2021 m. birželio 8 d.12:57Grupinis
1260
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11(1), 14, 18, 21, 24, 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIVP-509(2))
Atviras
Grupės projektai
XIVP-509 · 1 balsavimas
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11(1), 14, 18, 21, 24, 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projektas (Nr. XIVP-509(2))
Susiję dokumentai(4)
TADPriimtas teisės aktas (1)
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11-1, 14, 18, 21, 24, 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6-1 straipsniu įstatymas
e-seimasTAKProjektą lydintis dokumentas (3)
TEISĖS DEPARTAMENTO IŠVADA dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11(1), 14, 18, 21, 24, 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projekto
e-seimasTAKProjektą lydintis dokumentas (3)
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11(1), 14, 18, 21, 24, 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projekto LYGINAMASIS VARIANTAS
e-seimasTAKProjektą lydintis dokumentas (3)
PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 11(1), 14, 18, 21, 24, 33 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 6(1) straipsniu įstatymo projekto
e-seimasDokumento tekstai
main
Projektas Nr. XIVP-509(2) LIETUVOS RESPUBLIKOS LiGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. IX-110 11 1 , 14, 18, 21, 24, 33 straipsnių pakeitimo ir ĮSTATYMO papildymo 6 1 straipsniu ĮSTATYMAS 2021 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. Įstatymo papildymas 6 1 straipsniu Papildyti Įstatymą 6 1 straipsniu: „ 6 1 straipsnis. Kompensuojamojo uždarbio ir stažo motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms skirti apskaičiavimo ypatumai Vyriausybei paskelbus ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės 1. Vadovaujantis šiuo straipsniu apskaičiuojamas asmenų kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomi motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai, jeigu apskaičiuojant asmens kompensuojamąjį uždarbį: 1) netaikoma šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalis ir 2) į laikotarpį per paeiliui einančius 12 kalendorinių mėnesių, buvusių iki praeito kalendorinio mėnesio prieš asmens teisės gauti motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką atsiradimo mėnesį, patenka visas laikotarpis ar jo dalis nuo 2020 m. vasario 26 d. iki 2021 m. birželio 30 d. , kuriuo Vyriausybė buvo paskelbusi ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės. 2. Jeigu visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį asmeniui, vadovaujantis Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu, dėl Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir (ar) jos plitimo grėsmės taikytų ūkinės veiklos apribojimų buvo paskelbta prastova , šioje dalyje nurodyto asmens kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis, apskaičiuojamas pagal jo nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas. 3. Jeigu, apskaičiuojant asmens, kuris Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 ar 2 dalyje nurodytas kaip savarankiškai dirbantis asmuo ir kuris turi teisę gauti motinystės, tėvystės ir (ar) vaiko priežiūros išmokas, kompensuojamąjį uždarbį, visas kompensuojamojo uždarbio skaičiavimo laikotarpis ar jo dalis patenka į visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis, apskaičiuojamas: 1) pagal asmens nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis ir individualios veiklos, kai visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį jis buvo savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje, ir (ar) 2) pagal asmens už nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. deklaruotas draudžiamąsias pajamas iš individualios veiklos, nuo kurių sumokėtos valstybinio socialinio draudimo įmokos, kai visą šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytą laikotarpį ar jo dalį jis buvo savarankiškai dirbantis asmuo, nurodytas Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. 4. Jeigu asmuo, kurio kompensuojamasis uždarbis apskaičiuojamas vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi, neturi reikiamo motinystės socialinio draudimo stažo, nes į stažo skaičiavimo laikotarpį patenka visas šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas laikotarpis ar jo dalis, jo motinystės socialinio draudimo stažas apskaičiuojamas pagal Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro ir (ar) asmens pateiktus duomenis apie jo turėtas draudžiamąsias pajamas 2020 m. kovo 1 d. 5. Jeigu asmens kompensuojamasis uždarbis gali būti apskaičiuojamas vadovaujantis šio straipsnio 2 ir 3 dalimis, jo kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos dydis, apskaičiuojamas pagal asmens nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas draudžiamąsias pajamas iš sporto, atlikėjo veiklos, pagal autorines sutartis, individualios veiklos ir nuo 2019 m. vasario 1 d. iki 2020 m. sausio 31 d. turėtas su darbo santykiais susijusias draudžiamąsias pajamas. 6. Jeigu pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį apskaičiuotas asmens kompensuojamasis uždarbis yra mažesnis už kompensuojamąjį uždarbį, apskaičiuotą pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, apskaičiuojant asmeniui skiriamos motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos dydį, taikomas didesnis kompensuojamojo uždarbio dydis. Pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį apskaičiuotas kompensuojamojo uždarbio dydis, apskaičiuojant asmeniui skiriamos tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos dydį, negali viršyti šio įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodyto maksimalaus kompensuojamojo uždarbio dydžio. 