos Respublikoje užtikrina:

 1 ) Seimas, vaiko teisių apsaugos kontrolierius;

 2 ) Vyriausybė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, kitos ministerijos, Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba;

 3 ) savivaldybių institucijos, savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriai ir kiti padaliniai, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga;

 4 ) nevyriausybinės organizacijos, kurių veikla susijusi su vaiko teisių apsauga.

 2 . Valstybė ir savivaldybių institucijos skatina ir remia savanorišką nevyriausybinių organizacijų, taip pat tradicinių religinių bendruomenių ir bendrijų bei valstybės pripažintų religinių bendrijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.

 3 . Valstybė ir savivaldybių institucijos steigia ir finansuoja vaiko teisių apsaugos institucijas (skyrius, tarnybas), organizuoja jų veiklą, finansuoja paslaugų ir pagalbos vaikui ir šeimai teikimą.

 43 straipsnis. Vyriausybės įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje

 Vyriausybė:

 1 ) priima nutarimus vaiko teisių apsaugai užtikrinti;

 2 ) koordinuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, kitų ministerijų veiklą vaiko teisių apsaugos klausimais.

 44 straipsnis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 1 . Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, formuodama šeimos politiką, organizuodama, koordinuodama ir kontroliuodama jos įgyvendinimą:

 1 ) kartu su kitomis valstybės ir savivaldybių institucijomis bei įstaigomis užtikrina tinkamą vaiko teisių apsaugą;

 2 ) organizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų bendradarbiavimą vaiko teisių apsaugos srityje;

 3 ) analizuoja valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų pateiktą informaciją vaiko teisių apsaugos klausimais, vertina vaiko teisių apsaugos būklę šalyje, teikia pasiūlymus savivaldybėms dėl jos gerinimo;

 4 ) tvirtina Bendruosius vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatus;

 5 ) organizuoja valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinimą, apibrėžia pareigybių skaičiaus vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatymo kriterijus, pareigybių lygį ir kategorijas;

 6 ) nustato savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojams rekomendacinius specialiuosius kvalifikacijos reikalavimus;

 7 ) kontroliuoja lėšų vaiko teisių apsaugai ir asmens (šeimos) socialinių paslaugų teikimui, finansuojamam iš valstybės biudžeto specialių tikslinių dotacijų savivaldybių biudžetams, atlikti poreikio savivaldybėse nustatymą, lėšų skyrimą ir panaudojimą.

 2 . Socialinės apsaugos ir darbo ministerija įstatymų nustatyta tvarka steigia, reorganizuoja ar likviduoja biudžetines įstaigas, teikiančias specializuotas paslaugas vaikui ir šeimai.

 45 straipsnis. Kitų ministerijų kompetencija vaiko teisių apsaugos srityje

 1 . Ministerijos pagal joms priskirtą kompetenciją ir ministrams pavestas valdymo sritis užtikrina tinkamą vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugą, kartu su savivaldybių institucijomis rūpinasi atitinkamų paslaugų vaikams prieinamumu, teikia siūlymus Vyriausybei, kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl teisės aktų pagal ministerijoms priskirtą kompetenciją tobulinimo.

 2 . Teisingumo ministerija teisės aktų nustatyta tvarka dalyvauja formuojant vaiko teisių apsaugos politiką bei vykdo ją ministerijos reguliavimo srityje:

 1 ) pagal kompetenciją teikia išvadas dėl įstatymų atitikties vaiko teisėms ir laisvėms;

 2 ) įgyvendina priemones, užtikrinančias valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą vaikams;

 3 ) užtikrina jos valdymo sričiai priskirtų institucijų ir įstaigų veiklą, įgyvendinant vaiko teisių apsaugą teisingumo ministrui pavestose valdymo srityse.

 3 . Švietimo ir mokslo ministerija dalyvauja įgyvendinant vaiko teisių apsaugos politiką vykdomos valstybinės švietimo politikos srityje:

 1 ) teisės aktų nustatyta tvarka rūpinasi formaliojo ir neformaliojo švietimo, švietimo pagalbos prieinamumu ir švietimo kokybe;

 2 ) teisės aktų nustatyta tvarka įgyvendina švietimo priemones, kuriomis siekiama apginti vaiką nuo visų formų smurto, kitų vaiko teisių pažeidimų;

 3 ) kaupia, sistemina ir analizuoja duomenis, vadovaudamasi švietimo ir mokslo ministro patvirtintais valstybės švietimo stebėsenos rodikliais ir jo nustatyta tvarka.

