2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-3128)

Projektas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

 ĮSTATYMAS

 2023 m. d. Nr.

 Vilnius

 PREAMBULĖ

 Lietuvos Respublikos Seimas,

 atsižvelgdamas į tai, kad dėl 2022 m. vasario 24 d. pradėtos atviros Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą ir jos žmones poveikio pasaulio ekonomikai, išaugusios geopolitinės įtampos lieka poreikis imtis priemonių Lietuvos Respublikos saugumui stiprinti, padėti Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos, taip pat įvertindamas tai, kad Lietuvos Respublikai gali kilti papildomų ir biudžeto sudarymo metu neapibrėžtų finansinių įsipareigojimų dalyvaujant Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, prisidedant prie Tarptautiniam valiutos fondui (toliau – TVF) suteikto finansinio užtikrinimo dėl Ukrainos įsipareigojimų TVF vykdymo bei pagalbos Ukrainai teikimo, kaip nurodyta 2023 m. liepos 12 d. Didžiojo septyneto (G7) jungtinėje deklaracijoje dėl pagalbos Ukrainai, prie kurios yra prisijungusi ir Lietuvos Respublika;

 atsižvelgdamas į tai, kad 2024 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikomas Stabilumo ir augimo paktas – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1055/2005, iš dalies keičiantis Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo;

 atsižvelgdamas į 2023 m. gegužės 24 d. Tarybos rekomendaciją, kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl Lietuvos stabilumo 2023 metų programos;

 įvertindamas poreikį formuoti valdžios sektoriaus finansų tvarumą išlaikančią fiskalinę politiką, kaip rekomenduojama 2023 m. kovo 8 d. Europos Komisijos komunikate „Fiskalinės politikos gairės 2024 metams “,

 priima šį įstatymą.

 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

 Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2024 metų valstybės biudžetas – 17 008 612 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 2 486 949 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 20 501 889 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant 3 173 618 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 3 493 277 tūkst. eurų) (1 ir 2 priedai).

 2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2024 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai

 1 . Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2024 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

 1 ) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 51,11 procento, iš jos pastovioji dalis – 44,08 procento, kintamoji dalis – 7,03 procento;

 2 ) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;

 3 ) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

 a ) Vilniaus miesto savivaldybei – 63,55 procento;

 b ) Kauno miesto savivaldybei – 86,12 procento;

 c ) Neringos savivaldybei – 29,22 procento;

 d ) Kauno rajono savivaldybei – 83,4 procento;

 e ) Klaipėdos rajono savivaldybei – 96,01 procento;

 f ) Trakų rajono savivaldybei 92,65 procento;

 g ) Vilniaus rajono savivaldybei – 79,37 procento;

 h ) visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

 4 ) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams – 1 815 853 tūkst. eurų (4 priedas).

 2 . Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau – gyventojų pajamų mokestis), – kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus ( 5 priedas).

 3 . Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2025 m. gruodžio 31 d.

 3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

 1 . Šio įstatymo 4 priede nurodytos įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, šio įstatymo 4 priede nurodytas valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams:

 1 ) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2024 m. sausio 12 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus dotacijų panaudojimo tikslus, kuriuos savivaldybės turi pasiekti 2024 metais, ir tikslų pasiekimo vertinimo kriterijus;

 2 ) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.

 2 . Įstaigos, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, paskirsto savo asignavimų dalį (įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos sumokėti už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes.

 3 . Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

 4 . Gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas savivaldybės grąžina asignavimų valdytojams, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį.

 4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

 Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos taip:

 1 ) Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:

 a ) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

 b ) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai;

 2 ) Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

 5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą

 2024 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 611,4 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

 6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

 2024 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 3 062 646 tūkst. eurų, iš jų 12 679 tūkst. eurų 2022 metų įsiskolinimui padengti .

 7 straipsnis. Valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė

 Nuo 2024 m. sausio 1 d. valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,0595, valstybinių pensijų bazės dydis – 72,35 euro.

 8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus

 2024 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 27,04 euro per mėnesį. 2024 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,5 procento Valstybės duomenų agentūros paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 27,04 euro per mėnesį.

 9 straipsnis. Biudžetinių įstaigų pajamos

 Šiuo įstatymu patvirtinamos 2024 metų biudžetinių įstaigų pajamos – 544 998 tūkst. eurų (3 priedas).

 10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

 2024 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

 1 ) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2024 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 487 500 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“ ;

 2 ) dėl paskolų, naudojamų investicijų projektams finansuoti ir (arba) Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2024 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 532 619 tūkst. eurų ;

 3 ) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2024 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 139 000 tūkst. eurų. Per 2024 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 27 000 tūkst. eurų ;

 4 ) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti. Bendra 2024 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 100 000 tūkst. eurų .

 11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

 2024 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 2 680 127 tūkst. eurų.

 12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai

 2024 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 26 000 tūkst. eurų. 2024 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2024 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 27 500 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.