7. M otinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokoms, jeigu asmens kompensuojamasis uždarbis apskaičiuotas pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį, mokėti skirtų motinystės socialinio draudimo išlaidų dalis, apskaičiuota iš motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, kurioms apskaičiuoti naudotas kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal šio straipsnio 2, 3 ar 5 dalį, sumos atėmus motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų, jeigu joms apskaičiuoti būtų naudotas kompensuojamasis uždarbis, apskaičiuotas pagal šio įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, sumą, apmokama iš valstybės biudžeto.“ 2 straipsnis. 11 1 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Ligos išmoka asmeniui, kuris Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir (ar) karantino metu vykdydamas savo profesinės veiklos sveikatos, visuomenės saugumo, viešosios tvarkos palaikymo ir (ar) švietimo srityje (srityse) funkcijas, kurias vykdant neišvengiamas (būtinas) kontaktas su pavojinga užkrečiamąja liga sergančiu asmeniu, susirgo liga, dėl kurios Vyriausybė paskelbė ekstremaliąją situaciją ir (ar) karantiną, mokama iš Valstybinio socialinio draudimo fondo lėšų nuo trečiosios jo laikinojo nedarbingumo dienos, yra lygi 77,58 procento išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Šioje dalyje nurodytų aplinkybių buvimas patvirtinamas vadovaujantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui (toliau – Fondo valdybos teritorinis skyrius) darbdavio pateiktu patvirtinimu, kurio formą tvirtina Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos direktorius (toliau – Patvirtinimo forma). Jeigu darbdavys Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka Fondo valdybos teritoriniam skyriui nepateikia užpildytos Patvirtinimo formos, šioje dalyje nustatytu atveju, iki Fondo valdybos teritoriniam skyriui darbdavys pateikia užpildytą P atvirtinimo formą, asmeniui skiriama ir mokama šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nustatyto dydžio ligos išmoka, o, gavus Patvirtinimo formą, paskirta ligos išmoka perskaičiuojama ir jos nepriemoka išmokama Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka.“ 3 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 6. Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje , įgijusiems teisę gauti ligos išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas vykdant jų, kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų, veiklą. Mokant ligos išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“ 4 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu apdraustasis asmuo motinystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis yra mažesnis už motinystės išmoką, jam mokamas motinystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už motinystės išmoką arba jai lygus, motinystės išmoka nemokama. Mokant motinystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos motinystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje , įgijusiems teisę gauti motinystės išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas vykdant jų, kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų, veiklą. Mokant motinystės išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“ 5 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Jeigu apdraustasis asmuo tėvystės išmokos gavimo laikotarpiu turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš tuo laikotarpiu vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis yra mažesnis už tėvystės išmoką, jam mokamas tėvystės išmokos ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už tėvystės išmoką arba jai lygus, tėvystės išmoka nemokama. Mokant tėvystės išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos tėvystės išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios tėvystės atostogų dienos. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje , įgijusiems teisę gauti tėvystės išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas vykdant jų, kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų, veiklą. Mokant tėvystės išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“ 6 straipsnis. 24 straipsnio pakeitimas Pakeisti 24 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Jeigu apdraustasis asmuo, kuriam paskirta vaiko priežiūros išmoka, pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) turi pajamų, nuo kurių skaičiuojamos motinystės socialinio draudimo įmokos, ar iš pirmaisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis vieni metai arba pirmaisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vykdytos darbinės veiklos gautų pajamų, kurios pagal šį įstatymą nėra draudžiamosios pajamos, ar gauna šio įstatymo nustatytas ligos (įskaitant išmokas, darbdavio mokamas dvi pirmąsias ligos dienas) ar profesinės reabilitacijos išmokas, ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe arba profesinės ligos išmokas, mokamas vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymu, ir jų dydis yra mažesnis už vaiko priežiūros išmoką (bendrą šių išmokų sumą), Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatuose nustatyta tvarka jam mokamas vaiko priežiūros išmokos (bendros šių išmokų sumos) ir jo atitinkamą mėnesį turėtų pajamų ir (ar) išmokų skirtumas. Jeigu šių pajamų ir (ar) išmokų dydis yra didesnis už vaiko priežiūros išmoką arba jai lygus, vaiko priežiūros išmoka nemokama. Mokant vaiko priežiūros išmoką, į draudžiamąsias pajamas neįtraukiamos vaiko priežiūros išmokos mokėjimo metu gautos draudžiamosios pajamos už darbą, atliktą iki pirmosios vaiko priežiūros atostogų dienos. Antraisiais vaiko auginimo metais (iki vaikui sueis 2 metai arba antraisiais įvaikinto vaiko auginimo