Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos žydų žūties - Holokausto Lietuvoje 80-mečio atminties“ projektas (Nr. XIVP-869(5))

Projektas-5

 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 REZOLIUCIJA

 DĖL LIETUVOS ŽYDŲ ŽŪTIES – HOLOKAUSTO LIETUVOJE 80-MEČIO ATMINTIES

 2021 m. rugsėjo d. Nr.

 Vilnius

 Lietuvos Respublikos Seimas,

 minėdamas Lietuvos žydų genocido dieną ir Holokausto pradžios Lietuvoje 80-ąsias metines;

 reikšdamas nuoširdžią pagarbą Holokausto aukoms;

 atkreipdamas dėmesį į Holokausto unikalumą;

 primindamas, kad Antrojo pasaulinio karo metais naciai ir jų vietos kolaborantai nužudė maždaug 94 procentus iš daugiau kaip 200 tūkstančių žydų tautybės Lietuvos piliečių;

 atmindamas ir visų kitų tautybių Lietuvos piliečius, žuvusius nuo Trečiojo Reicho teroro;

 pažymėdamas , kad žydų tautos tragedija kartu yra ir visos Lietuvos milžiniška netektis, kurios metu šalis neteko fenomenalaus intelektualinio, kultūrinio, politinio ir ekonominio potencialo ;

 vertindamas Lietuvos žydų indėlį į Lietuvos valstybės kūrimą, litvakų kultūros reikšmę ir istorinio teisingumo svarbą Lietuvos valstybei bei pilietinei visuomenei;

 pažymėdamas , kad Holokaustas buvo didžiulis smūgis Europos jidiš kultūrai;

 pridurdamas , kad sovietinio režimo represijos prieš jidiš kultūrą, sunaikinant žydų švietimo sistemą, uždarant Vilniaus žydų muziejų, buvo vienas iš paskutiniųjų smūgių prieš šią Europos kultūrą;

 atmindamas savo gyvybėmis rizikavusius žydų gelbėtojus, Pasaulio tautų teisuolius Lietuvoje, kurie vykstant Holokausto siaubui nešė viltį ir šviesą;

 tęsdamas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą darnaus tautų sugyvenimo, kovos su bet kokiomis antisemitizmo apraiškomis politiką;

 jaučia Lietuvos Respublikos moralinę pareigą remti žydų tautos valstybingumo pagrindą – Izraelio Valstybę, atsižvelgiant į tai, kad Holokausto metu žuvo didžioji žydų tautos dalis;

 ragina šalies savivaldybes įamžinti visas masinių žydų žudynių vietas, sutvarkyti senąsias žydų kapines, įrengti tinkamas nuorodas į jas ir informacinius stendus;

 pabrėžia , kad koloboravusiems su naciais ir sovietais, paminklai ir kiti atminties ženklai neturi likti viešose erdvėse, jų atminimo neturi būti ugdymo programose;

 pabrėžia , jog būtina tęsti per Holokaustą žuvusių žydų tapatybės paieškas, kad būtų galima žudynių vietas įamžinti aukų vardais ir pavardėmis;

 kviečia šalies savivaldybes Pasaulio Tautų teisuolių vardais pavadinti miestų gatves, skverus ir mokyklas;

 siūlo Vilniaus miesto savivaldybei kitas miesto viešąsias erdves pavadinti japonų diplomato, prieš 81 metus išdavinėjusio Japonijos tranzitines vizas nuo karo negandų bėgusiems žydams ir taip išgelbėjusio tūkstančius gyvybių, Čiunės Sugiharos vardu;

 ragina Vilniaus miesto savivaldybę numatytoje įgyvendinti Pasaulio tautų teisuolių pastangas įprasminantį memorialo projektą;

 vertina iniciatyvas ir kviečia tęsti ženklinant pasaulio tautų teisuolių atmintį pažyminčiais ženklais jų paminklus;

 siūlo skirti pakankamai lėšų atminties įamžinimui Panerių memoriale;

 siūlo sukurti memorialinę ekspoziciją Štuthofo koncentracijos stovyklos muziejui, skirtą nacių deportuotų ir nužudytų Kauno žydų geto ir jo apylinkių žydų atminimui;

 siūlo sukurti memorialinę ekspoziciją Kloogo koncentracijos stovyklos muziejui, skirtą nacių deportuotų ir nužudytų Vilniaus žydų geto ir jo apylinkių žydų atminimui;