 13 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą

 1 . Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiamos teisės:

 1 ) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2024–2025 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas, taip pat, esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2024–2025 metų programoje valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms) įgyvendinti tarp investavimo sričių, prireikus tarp valstybės veiklos sričių, asignavimų valdytojų, jų programų pagal Valstybės investicijų 2024–2025 metų programoje numatytą paskirtį ;

 2 ) paskirstyti Finansų ministerijos asignavimuose iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamoms tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti numatytas lėšas valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir (arba) savivaldybėms;

 3 ) perskirstyti 2024 metų pažangos lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms įgyvendinti, kai pažangos priemonės yra patvirtintos asignavimų valdytojų, taip pat iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamoms tęstinės veiklos priemonėms įgyvendinti valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės biudžeto lėšų asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;

 4 ) perskirstyti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, bendrojo finansavimo lėšas ir lėšas netinkamam pridėtinės vertės mokesčiui apmokėti tarp pažangos ir tęstinės veiklos priemonių bei asignavimų valdytojų 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa) , Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų lėšomis įgyvendinamiems projektams užbaigti;

 5 ) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;

 6 ) perskirstyti asignavimus, naudojamus Lietuvos Respublikos laikinojo solidarumo įnašo įstatyme nustatytam laikinojo solidarumo įnašo lėšų panaudojimo tikslui pasiekti, tarp Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos;

 7 ) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;

 8 ) Teisėjų tarybos teikimu 2 kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 2 priede teismams (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą) numatytus valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų (išskyrus Konstitucinį Teismą), atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis.

 2 . Šio įstatymo 4 priede nurodytoms įstaigoms, kurių vadovai yra asignavimų valdytojai, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 4 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.

 3 . Finansų ministerijai suteikiamos teisės:

 1 ) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 18 straipsnių nuostatos, šiems tikslams: su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; su iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamų priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms, išskyrus išlaidas, apmokamas iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, apmokėti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti – užtikrinti iki 2,52 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą (neįskaitant laikinojo solidarumo įnašo lėšų), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai paskelbus BVP projekciją Lietuvos Respublikai; susitarimo dėl Lietuvos švietimo politikos (2021 – 2030) nuostatai, kad mokytojų vidutinis mėnesinis darbo užmokestis iki 2024 metų pabaigos sudarytų 130 procentų šalies vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio, įgyvendinti, kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Finansų ministerijai 2024 metų birželį ir (arba) rugsėjį paskelbus ekonominės raidos scenarijų; išlaidoms, apmokamoms valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšomis, apmokėti, kai valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų nepakanka; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; smurtiniais nusikaltimais padarytai turtinei ir (ar) neturtinei žalai kompensuoti ir kompensuoti avansu, kai nepakanka Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondo programos lėšų; Lietuvos Respublikos geležinkelių transporto eismo saugos įstatyme nustatytai geležinkelių transporto eismo saugai esamoje viešojoje geležinkelių infrastruktūroje ir Lietuvos valstybei nuosavybės teise priklausančiuose geležinkelių paslaugų įrenginiuose užtikrinti, kai viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui nepakanka finansinių išteklių dėl sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą nutrūkus krovinių srautui ar verslo santykiams; Laikinojo solidarumo įnašo įstatyme nustatytam laikinojo solidarumo įnašo lėšų panaudojimo tikslui pasiekti, kai nevykdomas šių lėšų sumokėjimo į valstybės biudžetą planas; išlaidoms, susijusioms su dalyvavimu Europos Sąjungos ir tarptautinėse pagalbos Ukrainai iniciatyvose, apmokėti; pagalbai Ukrainos gyventojams, nukentėjusiems dėl Rusijos Federacijos karinės agresijos prieš Ukrainą, teikti;

 2 ) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, biudžetinių įstaigų pajamos būtų finansuojamos laiku ;

 3 ) kompensuoti Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

 4 ) kompensuoti 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų partnerių, programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos valstybių donorių institucijos, išlaidas iš Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;

 5 ) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus bei Valstybės duomenų agentūros paskelbtą tikinčiųjų skaičių;

 6 ) asignavimų valdytojams patvirtinus pažangos priemones, paskirstyti šio įstatymo 9 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti šio įstatymo 9 priede nurodytiems asignavimų valdytojams.

 4 . Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiamos teisės:

 1 ) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2024 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms;

 2 ) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu ir atnaujinimu, apmokėti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka ;

 3 ) paskirstyti savivaldybėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose neformaliajam vaikų švietimui numatytas lėšas, kurias savivaldybės paskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra bendrojo ugdymo mokykla;

 4 ) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklui optimizuoti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės ir prieinamumo bei dėstytojų, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir neakademinių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu bei su finansavimo sumažėjimo dėl pasikeitusio valstybės biudžeto bazinio finansavimo reglamentavimo kompensavimu švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka, įgyvendinti ;

 5 ) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti;

 6 ) atsižvelgiant į mokinių skaičiaus, nuo kurio priklauso švietimo įstaigų finansavimas, pokytį, sumažinti Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai patvirtintus asignavimus švietimo įstaigų darbo užmokesčiui, atitinkamai padidinant asignavimus kitoms išlaidoms.

 5 . Krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiamos teisės :

 1 ) perskirstyti asignavimus tarp Krašto apsaugos ministerijos tęstinės veiklos priemonių, skirtų turtui įsigyti, mažinant asignavimus į Valstybės investicijų 2023–2025 metų programą įtrauktiems investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms), jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

 2 ) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2023 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 18 straipsnio nuostatos;

 3 ) paskirstyti savivaldybėms Krašto apsaugos ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas privažiuojamiesiems prie krašto apsaugos objektų vietinės reikšmės keliams ir vietinės reikšmės keliams, kurie patenka į Lietuvos kariuomenės nurodytus priimančiosios šalies paramos poreikiams būtinus maršrutus, taisyti (remontuoti) ir prižiūrėti.

 6 . Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams Lietuvos diasporos organizacijų ir įstaigų bendruomeniškumo skatinimo, kultūros, švietimo veiklai, įskaitant turto įsigijimą ir infrastruktūros gerinimą, finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.