 4 . Sveikatos apsaugos ministerija formuoja vaiko teisių apsaugos politiką sveikatos priežiūros srityje:

 1 ) garantuoja sveikatos priežiūros paslaugų vaikams prieinamumą ir tinkamumą;

 2 ) užtikrina jos valdymo sričiai pavestų institucijų ir įstaigų vaiko teisių apsaugos įgyvendinimą vykdant sveikatinimo veiklą;

 3 ) rengia ir vykdo su vaikų sveikatos būklės gerinimu susijusias programas;

 4 ) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją vaikų sveikatos klausimais.

 5 . Vidaus reikalų ministerija formuoja vaiko teisių apsaugos politiką ministerijos reguliavimo srityje:

 1 ) kaupia, sistemina ir analizuoja informaciją apie vaikų ir jiems padarytas nusikalstamas veikas, pagal kompetenciją – apie administracinius teisės pažeidimus, kitais ministerijos kompetencijai priskirtais vaiko teisių apsaugos klausimais;

 2 ) pagal kompetenciją rengia ir įgyvendina programas vaikų nusikalstamumo, smurto prieš vaikus, prekybos vaikais ir kitais vaiko teisių pažeidimų prevencijos klausimais.

 46 straipsnis. Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba

 1 . Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba yra kolegiali Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patariamoji institucija, siekianti gerinti valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų veiklos koordinavimą, jų bendradarbiavimą su nevyriausybinėmis organizacijomis bei teisės aktų įgyvendinimą vaiko teisių apsaugos srityje.

 2 . Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba sudaroma iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliotų atstovų bei nevyriausybinių organizacijų atstovų.

 3 . Tarpžinybinės vaiko gerovės tarybos sudarymo tvarką nustato ir veiklos nuostatus tvirtina s ocialinės apsaugos ir darbo ministras.

 4 . Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba:

 1 ) analizuoja vaiko teisių apsaugos padėtį ir teikia pasiūlymus Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai dėl įstatymų ir kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių bei teisėtų interesų apsaugą, rengimo ar pakeitimo;

 2 ) analizuoja, ar įstatymai ir kiti teisės aktai, susiję su vaiko teisių apsauga, neprieštarauja vaiko teisėms ir laisvėms, bei teikia informaciją, išvadas ir pasiūlymus atitinkamoms ministerijoms dėl įstatymų ir kitų teisės aktų tobulinimo;

 3 ) vykdo kitas veiklos nuostatuose numatytas funkcijas.

 47 straipsnis. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

 1 . Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, įgyvendindama valstybės politiką vaiko teisių apsaugos srityje:

 1 ) pagal kompetenciją teikia Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai pasiūlymus dėl teisės aktų vaiko teisių apsaugos srityje tobulinimo;

 2 ) koordinuoja vaiko teisių apsaugos skyrių veiklą vaiko teisių apsaugos užtikrinimo srityje;

 3 ) teikia metodinę pagalbą vaiko teisių apsaugos skyriams dėl socialinės apsaugos ir darbo ministro priimtų teisės aktų ir metodinių rekomendacijų įgyvendinimo, vykdo jų įgyvendinimo stebėseną;

 4 ) formuoja vieningą vaiko teisių apsaugos skyrių praktiką, rengdama skyriams aktualių klausimų įgyvendinimo apžvalgas, organizuodama bendrus pasitarimus bei analizuodama skyrių darbą savivaldybėse;

 5 ) savivaldybės prašymu arba kilus ginčui tarp savivaldybių dėl vaiko teisių apsaugos įgyvendinimo, teikia savivaldybėms rekomendacijas;

 6 ) koordinuoja vaiko teisių apsaugos skyrių veiksmus, kai taikomos tarptautinės teisės apsaugos priemonės dėl Lietuvoje esančių vaikų, užsienio šalių piliečių;

 7 ) vykdo kitas įstatymais jos kompetencijai priskirtas funkcijas.