 kreipiasi į Lietuvos gyventojus su prašymu siųsti archyvinių nuotraukų, susijusių su kaimynystėje gyvenusiais žydais, kopijas Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejų, kuris galėtų parengti nuolatinę ekspoziciją apie Lietuvos žydų gyvenimo istoriją;

 kviečia tęsti Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministeriją plėtojant ugdymo programų turinį, žydų kultūros ir Holokausto istorijos mokymą;

 ragina per pedagogų seminarus, vizitus į „Yad Vashem“ Holokausto memorialinį muziejų Jeruzalėje bei kitas programas siekti vieningesnio istorijos supratimo tarp lietuvių ir žydų, tiek Lietuvos žydų indėlio į Lietuvos paveldą prasme, tiek suvokiant nacių ir jų vietinių kolaborantų vykdyto Holokausto mastą Lietuvoje;

 kviečia Lietuvos istorijos institutą, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrą ir istorikų bendruomenę dėti pastangas atverti visuomenei nežinomus Lietuvos žydų gyvenimo istorijos puslapius;

 priduria , jog veiksmingos antisemitizmo prevencijos ir kovos su juo priemonės yra aktyvesnė švietimo ir informuotumo apie Holokaustą didinimo veikla, žydų bendruomenių ir susibūrimo vietų saugumo užtikrinimas bei reguliari neapykantos nusikaltimų prieš žydus stebėsena.

 prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybę įgyvendinti 1998 metais pasirašytus Vašingtono principus dėl nacių konfiskuotų meno vertybių ir parengti įstatymo dėl nacių pagrobtų meno kūrinių restitucijos projektą;

 ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę tarptautinėje bendruomenėje kelti klausimą dėl iš Lietuvos pagrobtų šimtmečiais kurtų judaikos vertybių grąžinimo į Lietuvą;

 prašo Lietuvos Respublikos prokuratūros pradėti tarptautinį tyrimą dėl Žydų liaudies banko konfiskavimo;

 kviečia Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją stiprinti broliškus ryšius tarp lietuvių ir kitų tautybių išeivių visame pasaulyje;

 ragina per pedagogų seminarus, vizitus į „Yad Vashem“ Holokausto memorialinį muziejų Jeruzalėje bei kitas programas siekti vieningesnio istorijos supratimo tarp lietuvių ir žydų, tiek Lietuvos žydų indėlio į Lietuvos paveldą prasme, tiek suvokiant nacių ir jų vietinių kolaborantų vykdyto Holokausto mastą Lietuvoje;

 džiaugiasi sėkmingai vykstančiais Vilniaus Didžiosios sinagogos (Vokiečių g. 13A, Vilnius) komplekso archeologiniais tyrinėjimais, kurių metu aptikta Bima – svarbi centrinė sinagogos dalis, nuo kurios yra skaitoma Tora, vedamos pamaldos;

 pažymi , jog buvusi Vilniaus Didžioji sinagoga, kuri buvo viena didžiausių žydų religinių institucijų Rytų Europoje, yra svarbi kultūros paveldo vertybė, garsėjusi kaip svarbus žydų dvasinis ir švietimo centras, suteikęs Vilniui Šiaurės Jeruzalės vardą;

 vertina visuomenės ir valstybės siekį išsaugoti ir įamžinti Lietuvoje šimtmečiais kurtą žydų kultūros paveldą;

 prašo Valstybinės kultūros paveldo komisijos virtualioje Lietuvai reikšmingo kultūros paveldo užsienyje duomenų bazėje „U-PAVELDAS“ viešinti duomenis apie Lietuvai reikšmingą kultūros paveldą užsienyje, susijusi su Lietuvos žydų veikla;

 prašo Lietuvos Respublikos Vyriausybės didinti finansavimą Paveldotvarkos programai, kas leistų daugiau lėšų skirti Lietuvos žydų paveldo sutvarkymui;

 kviečia Lietuvos Respublikos Vyriausybę, Vilniaus miesto savivaldybę, Lietuvos ir užsienio žydų bendruomenes pradėti diskusijas ne tik dėl tinkamo Vilniaus Didžiosios sinagogos įpaveldinimo, bet ir dėl galimo jos atstatymo.

 Seimo pirmininkas

 Teikia Seimo narys

 Emanuelis Zingeris