Žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8, 9, 15, 16, 17, 18, 19 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-2771)

Projektas Nr. XIVP-2771(2)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 ŽEMĖS REFORMOS įstatymo Nr. I-1607 8, 16, 17, 18, 19 IR 20 STRAIPSNIŲ pakeitimo

 ĮSTATYMAS

 2023 m. d. Nr.

 Vilnius

 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 8 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 6 . Valstybinių draustinių, valstybinių parkų ir biosferos stebėsenos teritorijose esančių draustinių, rekreacinių zonų teritorijose esanti valstybinė žemė neparduodama, išskyrus atvejus, kai parduodami namų valdų, asmeninio ūkio, taip pat mėgėjų sodo ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai bei tarp privačios žemės sklypų įsiterpę žemės ūkio veiklai tinkami naudoti ne didesni kaip 1 ha žemės plotai. Šie įsiterpę žemės plotai privačion nuosavybėn be aukciono gali būti parduodami tik gretimų žemės sklypų savininkams, nesilaikant šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytos eilės.“

 2 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas

 1 . Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 3 . Žemės reformos žemėtvarkos projektus gali rengti Europos Sąjungos valstybių narių ar Europos ekonominės erdvės valstybių (toliau – valstybė narė) piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo valstybėse narėse teisėmis, valstybėje narėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai. Valstybių narių piliečiai, kiti fiziniai asmenys, kurie naudojasi Europos Sąjungos teisės aktų jiems suteiktomis judėjimo teisėmis, gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus turėdami jiems nustatyta tvarka išduotus kvalifikacijos pažymėjimus žemės reformos žemėtvarkos projektams rengti (toliau – kvalifikacijos pažymėjimas) arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Valstybėse narėse įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai gali rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, kai jų specialistas, dirbantis pagal darbo ar civilinę sutartį ir rengiantis žemės reformos žemėtvarkos projektus, turi jam nustatyta tvarka išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitos valstybės narės išduotą kvalifikacijos pažymėjimą ar kitą dokumentą, kuriuo suteikiama teisė rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus. Jeigu valstybės narės pilietis, kitas fizinis asmuo turi kitos valstybės narės kompetentingos institucijos išduotą kvalifikacijos pažymėjimą arba kitą dokumentą, įrodantį, kad jis turi teisę rengti žemės reformos žemėtvarkos projektus, reikalavimas tokį pažymėjimą gauti iš naujo netaikomas. Šio įstatymo 20 straipsnio 2 dalyje nurodytą žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių koregavimą gali atlikti ir Žemės įstatymo 41 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodyti asmenys, turintys teisę rengti žemės reformos projektus. “

 2 . Pakeisti 16 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 5 . Kvalifikacijos pažymėjimai išduodami neterminuotam laikui asmenims, turintiems aukštąjį išsilavinimą, ne mažesnę kaip trejų metų darbo patirtį žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo srityje, išlaikiusiems profesinių žinių, susijusių su žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimu, patikrinimo testą. Iki 2015 m. birželio 30 d. kvalifikacijos pažymėjimas gali būti išduotas ir aukštesnįjį išsilavinimą turinčiam asmeniui, jeigu jis atitinka kitus šioje dalyje nustatytus kvalifikacinius reikalavimus. Profesinių žinių, susijusių su žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimu, patikrinimo testas organizuojamas Vyriausybės nustatyta tvarka.“

 3 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 „ 17 straipsnis. Prašymų įsigyti valstybinės žemės ar ja naudotis nagrinėjimas

 Prašymus susigrąžinti nuosavybėn, gauti nuosavybėn neatlygintinai ir pirkti valstybinę žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja ir sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba. Prašymus išsinuomoti valstybinę žemę ir naudotis valstybine žeme nagrinėja ir sprendimus priima Nacionalinė žemės tarnyba, savivaldybių tarybos ar kita įstatymų nustatyta institucija Civilinio kodekso ir Žemės įstatymo nustatyta tvarka.“

 4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas

 1 . Pripažinti netekusia galios 18 straipsnio 5 dalį.