 7 . Kultūros ministerijai suteikiama teisė paskirstyti Kultūros ministerijos asignavimuose numatytas lėšas savivaldybių viešosioms bibliotekoms knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti ir pervesti jas savivaldybėms kas ketvirtį lygiomis dalimis .

 8 . Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiamos teisės:

 1 ) skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;

 2 ) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdyti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą .

 9 . Asignavimų valdytojams suteikiama teisė, suderinus su Finansų ministerija, naudoti Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

 14 straipsnis. Asignavimų valdytojų teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas

 1 . Kai rengiamos ilgalaikės valstybinės saugumo stiprinimo programos, kurias tvirtina Seimas, asignavimų valdytojai šio įstatymo 9 priede numatytas pažangos lėšas pažangos priemonėms įgyvendinti 2024 metais gali pradėti naudoti, jeigu pažangos priemonė patvirtinta. Patvirtinta pažangos priemonė turi būti įtraukta į rengiamą Ilgalaikę valstybinę saugumo stiprinimo programą .

 2 . Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2024 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.

 15 straipsnis. Valstybės investicijų 2024–2025 metų programos patvirtinimas

 Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2024–2025 metų programa ( 6 priedas ).

 16 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

 Šiuo įstatymu patvirtinama 2024 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (7 priedas ).

 17 straipsnis. 2024 metais valstybės veiklos srityse siekiamų 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių ir stebėsenos rodiklių reikšmių patvirtinimas bei pažangos lėšų paskirstymas

 1 . Šiuo įstatymu patvirtinami 2024 metais valstybės veiklos srityse siekiami 2021 – 2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai ir stebėsenos rodiklių reikšmės ( 8 priedas).

 2 . Šiuo įstatymu patvirtinamas Finansų ministerijos asignavimuose pažangos priemonėms įgyvendinti numatytų 2024 metų pažangos lėšų paskirstymas (9 priedas).

 18 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys

 1 . Nustatomas ne blogesnis negu –2,9 procento BVP 2024 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.

 2 . Vidutiniu laikotarpiu valdžios sektoriaus balansas bus palaipsniui gerinamas.

 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 Respublikos Prezidentas

 Lietuvos Respublikos

 2024 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 1 priedas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS

 Tūkst. Eur

 Pajamos

 Iš viso

 PAJAMOS

 14 414 515

 MOKESČIAI

 13 810 792

 Pajamų ir pelno mokesčiai

 4 964 343

 Gyventojų pajamų mokestis

 2 873 758

 Pelno mokestis

 1 810 585

 Laikinasis solidarumo įnašas

 280 000

 Turto mokesčiai

 14 000

 Nekilnojamojo turto mokestis

 14 000

 Prekių ir paslaugų mokesčiai

 8 713 449

 Pridėtinės vertės mokestis

 6 647 002

 Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą

 38 900

 Akcizai

 1 859 664

 Loterijų ir lošimų mokesčiai

 68 000

 Transporto priemonių mokesčiai

 58 651

 Mokesčiai už aplinkos teršimą

 41 232

 Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai

 119 000

 KITOS PAJAMOS

 603 723

 Turto pajamos

 181 080

 Palūkanos už paskolas

 12 248

 Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius

 2 620

 Lietuvos banko pelno įmokos

 0

 Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos

 148 204

 Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius

 13 400

 Angliavandenilių išteklių mokestis

 1 572

 Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise

 3 036

 Pajamos už prekes ir paslaugas

 301 536

 Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas

 103 346

 Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą

 2 363

 Konsulinis mokestis

 19 313

 Žyminis mokestis

 13 598

 Rinkliavos

 61 404

 Kitos pajamos

 101 512

 Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų

 96 314

 Kitos neišvardytos pajamos

 24 793

 SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS

 107 148

 Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

 104 349

 Žemės realizavimo pajamos

 20 907

 Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

 83 442

 Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos ar grįžusios finansinės investicijos)

 2 799

 Akcijos ir kitos gautinos sumos

 2 799

 IŠ VISO

 14 521 663

 Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

 2 486 949

 IŠ VISO

 17 008 612

 _______________________

 Lietuvos Respublikos

 2024 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 2 priedas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI

 Tūkst. Eur

 Valstybės institucijos ir įstaigos

 Iš viso

 iš jų darbo užmokesčiui

 I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

 255 263

 131 984

 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

 9 344

 5 519

 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

 46 476

 32 791

 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

 10 195

 8 444

 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

 64 676

 47 119

 iš jų: asignavimai politinėms partijoms

 6 127

 iš jų: pagal Lietuvos Respublikos politinių organizacijų įstatymo 38 straipsnio 5 dalį

 625

 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

 1 624

 1 066

 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

 22 382

 11 317

 iš jų: kompensacijai už Lietuvos žydų nusavintą privatų turtą

 5 285

 Viešojo valdymo agentūra

 3 059

 1 532

 Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas

 176

 118

 Vidaus reikalų ministerija

 97 331

 24 078

 II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA

 552 520

 81 813

 Aplinkos ministerija

 552 520

 81 813

 III SKYRIUS. ENERGETIKA

 491 423

 14 356

 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

 9 709

 6 943

 Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

 2 487

 2 183

 Energetikos ministerija

 479 227

 5 230

 IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA

 2 359 856

 180 536

 Finansų ministerija

 2 336 592

 166 974

 iš jų:

 Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti

 67 485

 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms įgyvendinti

 735 442

 Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas

 1 448

 Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms

 1 687

 Valstybės duomenų agentūra

 23 264

 13 562

 V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI

 475 976

 37 223

 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

 3 087

 2 353

 Ekonomikos ir inovacijų ministerija

 468 518

 32 120

 Viešųjų pirkimų tarnyba

 4 371

 2 750

 VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA

 2 155 561

 542 199

 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

 50 521

 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

 17 903

 11 265

 Krašto apsaugos ministerija

 2 060 344

 511 277

 iš jų: Šaulių sąjungai

 13 629

 Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba

 26 113

 19 311

 Lietuvos Respublikos žvalgybos kontrolierių įstaiga

 680

 346

 VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS

 851 667

 511 694

 Vidaus reikalų ministerija

 851 667

 511 694

 VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

 426 967

 187 630

 Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija

 478

 386

 Etninės kultūros globos taryba

 355

 298

 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

 4 734

 3 068

 Lietuvos radijo ir televizijos komisija

 1 200

 840

 Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 1 031

 458

 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

 759

 644

 Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“

 72 886

 23 900

 Kultūros ministerija

 244 162

 86 941

 Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 1 516

 383

 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

 12 919

 8 868

 Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

 12 960

 10 503

 Lietuvos nacionalinis muziejus

 9 212

 6 295

 Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

 11 162

 8 356

 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

 4 835

 4 035

 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

 19 832

 15 104

 Lietuvos nacionalinis dramos teatras

 7 227

 4 244

 Nacionalinis Kauno dramos teatras

 3 850

 3 212

 Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

 7 740

 6 248

 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

 5 091

 3 597

 Viešoji įstaiga Medijų rėmimo fondas

 5 018

 250

 IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS

 5 771 846

 146 086

 Nacionalinė šeimos taryba

 118

 96

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 5 771 728

 145 990

 X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI

 1 094 515

 20 723

 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

 9 640

 6 483

 Susisiekimo ministerija

 1 084 875

 14 240

 XI SKYRIUS. SVEIKATA

 1 427 641

 54 899

 Nacionalinė sveikatos taryba

 107

 92

 Sveikatos apsaugos ministerija

 1 426 141

 53 762

 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

 1 393

 1 045

 XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS

 2 879 194

 303 779

 Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba

 335

 258

 Lietuvos mokslo taryba

 59 337

 4 040

 Lietuvos mokslų akademija

 10 335

 4 364

 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

 2 426 320

 248 263

 Vilniaus universitetas

 118 808

 iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti

 5 100

 Vytauto Didžiojo universitetas

 33 863

 Kauno technologijos universitetas

 44 935

 Vilniaus Gedimino technikos universitetas

 34 356

 Klaipėdos universitetas

 10 920

 Mykolo Romerio universitetas

 8 990

 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

 43 289

 Vilniaus dailės akademija

 11 123

 Lietuvos sporto universitetas

 5 649

 Lietuvos muzikos ir teatro akademija

 10 974

 Lietuvos energetikos institutas

 7 223

 5 470

 Nacionalinis vėžio institutas

 1 654

 1 452

 Lietuvos kultūros tyrimų institutas

 2 844

 2 311

 Lietuvos istorijos institutas

 4 470

 3 411

 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

 3 289

 2 751

 Lietuvių kalbos institutas

 2 540

 2 212

 Lietuvos socialinių mokslų centras

 3 574

 2 829

 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

 1 914

 1 591

 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

 7 669

 6 203

 Gamtos tyrimų centras

 8 433

 6 624

 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras

 16 080

 12 000

 Kauno kunigų seminarija

 112

 Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija

 37

 Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija

 121

 XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS

 367 655

 264 234

 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

 2 671

 2 291

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

 5 724

 5 439

 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

 3 836

 3 642

 Lietuvos apeliacinis teismas

 5 563

 5 312

 Vilniaus apygardos teismas

 8 254

 7 811

 Kauno apygardos teismas

 6 439

 6 043

 Klaipėdos apygardos teismas

 3 896

 3 686

 Šiaulių apygardos teismas

 2 828

 2 671

 Panevėžio apygardos teismas

 2 801

 2 668

 Vilniaus miesto apylinkės teismas

 14 431

 13 080

 Kauno apylinkės teismas

 11 842

 10 770

 Klaipėdos apylinkės teismas

 5 785

 5 385

 Šiaulių apylinkės teismas

 7 244

 6 236

 Panevėžio apylinkės teismas

 5 681

 5 182

 Alytaus apylinkės teismas

 4 239

 3 833

 Marijampolės apylinkės teismas

 3 901

 3 475

 Plungės apylinkės teismas

 2 511

 2 249

 Tauragės apylinkės teismas

 2 855

 2 588

 Telšių apylinkės teismas

 2 633

 2 416

 Utenos apylinkės teismas

 4 085

 3 698

 Vilniaus regiono apylinkės teismas

 5 723

 4 913

 Regionų administracinis teismas

 7 467

 6 828

 Nacionalinė teismų administracija

 20 474

 2 582

 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

 50 311

 44 870

 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga

 1 772

 1 472

 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

 809

 629

 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

 847

 645

 Teisingumo ministerija

 167 094

 98 780

 Lietuvos administracinių ginčų komisija

 3 337

 2 907

 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 875

 670

 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

 1 727

 1 463

 XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA

 114 629

 36 349

 Užsienio reikalų ministerija

 114 629

 36 349

 XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ, VETERINARIJA IR ŽEMĖS TVARKYMAS

 1 277 176

 68 277

 Žemės ūkio ministerija

 1 239 443

 41 038

 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

 37 733

 27 239

 IŠ VISO:

 20 501 889

 2 581 782

 _______________________

 Lietuvos Respublikos

 2024 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 3 priedas

 2024 METŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMOS

 Tūkst. Eur

 Biudžetinės įstaigos pavadinimas

 Iš viso

 iš jų kitos lėšos pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus

 I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

 71

 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

 1

 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

 40

 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

 2

 Vidaus reikalų ministerija

 28

 II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA

 67 369

 65 183

 Aplinkos ministerija

 67 369

 65 183

 III SKYRIUS. ENERGETIKA

 9 664

 9 664

 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

 9 664

 9 664

 IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA

 78 280

 75 590

 Finansų ministerija

 78 260

 75 590

 Valstybės duomenų agentūra

 20

 V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI

 15 114

 14 447

 Ekonomikos ir inovacijų ministerija

 14 914

 14 447

 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

 200

 VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA

 135 788

 134 800

 Krašto apsaugos ministerija

 135 630

 134 800

 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

 150

 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

 8

 VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS

 9 463

 Vidaus reikalų ministerija

 9 463

 VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

 23 057

 1 700

 Kultūros ministerija

 14 768

 500

 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

 498

 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

 150

 Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

 340

 Lietuvos nacionalinis muziejus

 500

 Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

 390

 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

 180

 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

 2 500

 Lietuvos nacionalinis dramos teatras

 650

 Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

 800

 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

 450

 Lietuvos radijo ir televizijos komisija

 1 200

 1 200

 Nacionalinis Kauno dramos teatras

 631

 IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS

 34 758

 434

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 34 758

 434

 X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI

 154 867

 154 545

 Susisiekimo ministerija

 145 512

 145 200

 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

 9 355

 9 345

 XI SKYRIUS. SVEIKATA

 4 584

 Sveikatos apsaugos ministerija

 4 584

 XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS

 4 454

 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

 3 995

 Lietuvos mokslų akademija

 20

 Lietuvių kalbos institutas

 29

 Lietuvos istorijos institutas

 30

 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

 30

 Lietuvos kultūros tyrimų institutas

 25

 Lietuvos socialinių mokslų centras

 325

 XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS

 3 615

 2 100

 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

 1

 Teisingumo ministerija

 3 500

 2 100

 Nacionalinė teismų administracija

 32

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

 1

 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

 13

 Lietuvos apeliacinis teismas

 13

 Vilniaus apygardos teismas

 3

 Kauno apygardos teismas

 1

 Klaipėdos apygardos teismas

 7

 Šiaulių apygardos teismas

 1

 Panevėžio apygardos teismas

 1

 Klaipėdos apylinkės teismas

 3

 Panevėžio apylinkės teismas

 2

 Alytaus apylinkės teismas

 2

 Marijampolės apylinkės teismas

 1

 Telšių apylinkės teismas

 1

 Vilniaus regiono apylinkės teismas

 1

 Regionų administracinis teismas

 15

 Vilniaus miesto apylinkės teismas

 2

 Kauno apylinkės teismas

 14

 Šiaulių apylinkės teismas

 1

 XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA

 25

 Užsienio reikalų ministerija

 25

 XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ, VETERINARIJA IR
 ŽEMĖS TVARKYMAS

 3 889

 755

 Žemės ūkio ministerija

 1 389

 755

 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

 2 500

 Iš viso:

 544 998

 459 218

 _________________________

 Lietuvos Respublikos

 2024 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 4 priedas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 2024 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS

 Tūkst. Eur

 Valstybės įstaigos pavadinimas

 Dotacijos paskirties pavadinimas

 Iš viso

 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

 duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti

 35

 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

 4 981

 iš jų:

 piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti

 30

 valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti

 29

 savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti

 43

 savivaldybėms priskirtos ir perduotos valstybinės žemės miestų ir miestelių administracinėse ribose valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti

 3 379

 savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti

 1 500

 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

 dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą

 1 431

 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

 valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei

 615

 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 255 626

 iš jų:

 socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti

 21 574

 būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti

 9 052

 socialinei paramai mokiniams

 54 990

 socialinėms paslaugoms

 156 361

 jaunimo teisių apsaugai

 1 255

 savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti

 9 716

 pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

 2 678

 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

 29 570

 iš jų:

 visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti

 29 338

 neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti

 232

 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

 1 446 414

 iš jų:
 ugdymo reikmėms finansuoti

 1 414 950

 savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

 30 243

 koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti

 1 221

 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

 3 016

 iš jų:

 civilinės būklės aktams registruoti

 2 230

 valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti

 735

 Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti

 51

 Lietuvos Respublikos
 vidaus reikalų ministerija

 49 577

 iš jų:

 priešgaisrinei saugai

 44 923

 gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti

 308

 civilinei saugai

 4 346

 Lietuvos Respublikos
 žemės ūkio ministerija

 22 922

 iš jų:

 žemės ūkio funkcijoms atlikti

 11 342

 valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti

 11 580

 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

 savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti

 1 666

 IŠ VISO

 1 815 853

 ___________________

 Lietuvos Respublikos

 2024 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 5 priedas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 2024 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI

 Tūkst. Eur

 Savivaldybės pavadinimas

 Gyventojų pajamų mokestis

 iš jo:

 Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)

 naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

 2018–2023 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

 minimaliems koeficientams padidinti

 valstybės tarnybos reformai įgyvendinti

 minimaliajai mėnesinei algai padidinti

 kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti

 pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

 Vilniaus miesto

 618 207

 51 391

 2 638

 55

 2 513

 222

 20,5813

 Alytaus miesto

 49 905

 8 936

 388

 45

 261

 103

 1,6614

 Birštono

 8 865

 3 935

 63

 22

 68

 31

 0,2951

 Druskininkų

 21 840

 2 947

 90

 13

 88

 39

 0,7271

 Kauno miesto

 316 698

 27 570

 1 236

 57

 977

 362

 10,5434

 Klaipėdos miesto

 168 796

 20 927

 3 890

 30

 1 023

 175

 5,6195

 Marijampolės

 51 687

 6 406

 333

 29

 202

 160

 1,7208

 Neringos

 10 999

 1 330

 91

 20

 20

 36

 0,3662

 Palangos miesto

 25 673

 3 523

 133

 28

 169

 102

 0,8547

 Panevėžio miesto

 81 216

 10 876

 671

 25

 491

 260

 2,7038

 Šiaulių miesto

 102 162

 12 724

 1 022

 60

 476

 173

 3,4012

 Visagino

 24 234

 6 873

 546

 29

 229

 56

 0,8068

 Akmenės rajono

 21 837

 5 252

 292

 21

 108

 70

 0,7270

 Alytaus rajono

 24 873

 2 023

 341

 20

 75

 71

 0,8281

 Anykščių rajono

 25 924

 5 055

 264

 17

 133

 118

 0,8631

 Biržų rajono

 23 368

 3 418

 148

 26

 201

 108

 0,7780

 Ignalinos rajono

 17 080

 3 687

 289

 36

 115

 69

 0,5686

 Jonavos rajono

 44 922

 7 450

 1 058

 25

 256

 93

 1,4955

 Joniškio rajono

 21 148

 3 598

 126

 23

 101

 79

 0,7041

 Jurbarko rajono

 26 021

 3 988

 154

 24

 267

 88

 0,8663

 Kaišiadorių rajono

 27 767

 3 783

 157

 36

 183

 124

 0,9244

 Kauno rajono

 111 069

 7 723

 426

 43

 963

 136

 3,6977

 Kėdainių rajono

 45 342

 5 751

 400

 17

 368

 136

 1,5095

 Kelmės rajono

 27 120

 5 157

 200

 31

 149

 120

 0,9029

 Klaipėdos rajono

 74 062

 7 706

 351

 32

 347

 132

 2,4657

 Kretingos rajono

 35 544

 3 995

 170

 27

 218

 103

 1,1833

 Kupiškio rajono

 17 272

 3 210

 179

 27

 136

 79

 0,5750

 Lazdijų rajono

 18 686

 2 893

 273

 24

 108

 81

 0,6221

 Mažeikių rajono

 52 916

 8 261

 699

 22

 353

 122

 1,7617

 Molėtų rajono

 18 131

 2 615

 333

 30

 112

 81

 0,6036

 Pakruojo rajono

 19 466

 3 527

 225

 18

 190

 78

 0,6481

 Panevėžio rajono

 35 925

 4 134

 195

 19

 265

 128

 1,1960

 Pasvalio rajono

 23 740

 3 897

 559

 13

 191

 113

 0,7904

 Plungės rajono

 32 505

 3 922

 179

 18

 267

 70

 1,0822

 Prienų rajono

 25 300

 3 671

 290

 24

 183

 83

 0,8423

 Radviliškio rajono

 35 846

 6 067

 280

 29

 350

 116

 1,1934

 Raseinių rajono

 29 299

 3 688

 163

 30

 160

 113

 0,9754

 Rokiškio rajono

 29 678

 5 349

 481

 24

 194

 117

 0,9880

 Skuodo rajono

 16 596

 2 728

 222

 29

 82

 56

 0,5525

 Šakių rajono

 27 771

 3 743

 1 685

 24

 193

 85

 0,9246

 Šalčininkų rajono

 31 906

 5 157

 461

 26

 323

 95

 1,0622

 Šiaulių rajono

 40 446

 4 439

 229

 19

 224

 102

 423

 1,3465

 Šilalės rajono

 22 709

 3 875

 167

 42

 175

 67

 0,7560

 Šilutės rajono

 37 921

 4 322

 307

 20

 247

 103

 1,2625

 Širvintų rajono

 15 574

 2 034

 200

 25

 83

 55

 0,5185

 Švenčionių rajono

 23 660

 3 473

 173

 37

 118

 92

 0,7877

 Tauragės rajono

 36 284

 3 749

 302

 30

 215

 120

 1,2080

 Telšių rajono

 39 215

 5 638

 194

 21

 244

 115

 1,3055

 Trakų rajono

 39 158

 3 485

 177

 35

 208

 78

 1,3036

 Ukmergės rajono

 33 920

 5 325

 173

 22

 242

 117

 1,1293

 Utenos rajono

 36 994

 4 703

 235

 29

 223

 106

 1,2316

 Varėnos rajono

 23 359

 3 959

 629

 15

 171

 104

 0,7777

 Vilkaviškio rajono

 35 020

 6 021

 300

 30

 234

 112

 1,1659

 Vilniaus rajono

 115 432

 9 639

 37

 946

 195

 3,8430

 Zarasų rajono

 17 636

 3 675

 309

 17

 170

 82

 0,5871

 Elektrėnų

 28 036

 3 221

 154

 18

 164

 61

 0,9334

 Kalvarijos

 10 422

 1 723

 263

 32

 56

 36

 0,3470

 Kazlų Rūdos

 10 671

 1 280

 58

 33

 68

 28

 0,3553

 Pagėgių

 8 073

 1 341

 63

 24

 74

 29

 0,2688

 Rietavo

 7 797

 1 189

 131

 20

 61

 26

 0,2596

 IŠ VISO

 3 003 723

 361 977

 25 765

 1 654

 17 031

 6 211

 423

 100

 ____________________

 Lietuvos Respublikos

 2024 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 6 priedas

 VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2024–2025 METŲ PROGRAMA

 (PAGAL INVESTAVIMO SRITIS)

 Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams (investicijų projektų įgyvendinimo programoms) įgyvendinti 2024–2025 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos:

 Tūkst. Eur

 Sritis

 2024
 metams

 2025
 metams

 Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas

 12 307

 Aplinka, miškai ir klimato kaita

 28 793

 Energetika

 10 019

 Viešieji finansai ir oficialioji statistika

 3 904

 586

 Valstybės saugumas ir gynyba

 191 324

 124 527

 Viešasis saugumas

 17 256

 7 258

 Kultūra ir visuomenės informavimas

 13 551

 13 846

 Socialinė apsauga ir užimtumas

 9 916

 Transportas ir ryšiai

 139 055

 Sveikata

 15 916

 1 909

 Švietimas, mokslas ir sportas

 65 327

 25 387

 Teisingumas

 8 716

 1 005

 Užsienio politika

 1 290

 1 290

 Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra, žuvininkystė, veterinarija ir žemės tvarkymas

 8 688

 5 000

 IŠ VISO

 526 062

 180 808

 ____________________

 Lietuvos Respublikos

 2024 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 7 priedas

 2024 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 Tūkst. Eur

 1.

 LĖŠŲ LIKUTIS 2024 M. SAUSIO 1 D.

 540 065

 iš jo:

 1.1.

 lėšų dalis, sukaupta radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

 64 794

 2.

 PAJAMOS IR ĮPLAUKOS 2024 METAIS

 89 999

 2.1.

 50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, įstatymų nustatyta tvarka privatizavus valstybei nuosavybės teise priklausančius akcijų paketus

 1 272

 2.2.

 50 procentų gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą dividendų

 47 402

 2.3.

 50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus viešo aukciono būdu įstatymų nustatyta tvarka valstybės nekilnojamąjį turtą ir kitus nekilnojamuosius daiktus

 8 357

 2.4.

 50 procentų lėšų, gautų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, pardavus valstybinės žemės sklypus

 10 454

 2.5.

 lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą, kurios kaupiamos radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

 1 260

 2.6.

 pajamos, gautos investavus Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšas

 0

 2.7.

 pajamos, gautos už Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų likutį banko sąskaitose

 21 254

 3.

 IŠLAIDOS 2024 METAIS

 0

 iš jų:

 3.1.

 Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos

 0

 4.

 2024 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų dalis, kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

 3 000

 5.

 Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai)
 iki 2026 m. gruodžio 31 d.

 500 000

 6.

 NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2025 M. SAUSIO 1 D. (1 + 2 – 3)

 630 064

 iš jo:

 6.1.

 lėšų dalis, sukaupta radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

 67 794

 ____________________

 Lietuvos Respublikos

 2024 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 8 priedas

 2024 METAIS VALSTYBĖS VEIKLOS SRITYSE SIEKIAMI 2021 – 2030 METŲ NACIONALINIAME PAŽANGOS PLANE NUSTATYTI PAŽANGOS UŽDAVINIAI IR STEBĖSENOS RODIKLIŲ REIKŠMĖS

 Valstybės veiklos sritis,
 2021–2030 metų nacionaliniame pažangos plane nustatytas uždavinys

 Stebėsenos rodiklis

 Rodiklio reikšmė

 Faktinė

 2024 m. siekiama

 I SKYRIUS. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

 8.4. Tobulinti viešojo valdymo sistemą, didinti jos efektyvumą ir atvirumą

 8.4.1. Gyventojų, pasitikinčių valstybės institucijomis ir įstaigomis, dalis (proc.)

 61
 (2022)

 74

 8.6. Gerinti viešojo valdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą ir patrauklumą

 8.6.1. Administracinių paslaugų teikimo ir aptarnavimo efektyvumo koeficientas (balai)

 0,83
 (2022)

 0,89

 II SKYRIUS. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA

 6.7. Gerinti vandens telkinių būklę bei didinti vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą ir efektyvumą

 6.7.2. Gyventojų, aprūpinamų geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, skaičius

 2 336 000
 (2022)

 2 343 000

 6.7.3. Gyventojų, aprūpinamų centralizuotai teikiamomis nuotekų tvarkymo paslaugomis, skaičius

 2 175 000
 (2022)

 2 183 000

 III SKYRIUS. E NERGETIKA

 5.2. Sujungti Lietuvos elektros energetikos sistemą su kontinentinės Europos elektros energetikos sistema darbui sinchroniniu režimu

 5.2.1. Iš ES valstybių narių importuojamos elektros energijos dalis nuo bendro elektros energijos importo (proc.)

 93,1
 (2022)

 100

 6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje

 6.3.3. Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse (proc.)

 25,5
 (2022)

 29,51

 IV SKYRIUS. VIEŠIEJI FINANSAI IR OFICIALIOJI STATISTIKA

 8.5. Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą 

 8.5.1. Valdžios sektoriaus skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (toliau – BVP)

 38,4
 (2022)

 38,9

 8.5.5. Centralizuotai valdomo administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto ploto pokytis, palyginti su 2021 m.

 – 4,34
 (2022)

 – 10

 V SKYRIUS. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI

 1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą

 Suminis inovatyvumo indeksas (vieta)

 19
 (2023)

 18

 1.7. Skatinti valstybės skaitmeninimą

 Lietuvos įvertinimas Europos elektroninės valdžios vertinimo tyrime „eGovernment Benchmark“ (balai)

 85,1
 (2023)

 87

 1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą

 1.11.1. Lietuviškos kilmės prekių (be energinių (mineralinių) produktų) ir paslaugų eksportas (mln. eurų)

 39 311
 (2022)

 36 001

 VI SKYRIUS. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA

 10.1. Stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą

 10.1.1. Bendros gynybai skirtos išlaidos, dalis nuo BVP (proc.)

 2,52 (2022)

 2,52

 10.1.2. Profesinės karo tarnybos karių skaičius (vnt.)

 11 545
 (2022)

 13 486

 VII SKYRIUS. VIEŠASIS SAUGUMAS

 10.4. Užtikrinti efektyvų krizių nacionalinio saugumo srityje ir ekstremaliųjų situacijų valdymą bei jų prevenciją

 10.4.2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis (proc.)

 80
 (2022)

 90

 10.7. Mažinti sunkaus nusikalstamumo ir terorizmo grėsmes

 10.7.2. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis (proc.)

 74
 (2022)

 74

 VIII SKYRIUS. KULTŪRA IR VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

 4.1. Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros

 4.1.4. Kultūros paslaugų tolygumas ir prieinamumas regionų gyventojams (proc.)

 74
 (2022)

 77

 Kultūros paso paslaugų gavėjų pasitenkinimas paslaugų kokybe (proc.)

 75
 (2022)

 85

 IX SKYRIUS. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS

 2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą

 2.3.2. Pakartotinai per 12 mėnesių nuo neterminuoto į(si)darbinimo įregistruotų bedarbių dalis (proc.)

 18,6
 (2022)

 16,5

 2.6. Plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse

 2.6.1. Fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems lygis (proc.)

 44,2 (2022)

 47,5

 X SKYRIUS. TRANSPORTAS IR RYŠIAI

 5.3. Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą

 5.3.5. Valstybinės reikšmės (krašto) kelių, neatitinkančių suminio kelio dangos būklės indekso (DBI) leistinų ribų, dalis (proc.)

 40,36 (2022)

 33,85

 5.4. Gerinti skaitmeninį junglumą ir didinti susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą bei sektoriaus kuriamą vertę

 5.4.5. 5G ryšio aprėptyje esančių namų ūkių miestų teritorijose dalis (proc.)

 70
 (2022)

 92

 XI SKYRIUS. SVEIKATA

 2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą

 2.10.1. Prevencinėmis priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų)

 283,3 (2022)

 237,91

 2.11. Didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms

 2.11.1. Gydymo priemonėmis išvengiamas mirtingumas (mirusiųjų skaičius 100 tūkst. gyventojų)

 184,3 (2022)

 160

 XII SKYRIUS. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS

 3.6. Sustiprinti pedagogo profesijos patrauklumą, sukurti veiksmingą jų rengimo ir kompetencijų tobulinimo sistemą

 Mokytojų vidutinio darbo užmokesčio santykis su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (proc.)

 114
 (2022)

 130

 Viešojo sektoriaus mokslo ir studijų institucijų akademinių darbuotojų vidutinio darbo užmokesčio santykis su šalies vidutiniu darbo užmokesčiu (proc.)

 124,5
 (2022)

 150

 XIII SKYRIUS. TEISINGUMAS

 8.1. Didinti teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą

 8.1.2. Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų (vnt.)

 174
 (2022)

 150

 XIV SKYRIUS. UŽSIENIO POLITIKA

 9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką

 9.1.4. Užsienio lietuvių, įsitraukusių į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą, dalis (proc.)

 57
 (2022)

 66

 XV SKYRIUS. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ, VETERINARIJA IR ŽEMĖS TVARKYMAS

 1.14. Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą

 Pridėtinė vertė, tenkanti vienai faktiškai dirbtai valandai žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuose (perkamosios galios standartais) (eurais per valandą)

 17,5 (2022)

 18

 1.14.2. Lietuviškos kilmės perdirbtų žemės ūkio produktų eksportas, dalis nuo viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto (proc.)

 39,8 (2022)

 48

 _____________________

 Lietuvos Respublikos

 2024 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 9 priedas

 FINANSŲ MINISTERIJOS ASIGNAVIMUOSE PAŽANGOS PRIEMONĖMS ĮGYVENDINTI NUMATYTŲ 2024 METŲ PAŽANGOS LĖŠŲ PASKIRSTYMAS

 Tūkst. Eur

 Eil. Nr.

 Ministerijos pavadinimas

 Suma

 1.

 Aplinkos ministerija

 6 413

 2.

 Ekonomikos ir inovacijų ministerija

 250 000

 3.

 Energetikos ministerija

 58 150

 4.

 Finansų ministerija

 150 813

 5.

 Krašto apsaugos ministerija

 19 153

 6.

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 1 554

 7.

 Susisiekimo ministerija

 230 291

 8.

 Sveikatos apsaugos ministerija

 1 741

 9.

 Vidaus reikalų ministerija

 17 327

 IŠ VISO

 735 442

 _________________