Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-1828(2))

Projektas Nr. XIVP-1828(2)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 NACIONALINIO SAUGUMO PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. VIII-49

 PRIEDĖLIO PAKEITIMO

 ĮSTATYMAS

 2022 m. d. Nr.

 Vilnius

 1 straipsnis. Įstatymo priedėlio I dalies 2 skyriaus trečiojo skirsnio pakeitimas

 Pakeisti Įstatymo priedėlio I dalies 2 skyriaus trečiąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

 „ TREČIASIS SKIRSNIS

 NACIONALINIO SAUGUMO UŽTIKRINIMO BŪDAI

 Nacionalinį saugumą užtikrina:

 a ) VALSTYBĖ:

 – prognozuodama (numatydama) iššūkius saugumui, rizikos veiksnius, pavojus bei galinčias kilti grėsmes;

 – vykdydama rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes mažinančią vidaus ir užsienio politiką;

 – užtikrindama gyvybiškai svarbių valstybės funkcijų, kurių neatliekant kyla grėsmė valstybės ir visuomenės saugumui ir stabilumui, vykdymą ekstremaliųjų situacijų, kitų krizių ir mobilizacijos atvejais;

 – patikimai kontroliuodama valstybės sausumos ir jūros sienas bei oro erdvę;

 – garantuodama pasirengimą besąlygiškai gynybai ir visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui agresijos atveju;

 – stiprindama nacionalinio saugumo bei gynybos institucijas ir tobulindama jų veiklą,

 – rengdama gynybai kariuomenę ir jos mobilizacinį rezervą pagal nacionalinius ir NATO kolektyvinės gynybos planus;

 – rengdama ir vykdydama ilgalaikes valstybines saugumo stiprinimo programas;

 – integruodamasi į Europos Sąjungą (EU) ir Šiaurės Atlanto sutarties organizaciją (NATO) bei kaip visateisė narė aktyviai dalyvaudama šiose organizacijose;

 b ) PILIEČIAI:

 – saugodami tautines vertybes ir ugdydami pasiryžimą ginti Lietuvos laisvę;

 – rengdamiesi visuotiniam pilietiniam pasipriešinimui;

 – plėtodami visuomenės institutus, piliečių susivienijimų ir draugijų veiklą.

 Nacionalinio saugumo institucijos veikia ir plėtojamos, saugumo stiprinimo priemonės rengiamos ir vykdomos vadovaujantis demokratinės kontrolės principais.

 Valstybės institucijų vykdomas nacionalinio saugumo priemones nustato šis įstatymas, Nacionalinio saugumo strategija, ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos bei kiti teisės aktai. Šioms priemonėms finansuoti naudojamos nacionalinio biudžeto, kreditų bei paramos lėšos.“

 2 straipsnis. Įstatymo priedėlio I dalies 4 skyriaus pakeitimas

 1 . Pakeisti Įstatymo priedėlio I dalies 4 skyriaus poskyrio „Vidaus saugumo užtikrinimo politika“ pirmąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

 „Lietuvos Respublikos vidaus politika yra orientuota į vidaus ekonominio ir socialinio stabilumo stiprinimą. Vidaus politika turi būti grindžiama teisingumu ir teisėtumu, turi ugdyti tautinę savimonę, pilietiškumą, pagarbą Konstitucijai ir pasitikėjimą nacionaliniais institutais, užtikrinti visų savo piliečių ir kitų jos jurisdikcijai priklausančių asmenų tarptautinės ir nacionalinės teisės pripažintas žmogaus teises.“

 2 . Pakeisti Įstatymo priedėlio I dalies 4 skyriaus poskyrio „Kultūros politika“ trečiąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

 „Valstybė sudaro ekonomines, technologines ir teisines sąlygas kultūros paveldo apsaugai, skatina savininkus investuoti į kultūros paveldo apsaugą. Valstybė parengia priemones, užtikrinančias kultūros paveldo apsaugą ekstremaliųjų situacijų ir kitų krizių atvejais.“

 3 . Pakeisti Įstatymo priedėlio I dalies 4 skyriaus poskyrio „Sveikatos politika“ antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

 „Svarbus valstybės uždavinys – sukurti, palaikyti ir plėtoti visuomenės sveikatos rizikos veiksnių bei pavojų stebėsenos, visuomenės sveikatos ekspertizės, greito sveikatos informacijos perdavimo ir reagavimo į grėsmes visuomenės sveikatai, ekstremaliųjų sveikatai situacijų prevencijos ir jų padarinių mažinimo bei šalinimo sistemas, tobulinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos pasirengimą bei veiklą ekstremaliųjų situacijų ir kitų krizių atvejais.“

 3 straipsnis. Įstatymo priedėlio III dalies 12 skyriaus pakeitimas

 Pakeisti Įstatymo priedėlio III dalies 12 skyrių ir jį išdėstyti taip:

 „ 12 SKYRIUS

 NACIONALINĮ SAUGUMĄ UŽTIKRINANČIOS INSTITUCIJOS

 VADOVAUJANČIOS INSTITUCIJOS:

 Valstybės aukščiausiosios vadovaujančios institucijos, kurios vadovauja nacionalinio saugumo užtikrinimui, yra Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė.