metais) vaiko priežiūros išmoka mokama neatsižvelgiant į tuo metu gautas pajamas ir (ar) išmokas. Asmenys, gaunantys pajamų tik iš sporto ar atlikėjo veiklos arba pagal autorines sutartis, laikomi turinčiais draudžiamųjų pajamų visą mėnesį, jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo pajamų sumos, ne mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga. Jeigu motinystės socialinio draudimo įmokos sumokėtos nuo mažesnės negu minimalioji mėnesinė alga sumos, šių asmenų draudžiamųjų pajamų turėjimo laikotarpis laikomas proporcingai mažesniu. Savarankiškai dirbantiems asmenims, nurodytiems Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje , įgijusiems teisę gauti vaiko priežiūros išmoką, ši išmoka mokama neatsižvelgiant į pajamas, gautas vykdant jų, kaip Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje nurodytų savarankiškai dirbančių asmenų, veiklą. Mokant vaiko priežiūros išmoką, neatsižvelgiama į meno kūrėjo statusą turinčio asmens draudimo valstybės lėšomis sumas.“ 7 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Šiame įstatyme numatytas išmokas, išskyrus darbdavio mokamas ligos išmokas už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, skiria ir moka Fondo valdybos teritoriniai skyriai, vadovaudamiesi šiuo įstatymu ir Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatais.“ 8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šio įstatymo 2 ir 7 straipsniai įsigalioja 2021 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis įsigalioja 2021 m. lapkričio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Fondo valdyba) direktorius iki 2021 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo 2 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 11 1 straipsnio 1 dalies nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. Fondo valdybos direktorius iki 2021 m. spalio 31 d. priima šio straipsnio 4 dalies 1 ir 3 punktų nuostatoms įgyvendinti reikalingus teisės aktus. 4. Įsigaliojus šio įstatymo 1 straipsniui: 1) iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo paskirtos motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, išskyrus šios dalies 2 punkte nustatytus atvejus, perskaičiuojamos, jeigu asmuo ne vėliau kaip iki 202 2 m. sausio 1 d. Fondo valdybos teritoriniam skyriui pateikia Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos prašymą. Fondo valdybos teritorinis skyrius, pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytą Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 1 straipsnį perskaičiavęs kompensuojamąjį uždarbį, pagal kurį nustatyti asmens motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokų dydžiai, priima sprendimą dėl šiame punkte nurodytų išmokų dydžių ir susidariusią atitinkamos išmokos nepriemoką per vieną mėnesį nuo sprendimo skirti didesnio dydžio motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmoką priėmimo dienos, bet ne vėliau kaip iki 2022 m. vasario 28 d., perveda į asmens nurodytą asmeninę sąskaitą kredito ar mokėjimo įstaigoje, į kurią pervedama išmoka, kurios nepriemoka apskaičiuota; 2) iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo paskirtos tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, apskaičiuotos pagal vidutinį mėnesinį kompensuojamąjį uždarbį, apribotą Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje nurodytu maksimaliu kompensuojamojo uždarbio dydžiu , neperskaičiuojamos; 3) draudėjai Fondo valdybos teritoriniams skyriams per 10 darbo dienų nuo šioje dalyje nurodytų subjektų prašymų pateikti informaciją gavimo dienos pateikia Fondo valdybos direktoriaus patvirtintos formos pažymas apie asmeniui, pateikusiam šios dalies 1 punkte nurodytą prašymą arba prašymą dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos skyrimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu nustatytas prastovas šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu laikotarpiu (toliau – pažyma). Jeigu draudėjas per šiame punkte nustatytą terminą Fondo valdybos teritoriniam skyriui nepateikia pažymos, Fondo valdybos teritorinis skyrius kreipiasi į šios dalies 1 punkte nurodytą prašymą arba prašymą dėl motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos skyrimo pateikusį asmenį, prašydamas per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos pateikti dokumentus, patvirtinančius, kad jam vadovaujantis Darbo kodekso 47 straipsnio 1 dalies 2 punktu buvo nustatytos prastovos šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu laikotarpiu. Jeigu per šiame punkte nurodytus terminus draudėjas ir asmuo nepateikia atitinkamai pažymos ir dokumentų, asmens kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatyti iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo jam paskirtų motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai, neperskaičiuojamas, o jeigu motinystės, tėvystės ar vaiko priežiūros išmokos asmeniui nebuvo skirtos iki šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo, kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomi po šio įstatymo 1 straipsnio įsigaliojimo jam skiriamų motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokų dydžiai, apskaičiuojamas pagal Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 straipsnio 2 dalį. 5. Asmenims, įgijusiems teisę gauti ligos išmokas iki šio įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo, ligos išmokos skiriamos ir mokamos pagal iki šio įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo nustatytą tvarką. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Socialinių reikalų ir darbo komiteto vardu Komiteto pirmininkas Mindaugas Lingė
Grupinio balsavimo projektai(1)
XIVP-510
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-510(2))
Susiję balsavimai(1)