 2 . Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, siekdama užtikrinti vaiko teisėtus interesus, turi teisę:

 1 ) nepažeisdama konfidencialumo principo bei asmens duomenų teisinės apsaugos užtikrinimo, gauti iš valstybės, savivaldybių institucijų ir įstaigų bei nevyriausybinių organizacijų informaciją apie individualius vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimo atvejus;

 2 ) esant ginčui dėl vaiko teisėtų interesų apsaugos tarp skirtingų savivaldybių vaiko teisių apsaugos skyrių ar tarp skyriaus, atstovaujančio vaikui, ir tos pačios savivaldybės administracijos, savo iniciatyva įstoti į teisme nagrinėjamą bylą ir pateikti išvadą arba pateikti ieškinį viešajam interesui ginti;

 3 ) nustačiusi, kad savivaldybių institucijos ir įstaigos galimai pažeidė šį įstatymą ir su juo susijusius teisės aktus, informaciją apie tai pateikti atitinkamos savivaldybės administracinę priežiūrą atliekančiam Vyriausybės atstovui ir atitinkamai savivaldybės institucijai ar įstaigai;

 4 ) teikti motyvuotas rašytines išvadas savivaldybės administracijos direktoriui dėl vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojų esminių veiklos trūkumų ar pažeidimų. Sprendimus dėl konkretaus valstybės tarnautojo atitikimo užimamoms pareigoms priima institucijos vadovas įstatymų nustatyta tvarka.

 48 straipsnis. Savivaldybių institucijos ir vaiko teisių apsauga

 1 . Vaiko teisių apsaugą savivaldybėse garantuoja savivaldybių atstovaujamosios ir vykdomosios institucijos, vaiko teisių apsaugos institucijos (skyriai, tarnybos, biurai), policijos nepilnamečių (jaunimo) reikalų inspektoriai, taip pat mokyklos ir kitos institucijos, kurios rengia ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos, vaikų teisės pažeidimų prevencijos priemones.

 2 . Šio straipsnio 1 dalyje numatytų institucijų veiklą bei kompetenciją nustato atitinkami įstatymai bei kiti teisės aktai.

 49 straipsnis. Savivaldybės institucijų įgaliojimai vaiko teisių apsaugos srityje

 1 . Savivaldybės atstovaujamoji institucija:

 1 ) įgyvendina valstybinę šeimos politiką savivaldybėje, savivaldybės tarybos kadencijos laikotarpiu planuoja ir įgyvendina vaiko teisių apsaugos priemones;

 2 ) steigia, reorganizuoja ir likviduoja savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos padalinius;

 3 ) steigia ir finansuoja pagalbos ir paslaugų vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą įstaigas, centrus, įgyvendina ir finansuoja pagalbos ir paslaugų vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą programas, skatina ir remia bendruomenės ir nevyriausybinių organizacijų veiklą vaiko teisių apsaugos srityje.

 2 . Savivaldybės vykdomoji institucija:

 1 ) analizuoja vaiko teisių apsaugos būklę, užtikrina valstybinės šeimos politikos vykdymą;

 2 ) užtikrina tinkamą valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) vaiko teisių apsaugos funkcijos įgyvendinimą ir šiai funkcijai įgyvendinti skirtų lėšų panaudojimą;

 3 ) tvirtina vaiko teisių apsaugos skyriaus struktūrą, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytais pareigybių skaičiaus vaiko teisių apsaugos skyriuje nustatymo kriterijais;

 4 ) teisės aktų nustatyta tvarka skiria savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos padalinių vadovus ir valstybės tarnautojus;

 5 ) atsižvelgdama į socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatytus specialiuosius reikalavimus vaiko teisių apsaugos skyriaus valstybės tarnautojams, užtikrina, kad šiame padalinyje būtų įdarbinami kvalifikuoti valstybės tarnautojai, jų kvalifikacijos tobulinimą;

 6 ) užtikrina socialinių, sveikatos priežiūros, švietimo ir kitų reikalingų paslaugų vaikui ir jo atstovams pagal įstatymą prieinamumą ir kompleksiškumą;

 7 ) organizuoja ikimokyklinį, priešmokyklinį, bendrąjį ugdymą, profesinį mokymą ir profesinį orientavimą, vaikų neformalųjį švietimą, nustato neformaliojo vaikų švietimo programų vykdymą per mokinių atostogas;

 8 ) organizuoja ir koordinuoja švietimo pagalbos mokiniui, mokytojui, šeimai, mokyklai teikimą, vaiko minimalios priežiūros priemonių vykdymą;

 9 ) užtikrina savivaldybės institucijų ir įstaigų vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimą savivaldybėje;

 10 ) tvirtina socialinių globėjų, globėjų (rūpintojų) šeimų, šeimynų ir vaikų socialinės globos institucijų, galinčių priimti likusį be tėvų globos vaiką bet kuriuo paros metu, sąrašą;

 11 ) teisės aktų nustatyta tvarka užtikrina paslaugų teikimą asmenims, siekiantiems globoti (rūpintis) ar įvaikinti vaiką, ir jau globojantiems (rūpinantiems) ar įvaikinusiems vaiką;

 12 ) užtikrina savivaldybės administracijos struktūrinių padalinių bendradarbiavimą, bendradarbiauja su valstybės, kitų savivaldybių institucijomis bei įstaigomis ir nevyriausybinėmis organizacijomis vaiko teisių apsaugos srityje.

 50 straipsnis. Vaiko teisių apsaugos skyrius

 1 . Vaiko teisių apsaugos skyrius – savivaldybės administracijos struktūrinis padalinys, tiesiogiai pavaldus savivaldybės administracijos direktoriui.

 2 . Vaiko teisių apsaugos skyrius:

 1 ) užtikrina vaiko teisių apsaugą savivaldybėje;

 2 ) valdo ir disponuoja informacija apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėje ir teikia siūlymus savivaldybės administracijos direktoriui dėl jos tobulinimo;

 3 ) tvarko ir užtikrina vaikų, kuriems reikalingos ir taikomos vaiko teisių apsaugos priemonės, apskaitą;

 4 ) organizuoja ir vykdo vaiko atvejo peržiūras, priima sprendimus dėl individualių vaiko teisių apsaugos atvejų ir pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją koordinuoja ir užtikrina visų savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų teisių ir geriausių interesų apsaugą;

 5 ) teikia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos informaciją apie vaiko teisių apsaugos būklę savivaldybėje;

 6 ) vykdo kitas šiame įstatyme, Bendruosiuose savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatuose bei kituose įstatymuose ir teisės aktuose jo kompetencijai priskirtas funkcijas.

 3 . Vaiko teisių apsaugos skyrius, siekdamas užtikrinti vaiko apsaugą ir teisėtus jo interesus, turi teisę:

 1 ) kreiptis į savivaldybės administracijos struktūrinį padalinį, atsakingą už socialinių paslaugų organizavimą, dėl bendradarbiavimo vykdant vaiko ir (ar) šeimos įvertinimą;

 2 ) kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos rekomendacijos dėl vaiko teisių apsaugos priemonių įgyvendinimo;

 3 ) gauti jo funkcijoms vykdyti būtinus valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių tvarkomus valstybės registrų (kadastrų) ir žinybinių registrų, klasifikatorių, informacinių sistemų ir duomenų rinkmenų duomenis, nepaisant jų pateikimo formos ir būdo, jeigu to reikia vaiko teisėms ir teisėtiems interesams užtikrinti;

 4 ) įstatymo nustatytais atvejais tvarkyti vaiko tėvų, taip pat faktiškai kartu su vaiku gyvenančių asmenų ypatingus asmens duomenis, susijusius su teistumu ir sveikatos būkle, kai tai būtina, siekiant apsaugoti vaiko teises ir apginti jo teisėtus interesus, taip pat šiuos duomenis gauti iš kitų juos tvarkančių institucijų ar įstaigų;

 5 ) turi kitas šiame įstatyme, Bendruosiuose savivaldybių administracijų vaiko teisių apsaugos skyrių nuostatuose bei kituose įstatymuose ir teisės aktuose jam suteiktas teises.

 51 straipsnis. Visuomeninė vaiko teisių apsauga

 Visuomeninė vaiko teisių apsauga vykdoma nevyriausybinėms organizacijoms bendradarbiaujant su valstybės, savivaldybių institucijomis, laikantis šio įstatymo bei kitų teisės aktų, reglamentuojančių vaiko teisių apsaugą, nuostatų.

 Lietuvos Respublikos vaiko teisių

 apsaugos pagrindų įstatymo

 priedas

 ĮGYVENDINAMAS EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAS

 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/93/ES dėl kovos su seksualine prievarta prieš vaikus, jų seksualiniu išnaudojimu ir vaikų pornografija, kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2004/68/TVR (OL 2011 L 335, p.1).“

 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

 1 . Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2015 m. liepos 1 d.

 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos ir savivaldybių institucijos iki 2015 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 Respublikos Prezidentas