 VYKDOMOSIOS IR KITOS INSTITUCIJOS:

 – Valstybės gynimo taryba;

 – Nacionalinio saugumo komisija;

 – Nacionalinis krizių valdymo centras;

 – Užsienio reikalų ministerija;

 – Krašto apsaugos ministerija ir kitos krašto apsaugos ministrui pavaldžios krašto apsaugos sistemos institucijos;

 – kariuomenė;

 – Vidaus reikalų ministerija, policija, Valstybės sienos apsaugos tarnyba ir kitos ministerijos valdymo sričiai priklausančios viešąjį saugumą užtikrinančios įstaigos;

 – Valstybės saugumo departamentas;

 – Specialiųjų tyrimų tarnyba;

 – Vadovybės apsaugos tarnyba;

 – kitos ministerijos ir valstybės bei savivaldybių institucijos pagal savo kompetenciją.“

 4 straipsnis. Įstatymo priedėlio III dalies 14 skyriaus pirmojo skirsnio pakeitimas

 Pakeisti Įstatymo priedėlio III dalies 14 skyriaus pirmojo skirsnio ketvirtąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

 „Vyriausybė užtikrina, kad visos civilinės valstybės institucijos ir Lietuvos ūkio infrastruktūros objektai būtų parengti privalomiems gynybos, krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos bei mobilizacijos uždaviniams vykdyti.“

 5 straipsnis. Įstatymo priedėlio III dalies 14 skyriaus antrojo skirsnio pakeitimas

 Pakeisti Įstatymo priedėlio III dalies 14 skyriaus antrąjį skirsnį ir jį išdėstyti taip:

 „ ANTRASIS SKIRSNIS

 KRIZIŲ valdymo ir civilinės saugos sistema

 Krizių valdymo ir civilinės saugos sistema kuriama ir plėtojama grėsmę Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui keliantiems reiškiniams prognozuoti, stebėti, prevencinėms priemonėms parengti ir vykdyti, krizėms nustatyti bei valdyti, padariniams pašalinti, siekiant apsaugoti gyventojus nuo nelaimių karo ir taikos metu, jiems patiems šioje veikloje aktyviai dalyvaujant. Ši sistema užtikrina visų valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, ūkio subjektų, savanorių parengtį ir prevencinius veiksmus, o ekstremaliųjų situacijų, kitų krizių ir ginkluoto užpuolimo atvejais – krašto gyventojų perspėjimą ir informavimą, jų gyvybės ir turto apsaugą, reikalingą neatidėliotiną pagalbą ir evakuaciją iš pavojingų rajonų.

 Strateginius klausimus dėl Seimo nutarimu tvirtinamoje Nacionalinio saugumo strategijoje apibrėžtų rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams prevencijos, pasirengimo valdyti krizes ir krizių valdymo sprendžia Vyriausybės sudaroma Nacionalinio saugumo komisija, kuriai vadovauja Ministras Pirmininkas.

 Prireikus Nacionalinio saugumo komisija, atsižvelgdama į krizės pobūdį, siūlo Vyriausybei paskirti už krizės valdymą atsakingą ministeriją ar kitą valstybės instituciją ar įstaigą, kuri kartu su Nacionaliniu krizių valdymo centru imasi krizės valdymo ir jos padarinių šalinimo koordinavimo veiksmų.

 Rizikos veiksnių, pavojų ir grėsmių Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo interesams stebėseną, grėsmių vertinimą ir prognozavimą atlieka, jų prevenciją ir pasirengimą valdyti krizes koordinuoja Nacionalinis krizių valdymo centras .

 Nacionalinis krizių valdymo centras koordinuoja grėsmių prevencijos bei krizių ir ekstremaliųjų situacijų valdymo planų ir priemonių rengimą; ministerijos ir kitos valstybės institucijos bei įstaigos pagal savo kompetenciją rengia šiuos planus ir priemones.

 Ekstremaliosioms situacijoms ir kitoms krizėms likviduoti, jų padariniams šalinti, gelbėjimo ir kitiems neatidėliotiniems darbams vykdyti gali būti pasitelkiama kariuomenė, specialistai iš ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų, panaudojami joms priklausantys ištekliai, pasitelkiami ūkio subjektai ir savanoriai.

 Krizių valdymą ir civilinę saugą reglamentuoja įstatymai ir kiti teisės aktai.“

 6 straipsnis. Įstatymo priedėlio III dalies 19 skyriaus pakeitimas

 Pakeisti Įstatymo priedėlio III dalies 19 skyriaus septintąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

 „Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos įgyvendina įstatymų nustatytus krizių valdymo ir civilinės saugos sistemos uždavinius, organizuoja ir koordinuoja priešgaisrinę saugą ir gelbėjimo darbus.“

 7 straipsnis. Įstatymo priedėlio III dalies 20 skyriaus pakeitimas

 Pakeisti Įstatymo priedėlio III dalies 20 skyriaus antrąją pastraipą ir ją išdėstyti taip:

 „ Valstybės saugumo departamento tikslas – stiprinti Lietuvos Respublikos nacionalinį saugumą renkant informaciją apie rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes, pateikiant ją nacionalinį saugumą užtikrinančioms institucijoms ir šalinant šiuos rizikos veiksnius, pavojus ir grėsmes. Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu .“

 8 straipsnis. Įstatymo priedėlio III dalies 21 skyriaus pripažinimas netekusiu galios

 Pripažinti netekusiu galios Įstatymo priedėlio III dalies 21 skyrių.

 9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

 1 . Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2023 m. sausio 1 d.

 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 Respublikos Prezidentas

 Teikia

 Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vardu

 Komiteto pirmininkas L. Kasčiūnas