 2 . Papildyti 18 straipsnį 11 dalimi:

 „ 11 . Skundus dėl valstybinės žemės patikėtinių veiklos, susijusios su valstybinės žemės patikėjimo teisės įgyvendinimu, Nacionalinė žemės tarnyba nagrinėja Žemės įstatymo nustatyta tvarka. “

 5 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas

 1 . Pakeisti 19 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 1 . Žemės reformai reikalingi žemės reformos žemėtvarkos projektai rengiami ir tvirtinami Vyriausybės nustatyta tvarka pagal aplinkos ministro tvirtinamą metodiką. Kai priėmus sprendimą dėl žemės reformos žemėtvarkos projektui rengti parinktos teritorijos ribų patvirtinimo pateikta iki 10 prašymų atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius, suteikti nuosavybėn neatlygintinai, parduoti, išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis ar patikėjimo teise valstybinę žemę, aplinkos ministro nustatyta tvarka pagal šio įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą rengiami žemės sklypų planai, kurie prilyginami žemės reformos žemėtvarkos projektams.“

 2 . Pakeisti 19 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 3 . Žemės sklypų, suprojektuotų grąžinti natūra bendrosios nuosavybės teise, padalijimo projektai rengiami piliečių lėšomis aplinkos ministro nustatyta tvarka. “

 3 . Papildyti 19 straipsn į 3 1 dalimi:

 „ 3 1 . Žemės reformos žemėtvarkos projektai ar jiems prilyginami žemės sklypų planai, kuriuose projektuojami žemės sklypai, piliakalniams ir kitoms nekilnojamųjų kultūros vertybėms tvarkyti ir apsaugoti gali būti rengiami ir įgyvendinami valstybės lėšomis, kai gauti savivaldybių administracijų prašymai perduoti savivaldybėms šiuos sklypus patikėjimo teise. “

 6 straipsnis. 20 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 20 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

 „ 20 straipsnis. Žemės reformos žemėtvarkos projektų svarstymo, derinimo, tikrinimo,

 tvirtinimo ir koregavimo tvarka

 1 . Apie žemės reformos žemėtvarkos projektus skelbiama viešai. Šie projektai svarstomi ir derinami žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimo metodikoje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į fizinių ir juridinių asmenų ar jų grupių, savivaldybių ir valstybės interesus ir nepažeidžiant jų teisių, užtikrinant gamtos ir jos išteklių apsaugą, atsižvelgiant į aplinkosaugos ir paveldosaugos reikalavimus. Suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės reformos žemėtvarkos projektus tvirtina Nacionalinės žemės tarnybos vadovas ar jo įgaliotas administracijos padalinio vadovas .

 2 . Patvirtinto žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių koregavimą Vyriausybės įgaliotos institucijos tvirtinamoje metodikoje nustatyta tvarka Nacionalinė žemės tarnyba organizuoja šiais atvejais:

 1) nustačius žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių technines klaidas – skaičiavimo, faktinių duomenų neatitikties šio projekto sprendiniams ar kitas klaidas, kurias galima ištaisyti nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų ir nesuvaržant trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų arba gavus šių asmenų rašytinius pritarimus (susitarimus) dėl šio projekto sprendinių koregavimo;

 2) kai formuojant žemės sklypą Žemės įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais nebuvo nustatyti servitutai. Nustatant servitutus šiame punkte nurodytais atvejais, žemės sklypo, kuriame nustatomas servitutas, savininko ar valstybinės ar savivaldybės žemės patikėtinio sutikimas dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto sprendinių ir jų įgyvendinimo neprivalomas. “

 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

 1 . Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2024 m. sausio 1 d.

 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2023 m. spalio 1 d. priima nutarimą, kuriuo suteikiami reikiami įgaliojimai įstaigoms ir (ar) institucijoms pagal kompetenciją atlikti šiame įstatyme Vyriausybės įgaliotai institucijai priskirtus veiksmus.

 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 Respublikos Prezidentas

 Teikia

 Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė