Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 pakeitimo įstatymo projektas (nauja redakcija) (Nr. XVP-1219(2))

Projektas

 Nr. XVP-1219(2)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS
 MUITINĖS ĮSTATYMO NR. IX-2183 PAKEITIMO

 ĮSTATYMAS

 2026 m. d. Nr.

 Vilnius

 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo Nr. IX-2183 nauja redakcija

 Pakeisti Lietuvos Respublikos muitinės įstatymą Nr. IX-2183 ir jį išdėstyti taip:

 „ LIETUVOS RESPUBLIKOS

 MUITINĖS

 ĮSTATYMAS

 I SKYRIUS

 BENDROSIOS NUOSTATOS

 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis

 1 . Šis įstatymas nustato Lietuvos muitinės (toliau – muitinė) veiklos principus ir teisinius pagrindus, veiklos tikslą ir uždavinius, muitinės struktūros formavimo principus ir pagrindinius struktūros elementus, veiklos organizavimo tvarką, bendradarbiavimo su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitais asmenimis, Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijomis pagrindus, muitinės pareigūnų įgaliojimus, teises, pareigas, garantijas, muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo Lietuvos Respublikoje ypatumus.

 2 . Šio įstatymo nuostatos suderintos su Europos Sąjungos teisės aktais, nurodytais šio įstatymo priede.

 2 straipsnis. Įstatymo taikymas

 1 . Šis įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje ir už jos ribų, kai prekės tikrinamos pagal muitinės įgyvendinamus Europos Sąjungos teisės aktus, Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis.

 2 . Šis įstatymas taip pat taikomas, kai muitinės pareigūnai, vadovaudamiesi muitinės įgyvendinamais Europos Sąjungos teisės aktais, taiko Sąjungos prekių gabenimo ar laikymo Sąjungos muitų teritorijoje, apibrėžtoje Reglamento (ES) Nr. 952/2013 4 straipsnyje, (toliau – Sąjungos muitų teritorija) muitinės priežiūrą .

 3 . Šio įstatymo nuostatos mutatis mutandis taikomos kitų Europos Sąjungos valstybių narių muitinės pareigūnams ir Europos Sąjungos institucijų pareigūnams, kurie, vadovaudamiesi Europos Sąjungos teisės aktais, atvyksta dirbti muitinėje.

 3 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

 1 . Fizinė prievarta – fizinės jėgos ir (ar) kovinių imtynių veiksmų ir (arba) specialiųjų Lietuvos muitinės priemonių naudojimas.

 2 . Lietuvos muitinė – valstybės institucija, atsakinga už m uitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymą .

 3 . Lietuvos muitinės pareigūnas – finansų ministro valdymo srities vidaus tarnybos sistemos pareigūnas.

 4 . Prekės – daiktai, įskaitant elektros energiją, kurie yra tarptautinės prekybos objektai arba gali jais būti.

 5 . Prievarta – Lietuvos muitinės veiklos metodas, kuriuo siekiama įgyvendinti Lietuvos muitinei pavestus uždavinius ir kuris taikomas, kai nevykdomi Lietuvos muitinės reikalavimai ar nurodymai arba siekiama išvengti pavojaus. Prievarta laikomas fizinės prievartos, psichinės prievartos ar šaunamojo ginklo naudojimas.

 6 . Psichinė prievarta – įspėjimas (žodžiu arba veiksmu) apie ketinimą naudoti fizinę prievartą. Psichinei prievartai prilyginamas specialiosios Lietuvos muitinės priemonės (priemonių) parengimas prireikus naudoti, šaunamojo ginklo demonstravimas arba įspėjamieji šūviai.

 7 . Specialiosios priemonės – tiesioginio pavojaus asmens gyvybei nekeliančios priemonės, kuriomis siekiama atgrasyti galimus teisės pažeidėjus, sulaikyti administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas padariusius (galimai padariusius) asmenis, šiuos asmenis bei agresyvius ar linkusius žalotis asmenis sutramdyti ir pristatyti į teisėsaugos ir (ar) sveikatos priežiūros įstaigą, priverstinai sustabdyti transporto priemones, priverstinai patekti į teritorijas ir jose esančius objektus, tokius kaip statiniai, įrenginiai, patalpos, ar transporto priemones, atremti kėsinimąsi į asmenį ar turtą.

 8 . Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip apibrėžiamos Reglamente (ES) Nr. 952/2013 , Reglamente (ES) 2015/2446 , Reglamente (ES) 2015/2447 , Lietuvos Respublikos diplomatinės tarnybos įstatyme, Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatyme, Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme, Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme, Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme, Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statute ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme.

 4 straipsnis. Muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarka

 Muitinės įgyvendinamuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima ir atitinkamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, išskyrus atvejus, kai šis ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai nustato kitaip.

 5 straipsnis. Muitinės kompetencija jos įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų taikymo srityje

 1 . Lietuvos Respublikos teritorijoje taikant m uitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų, kuriuose minima muitinė arba muitinės įstaigos, nuostatas, laikoma, kad šios sąvokos reiškia muitinę ar jos struktūrinius padalinius, nurodytus šio įstatymo 15 straipsnyje , jeigu Lietuvos Respublikos teisės aktai nenustato kitaip.

 2 . Lietuvos Respublikos teritorijoje taikant m uitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas, kuriomis muitinei suteikiama sprendimo priėmimo teisė, sprendimus priima arba atitinkamų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikoje tvarką nustato muitinės generalinis direktorius.

 II SKYRIUS

 MUITINĖS VEIKLA

 6 straipsnis. Muitinės veiklos teisiniai pagrindai

 Muitinė savo veiklą grindžia Lietuvos Respublikos Konstitucija, teisės aktais, nurodytais šio įstatymo 11 straipsnyje, šiuo įstatymu, Mokesčių administravimo įstatymu, Vidaus tarnybos statutu, Viešojo administravimo įstatymu, kitais Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos teisės aktais, reglamentuojančiais muitinės veiklą.

 7 straipsnis. Muitinės veiklos principai

 Muitinės veikla grindžiama viešojo administravimo principais, nurodytais Viešojo administravimo įstatyme, taip pat vidaus tarnybos ir pareigūnų tarnybinės etikos principais, nurodytais Vidaus tarnybos statute.

 8 straipsnis. Muitinės veiklos tikslas ir uždaviniai

 1 . Muitinės veiklos tikslas – įgyvendinti valstybės politiką mokesčių ir jų administravimo valdymo srityje ir vykdyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 3 straipsnyje nurodytas priemones.

 2 . Muitinės uždaviniai:

 1 ) muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų surinkimas, muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose nustatytų importo, eksporto ir tranzito draudimų ir apribojimų taikymas;

 2 ) muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevencija, atskleidimas ir tyrimas;

 3 ) prekių importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistikos tvarkymas;

 4 ) muitinei pavestų saugumo ir saugos priemonių įgyvendinimas, asmenų ūkinės komercinės veiklos priežiūra, grynųjų pinigų kontrolė, intelektinės nuosavybės teisių apsaugos ir kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų priemonių taikymas;

 5 ) muitinės procedūrų kontrolė.

 9 straipsnis. Muitinės funkcijos

 Muitinė, siekdama savo veiklos tikslo, atlieka šias funkcijas:

 1 ) tvarko muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų apskaitą ir kontroliuoja muitinės administruojamų muitų, kitų mokesčių ir valstybės rinkliavų surinkimą, vykdo mokestinių nepriemokų išieškojimą;

 2 ) atlieka muitinės formalumus ir taiko muitinės priežiūrą į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ar iš Sąjungos muitų teritorijos išvežamoms prekėms, kontroliuoja muitinės veiklai priskirtų importo, eksporto ir tranzito draudimų ir apribojimų taikymą, koordinuoja prekių tikrinimą šio įstatymo 58 straipsnio 2 dalyje nurodytais atvejais;

 3 ) prižiūri Kombinuotosios nomenklatūros, bendrojo muitų tarifo ir kitų importo ir eksporto tarifinio reguliavimo priemonių taikymą Lietuvos Respublikoje ir tvarko Lietuvos Respublikos integruotą tarifą, administruoja tarifines kvotas pagal muitinės deklaracijos priėmimo laiką, rengia ir teikia Europos Komisijai antidempingo ir kompensacinių priemonių taikymo ataskaitas ir duomenis, reikalingus Reglamento (ES) Nr. 952/2013 56 straipsnio 5 dalyje nurodytai prekių išleidimo į laisvą apyvartą arba jų eksporto priežiūrai;

 4 ) renka, apdoroja ir teikia importo ir eksporto bei prekybos su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistinius duomenis;

 5 ) taiko muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų prevencijos priemones, nustato ir tiria muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimus, taiko sankcijas už nustatytus pažeidimus, taip pat atlieka muitinio tikrinimo veiksmus, reikalingus Europos Sąjungos išorinės sienos apsaugai;

 6 ) vykdo kriminalinę žvalgybą ir atlieka nusikalstamų veikų, išaiškėjusių atliekant muitinės funkcijas, ikiteisminį tyrimą;

 7 ) atlieka muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimų ir kitų teisės aktų pažeidimų, susijusių su muitinės prižiūrimų prekių vežimu, laikymu ir vartojimu, rizikos analizę, vertinimą ir taiko reikalingas priemones rizikoms valdyti;

 8 ) tikrina su muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu susijusią asmenų ūkinę komercinę veiklą Lietuvos Respublikos teritorijoje, taip pat tikrina, kaip tvarkoma šios ūkinės komercinės veiklos finansinė apskaita, sudaromi finansinių ataskaitų rinkiniai, tikrina įsipareigojimų muitinei vykdymą ir atitiktį muitinės įgyvendinamų teisės aktų reikalavimams;

 9 ) atlieka Lietuvos Respublikos teritorijoje gabenamų prekių skleidžiamos jonizuojančiosios spinduliuotės dozės galios matavimus;

 10 ) atlieka iš trečiųjų šalių per Lietuvos Respubliką į Europos Sąjungą ir iš kitų Europos Sąjungos valstybių narių į Lietuvos Respubliką įvežamų, taip pat iš Europos Sąjungos per Lietuvos Respubliką į trečiąsias šalis ir iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares išvežamų grynųjų pinigų kontrolę;

 11 ) atstovauja Lietuvos Respublikai Europos Sąjungos Tarybos darbo grupėse, Europos Komisijos komitetuose ir kitose prie Europos Sąjungos institucijų sudaromose darbo grupėse ir komitetuose, kuriuose nagrinėjami muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų projektai ir su muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimu susiję klausimai, rengia ir teikia išvadas (pastabas ir pasiūlymus) dėl muitinės įgyvendinamų Europos Sąjungos teisės aktų projektų;

 12 ) vykdo importuojamų ir eksportuojamų prekių, kurioms taikomos Europos Sąjungos bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonės, muitinės priežiūrą;

 13 ) rengia ir tvirtina Reglamento (ES) Nr. 952/2013 104 straipsnio 3 dalyje nurodytas muito sumų įtraukimo į finansinę apskaitą procedūrų aprašus, rengia ir teikia su Europos Sąjungos nuosavais ištekliais susijusias ataskaitas Europos Komisijai ir Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms;

 14 ) bendradarbiaudama su Europos Komisija, planuoja, koordinuoja ir vykdo Reglamento (ES) Nr. 952/2013 280 straipsnyje nurodytoje darbo programoje, Sprendime Nr. 70/2008/EB nurodytų ir kitų muitinės uždaviniams įgyvendinti reikalingų informacinių sistemų ir elektroninių paslaugų teikimo infrastruktūros projektavimo, kūrimo, diegimo ir priežiūros darbus, prireikus prašo Europos Komisijos priimti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 6 straipsnio 4 dalyje nurodytą sprendimą leisti laikinai naudoti ne elektronines duomenų apdorojimo priemones informacijos mainų ir saugojimo tikslais;

 15 ) priima muitinės įgyvendinamuosius teisės aktus;

 16 ) koordinuoja su muitinės veikla susijusių Europos Sąjungos ir kitų tarptautinių programų ir projektų įgyvendinimą Lietuvos Respublikoje;

 17 ) atlieka Reglamente (ES) Nr. 608/2013 nurodyto kompetentingo muitinės padalinio funkcijas ir teikia šiame reglamente nurodytą informaciją Europos Komisijai;

 18 ) organizuoja ir vykdo konsultacijas su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, verslo ir visuomenės atstovais muitinės įgyvendinamų teisės aktų rengimo, taikymo praktikoje ir kitais aktualiais verslui muitinės veiklos klausimais, nusprendusi, kad tai tikslinga, prašo Europos Komisijos Reglamento (ES) Nr. 952/2013 282 straipsnyje nustatytomis sąlygomis Lietuvos Respublikoje išbandyti supaprastintus muitų teisės aktų taikymo reikalavimus;

 19 ) atlieka pretendentų mokytis pagal muitinės profesinio mokymo ar kitas švietimo įstaigų programas atranką;

 20 ) pagal teisės aktų nustatyta tvarka gautas licencijas rengia muitinės pareigūnus ir tobulina jų kvalifikaciją;

 21 ) vykdo ekonominės veiklos vykdytojų atstovų formalų mokymą pagal Muitinės departamento generalinio direktoriaus įsakymu patvirtintą mokymo programą ir asmenų, pageidaujančių teikti atstovavimo muitinėje (muitinės tarpininko) paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje, egzaminavimą profesinei kvalifikacijai suteikti ;

 22 ) atlieka kitas funkcijas, nustatytas muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose.

 10 straipsnis. Muitinės teisės

 Muitinė, atlikdama savo funkcijas, turi šias teises:

 1 ) teikti finansų ministrui siūlymus dėl muitinės veiklos tobulinimo;

 2 ) duoti asmenims privalomus nurodymus pašalinti muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimus, taip pat reikalauti pašalinti priežastis, sudarančias galimybes juos pažeisti;

 3 ) apriboti teisę atlikti muitinės formalumus asmeniui, dėl kurio padaryto Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių pažeidimo muitinė atlieka tyrimą, kol baigiamas tyrimas asmens atžvilgiu arba asmuo pateikia muitinei įrodymus, kad pašalino trūkumus, kurie lėmė Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių pažeidimą;

 4 ) kreiptis dėl teisės aktų pažeidimus padariusių asmenų ūkinės komercinės veiklos apribojimo į tokią veiklą pagal kompetenciją galinčias apriboti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijas ir įstaigas;

 5 ) neatlyginamai gauti informaciją ir duomenis, būtinus muitinės uždaviniams įgyvendinti iš Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų, kurios Europos Sąjungos teisės aktais arba įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio yra įpareigotos kaupti atitinkamus duomenis ir informaciją ir juos pateikti kompetentingoms valstybės institucijoms ;

 6 ) dėl galimo Lietuvos Respublikoje įgyvendinamų tarptautinių sankcijų ir ribojamųjų priemonių pažeidimo, galimos skolos, baudos ar kito įsipareigojimo muitinei įvykdymo užtikrinimo asmens atžvilgiu taikyti mutatis mutandis Mokesčių administravimo įstatyme nustatytus mokestinės prievolės įvykdymo užtikrinimo būdus;

 7 ) rengti, dalyvauti rengiant ir sudaryti jos kompetencijai priskirtus susitarimus su Europos Sąjungos institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitų valstybių institucijomis;

 8 ) naudotis teisės aktuose, reglamentuojančiuose muitinės veiklą, suteiktomis teisėmis.

 11 straipsnis. Muitinės įgyvendinami teisės aktai

 Muitinės įgyvendinami teisės aktai yra:

 1 ) muitų teisės aktai, nurodyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 5 straipsnio 2 punkte;

 2 ) kiti Europos Sąjungos teisės aktai ir Europos Sąjungos tarptautinės sutartys, nustatantys tvarką ir procedūras, taikomas į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms arba iš jos išvežamoms prekėms, Europos Sąjungos valstybių narių muitinių bendradarbiavimo su trečiųjų šalių muitinėmis ir tarpusavyje tvarką, muitinės įgyvendinamų bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemonių taikymo tvarką, muitinės vykdomos intelektinės nuosavybės teisių apsaugos tvarką, prekybos tarp Europos Sąjungos valstybių narių statistinių duomenų rinkimo tvarką ir kitus reikalavimus, už kurių įgyvendinimą atsakinga muitinė;

 3 ) Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys ir kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai, už kurių nuostatų įgyvendinimą atsakinga muitinė;

 4 ) muitinės priimti Europos Sąjungos teisės aktų ir šio įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai;

 5 ) muitinės sudaryti susitarimai su Europos Sąjungos ir užsienio valstybių institucijomis ar tarptautinėmis organizacijomis.

 12 straipsnis. Muitinės turimos informacijos apsauga ir teikimas

 1 . Visa muitinės turima informacija, išskyrus muitinės renkamus statistinius duomenis apie prekybą su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, saugoma, atskleidžiama ir teikiama šio įstatymo, Reglamento (ES) Nr. 952/2013 , kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių, reglamentuojančių informacijos saugojimą ir teikimą, nustatyta tvarka. Prekybos su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis statistiniai duomenys saugomi, atskleidžiami ir teikiami Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos statistiką, Lietuvos Respublikos įstatymų ir Vyriausybės nutarimų, reglamentuojančių prekybos statistinių duomenų saugojimą ir teikimą, nustatyta tvarka.

 2 . Muitinė, turėdama informacijos apie įtariamus teisės aktų pažeidimus, kurių prevencija arba tyrimas priklauso kitoms Lietuvos Respublikos teisėsaugos institucijoms, nedelsdama ją pateikia šioms teisėsaugos institucijoms pagal kompetenciją.

 3 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta muitinės turima informacija saugoma ne trumpiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos reglamentuose nustatyti ilgesni saugojimo terminai .

 13 straipsnis. Muitinės bendradarbiavimas su Europos Sąjungos, Lietuvos Respublikos ir kitų šalių institucijomis, tarptautinėmis organizacijomis ir kitais asmenimis

 1 . Muitinė, siekdama savo veiklos tikslo ir vykdydama savo uždavinius, bendradarbiauja su Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, kitomis įstaigomis, įmonėmis ir organizacijomis, taip pat Europos Sąjungos institucijomis, kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių muitinėmis ir kitomis institucijomis.

 2 . Muitinė, vadovaudamasi Reglamento (ES) Nr. 952/2013 47 straipsniu, atlikdama muitinį tikrinimą, bendradarbiauja su kitais prekių tikrinimą ir ekonominės veiklos vykdytojų veiklos priežiūrą Lietuvos Respublikoje atliekančiais viešojo administravimo subjektais ir keičiasi su jais reikalinga informacija ir duomenimis.

 3 . Muitinė valdo savo informacinėse sistemose tvarkomus duomenis, susijusius su muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimais ir jų rizika, ir, vadovaudamasi šio įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, teikia tuos duomenis šio straipsnio 1 dalyje nurodytoms institucijoms bei Lietuvos Respublikos kompetentingoms institucijoms, taip pat jais keičiasi su šiomis institucijomis tiesioginės prieigos prie muitinės informacinių sistemų ar kitais būdais.

 4 . Muitinė dalyvauja Pasaulio muitinių organizacijos, kitų tarptautinių organizacijų veikloje ir vykdo narystės įsipareigojimus.

 14 straipsnis. Muitinės ženklas, vėliava, kita atributika ir profesinė šventė

 1 . Muitinė turi savo ženklą, vėliavą ir kitą atributiką. Muitinės ženklas turi būti ant muitinės pareigūno tarnybinės uniformos, juo žymimi muitinės pareigūnams ir kitiems asmenims teikiami apdovanojimai ir muitinės teikiamos informacijos sklaidai naudojamos priemonės, taip pat gali būti žymimas valstybės turtas, kurį muitinė valdo, naudoja ir kuriuo disponuoja patikėjimo teise. Muitinės ženklą, vėliavą ir kitą atributiką, jų naudojimo tvarką nustato muitinės generalinis direktorius.

 2 . Muitinės profesinė šventė yra gegužės 8 diena – muitinės įkūrimo diena.

 III SKYRIUS

 MUITINĖS VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

 PIRMASIS SKIRSNIS

 MUITINĖS STRUKTŪRA

 15 straipsnis. Muitinės struktūra

 1 . Muitinės struktūriniai padaliniai gali būti biuras, mokykla, valdyba, departamentas, muitinės postas, skyrius (tarnyba), poskyris.

 2 . Biuro struktūra – ne mažiau kaip 2 valdybos ar muitinės postai, ar departamentai. Biure gali būti skyrių (tarnybų), nesančių valdybos ar departamento sudėtyje.

 3 . Mokyklos struktūra – ne mažiau kaip 2 skyriai (tarnybos).

 4 . Valdybos struktūra – ne mažiau kaip 2 skyriai (tarnybos).

 5 . Departamento struktūra – ne mažiau kaip 2 skyriai.

 6 . Muitinės postą turi sudaryti ne mažiau kaip 20 pareigybių.

 7 . Skyriaus (tarnybos) struktūrą turi sudaryti ne mažiau kaip 5 pareigybės. Skyriuje (tarnyboje) gali būti poskyrių, kuriuos sudaro ne mažiau kaip po 4 pareigybes.

 16 straipsnis. Muitinės postai

 1 . Muitinės postai veikia pagal muitinės generalinio direktoriaus patvirtintus nuostatus jo nustatytose muitinės postų veiklos zonose.

 2 . Muitinės posto pareigūno tarnybos vietovė yra muitinės posto, kuriame pareigūnas atlieka pareigas, veiklos zona.

 ANTRASIS SKIRSNIS

 VEIKLOS ORGANIZAVIMAS

 17 straipsnis. Muitinės veiklos organizavimas

 1 . Muitinės nuostatus tvirtina finansų ministras.

 2 . Muitinei vadovauja muitinės generalinis direktorius. Jį į pareigas skiria ir iš jų atleidžia finansų ministras.

 3 . Muitinės generaliniu direktoriumi gali būti asmuo, įgijęs ne žemesnį kaip magistro kvalifikacinį laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją ir ne trumpesnę kaip 3 metų vadovaujamojo darbo patirtį.

 4 . Muitinės generalinis direktorius:

 1 ) organizuoja muitinės veiklą taip, kad būtų vykdomi muitinės uždaviniai ir atliekamos muitinės funkcijos siekiant muitinės veiklos tikslo;

 2 ) priima įsakymus;

 3 ) atstovauja muitinei Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos, užsienio valstybių institucijose ir įstaigose, tarptautinėse organizacijose arba suteikia atitinkamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį;

 4 ) suderinęs su finansų ministru, tvirtina muitinės struktūrą;

 5 ) tvirtina muitinės personalo kvalifikacijos tobulinimo programas, sprendžia kvalifikacijos tobulinimo klausimus arba suteikia reikiamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams arba darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį;

 6 ) priima sprendimus, sudaro sutartis, susitarimus ir sandorius muitinės vardu arba suteikia reikiamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį;

 7 ) nagrinėja asmenų prašymus ir skundus dėl muitinės struktūrinių padalinių priimtų sprendimų ar dėl jų nepriėmimo arba suteikia reikiamus įgaliojimus muitinės pareigūnams ir valstybės tarnautojams ir imasi priemonių nustatytiems trūkumams ir teisės aktų pažeidimams pašalinti;

 8 ) sprendžia muitinės vidaus darbo tvarkos, personalo valdymo, profesinio rengimo, ūkinius ir administracinius klausimus arba suteikia reikiamus įgaliojimus muitinės pareigūnams, valstybės tarnautojams ir darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartį;

 9 ) atlieka kitas įstaigos vadovo kompetencijai teisės aktuose priskirtas funkcijas.

 5 . Muitinės generalinis direktorius gali sudaryti patariamąsias kolegijas ir konsultacinius komitetus. Muitinės generalinis direktorius tvirtina patariamųjų kolegijų ir konsultacinių komitetų sudėtį ir nuostatus.

 18 straipsnis. Muitinės personalas ir jo valdymas

 1 . Muitinės personalą sudaro muitinės pareigūnai, valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį.

 2 . Muitinės generalinis direktorius turi teisę įgalioti muitinės generalinio direktoriaus pavaduotoją arba muitinės struktūrinio padalinio vadovą atlikti atskirus personalo valdymo veiksmus, išskyrus veiksmus, dėl kurių sprendimus gali priimti tik pats muitinės generalinis direktorius.

 19 straipsnis. Muitinės personalo elgesio vertinimas

 1 . Muitinės personalo elgesio vertinimas atliekamas korupcijos prevencijos, muitinės personalo drausmės kontrolės tikslais arba kai yra asmenų ar visuomenės informavimo priemonėse pateiktos arba kitaip teisėtu būdu gautos informacijos apie galimas neteisėtas muitinės personalo veikas.

 2 . Muitinės personalo elgesio vertinimo korupcijos prevencijos, personalo drausmės kontrolės tikslais arba kai yra asmenų ar visuomenės informavimo priemonėse pateiktos arba kitaip teisėtu būdu gautos informacijos apie galimas neteisėtas muitinės personalo veikas tvarką nustato muitinės generalinis direktorius.

 IV SKYRIUS

 KURSANTAI IR MUITINĖS PAREIGŪNAI

 20 straipsnis. Kursantai

 1 . Kursanto statusą įrodo kursanto pažymėjimas.

 2 . Kursanto pažymėjimo privalomąją formą tvirtina ir kursantų pažymėjimų išdavimo, keitimo, grąžinimo, naikinimo ir paskelbimo negaliojančiais tvarką nustato muitinės generalinis direktorius.

 3 . Kiti kursanto statuso klausimai reglamentuojami Vidaus tarnybos statute.

 21 straipsnis. Muitinės pareigūnų rotacija

 Muitinės biuro vadovui ir jo pavaduotojui (-ams), valdybos vadovui ir jo pavaduotojui (‑ams), mokyklos vadovui ir jo pavaduotojui (-ams), muitinės posto vadovui ir jo pavaduotojui (‑ams) taikoma Vidaus tarnybos statuto nustatyta pareigūnų rotacija.

 22 straipsnis . Bendrosios muitinės pareigūnų teisės ir pareigos

 1 . Muitinės pareigūnas turi teisę duoti asmenims privalomus nurodymus ir:

 1 ) reikalauti iš asmenų deklaruoti ir (arba) pateikti muitiniam tikrinimui į Sąjungos muitų teritoriją įvežamas, iš jos išvežamas arba tranzitu per ją vežamas, taip pat šioje teritorijoje laikomas ir naudojamas muitinės prižiūrimas prekes, su jų gabenimu, laikymu ir naudojimu susijusius dokumentus ir kitą muitiniam tikrinimui reikalingą informaciją ir paaiškinimus;

 2 ) stabdyti, apžiūrėti ir tikrinti transporto priemones, prekes gabenančius asmenis, apžiūrėti ir tikrinti gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus, jeigu, sprendžiant pagal muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose nustatytus rizikos požymius, yra pagrindo manyti, kad gabenamoms prekėms taikomos ar taikytinos muitinės priežiūros priemonės;

 3 ) tikrindamas transporto priemones ir (arba) gabenamas prekes, naudoti technines priemones;

 4 ) imti gabenamų prekių, tikrinamų asmenų patalpose arba kitose saugojimo vietose laikomų ir naudojamų prekių pavyzdžius (mėginius);

 5 ) reikalauti, kad prekes gabenantys, perkraunantys, laikantys arba naudojantys asmenys sudarytų muitinei tinkamas sąlygas patikrinti prekes ir transporto priemones;

 6 ) sulaikyti prekes gabenančius asmenis, gabenamas prekes, su jų gabenimu susijusius dokumentus ir transporto priemones, kuriomis gabenamos prekės, visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje;

 7 ) atlikti asmens apžiūrą;

 8 ) atlikti Lietuvos Respublikos teritorijoje savo veiklą vykdančių asmenų ūkinės komercinės veiklos, jos finansinės apskaitos, finansinių ataskaitų rinkinių, susijusių su muitinės įgyvendinamų teisės aktų taikymu, tikrinimus, susipažinti su finansinės apskaitos, prekių gabenimo, įsigijimo ir (arba) kitais dokumentais, kompiuterinių duomenų laikmenomis, patikrinimų, revizijų medžiaga ir juos paimti, daryti šių dokumentų kopijas ar nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ir plombuoti prekių vietas;

 9 ) atlikdamas asmenų ūkinės komercinės veiklos ir prekių, kurioms taikomos arba taikytinos muitinės priežiūros priemonės, tikrinimus, netrukdomai įeiti į tikrinamų arba prekes laikančių ar naudojančių asmenų administracines, gamybines ir kitas (įskaitant asmenų užplombuotas) patalpas ir teritorijas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai;

 10 ) gauti iš tikrinamų asmenų žodinius ir rašytinius paaiškinimus, pažymas, dokumentus arba jų kopijas, kompiuterinius duomenis ir kitą informaciją;

 11 ) prašyti asmenų muitinės uždaviniams įgyvendinti būtinos informacijos ir pagalbos ir iš jų ją gauti;

 12 ) atlikdamas tarnybines pareigas, patekti į Lietuvos Respublikos pasienio kontrolės punktų teritoriją;

 13 ) muitinės įgyvendinamų teisės aktų pažeidimo atvejais atidaryti patalpas, naudojamas ūkinei komercinei veiklai, ar transporto priemones ir į jas patekti;

 14 ) atlikti prekių kontrolinius matavimus, asmenų ūkinės komercinės veiklos tikrinimo metu tikrinti jų patalpose laikomas ir naudojamas prekes ir transporto priemones;

 15 ) asmenų ūkinės komercinės veiklos tikrinimo metu prekių identifikavimo priemonėmis (muitinės plombomis ir kitomis prekių identifikavimo priemonėmis) žymėti dokumentų, pinigų, vertybinių popierių, prekių saugojimo vietas (patalpas, specialias saugyklas ir pan.), įrangą ir matavimo prietaisus;

 16 ) tikrinti asmenų, prekiaujančių su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis narėmis, muitinei teikiamų statistinių duomenų kokybę;

 17 ) naudoti specialius šviesos ir (arba) garso signalus;

 18 ) atsisakyti vykdyti neteisėtus tiesioginio vadovo arba kito aukštesnio pagal pavaldumą asmens nurodymus muitinės generalinio direktoriaus nustatyta tvarka;

 19 ) naudotis kitomis muitinės pareigūnams suteiktomis teisėmis ir įgaliojimais.

 2 . Muitinės pareigūnai privalo:

 1 ) vykdyti reikalavimus ir atlikti kitas muitinės pareigūno tarnybines pareigas, nustatytus teisės aktuose, reglamentuojančiuose muitinės veiklą;

 2 ) dirbdami su muitinės informacinėmis sistemomis, tvarkyti, analizuoti, priimti ir perduoti į muitinės informacines sistemas įkeliamus ir jose sukauptus duomenis (informaciją), užtikrinti jų apsaugą ir autentiškumą;

 3 ) prisistatyti atlikdami tarnybines pareigas, o kai neturi skiriamųjų ženklų arba kai asmuo reikalauja, – parodyti tarnybinį pažymėjimą;

 4 ) laikytis muitinės pareigūnų etikos kodekso, kurį tvirtina muitinės generalinis direktorius, reikalavimų;

 5 ) gavę pranešimą arba pareiškimą apie rengiamą ar daromą teisės aktų pažeidimą arba patys tiesiogiai jį atskleidę ar būdami teisės aktų pažeidimo liudytojais, imtis neatidėliotinų priemonių rengiamam ar daromam teisės aktų pažeidimui užkardyti, įvykio vietai, dokumentams ir kitiems įrodymams apsaugoti, įvykio liudytojams nustatyti arba pranešti apie įvykį tiesioginiam vadovui arba kompetentingoms institucijoms;

 6 ) užtikrinti sulaikytų asmenų teises ir teisėtus interesus, suteikti neatidėliotiną medicinos ar kitą būtiną pagalbą nukentėjusiems nuo teisės aktų pažeidimų asmenims ir asmenims, kurių būklė yra bejėgiška;

 7 ) imtis priemonių teisės aktų pažeidimų priežastims ir sąlygoms šalinti.

 23 straipsnis. Specialiosios muitinės pareigūnų teisės ir pareigos

 1 . Įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą turintis muitinės pareigūnas, įtardamas, kad yra daroma ar padaryta nusikalstama veika, be kitų muitinės pareigūnui suteiktų teisių, turi teisę:

 1 ) persekioti asmenis, juos sulaikyti, pristatyti į muitinės ar kitų teisėsaugos institucijų patalpas jų asmens tapatybei nustatyti, protokolams, aktams ar kitiems dokumentams surašyti ar jų turimiems daiktams apžiūrėti;

 2 ) nekliudomas įeiti į visų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, kitų įstaigų, įmonių ir organizacijų nuosavybės formų ir rūšių patalpas jų darbo metu, o ne darbo metu – su jų administracijos atstovu, savininku arba jo atstovu, atidaryti šias patalpas, taip pat transporto priemones ir į jas patekti;

 3 ) reikalauti pateikti muitiniam tikrinimui dokumentus, kompiuterinių duomenų laikmenas arba prekes, daryti dokumentų kopijas ar nuorašus, kopijuoti kompiuterinius duomenis, antspauduoti ar plombuoti prekių, dokumentų, kompiuterinių duomenų laikmenų, vertybinių popierių ir pinigų saugojimo vietas;

 4 ) įtardamas, kad asmuo savo vidaus organuose gabena draudžiamų arba ribojamų platinti medžiagų, skirti medicininį tikrinimą šiam faktui nustatyti;

 5 ) sulaikyti ir tikrinti asmenis, prekes, tikrinti dokumentus, sulaikyti ir tikrinti transporto priemones bet kurioje Lietuvos Respublikos teritorijos vietoje, taip pat už jos ribų, kai tai numatyta muitinės įgyvendinamuose Europos Sąjungos teisės aktuose arba Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse;

 6 ) laikinai apriboti asmenų teisę patekti į tam tikrą teritoriją, patalpą ar transporto priemonę, sustabdyti vykdomus darbus, jeigu tai trukdo atlikti tiesiogines muitinės pareigūno funkcijas;

 7 ) jeigu yra būtina muitinės uždaviniams įgyvendinti, laikydamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse ir Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytos tvarkos, vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą;

 8 ) vykdamas į nusikalstamos veikos padarymo vietą, persekiodamas įtariamą nusikalstamą veiką padariusį asmenį, veždamas asmenį, kuriam būtina skubioji medicinos pagalba, į gydymo įstaigą, nekliudomas naudotis visiems asmenims, išskyrus užsienio valstybių diplomatines arba konsulines atstovybes, priklausančiomis visų rūšių transporto arba ryšių priemonėmis;

 9 ) nustatydamas asmenis, susijusius su neteisėtu prekių, kurioms taikomi draudimai arba apribojimai, gabenimu, laikymu ar naudojimu, taikyti kontroliuojamąjį gabenimą Kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatyta tokio gabenimo tvarka;

 10 ) naudotis kitomis Baudžiamojo proceso kodekse, Kriminalinės žvalgybos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą, nustatytomis teisėmis.

 2 . Įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą turintis muitinės pareigūnas, tirdamas nusikalstamas veikas, be pareigų, išvardytų šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalyje, taip pat privalo vykdyti kitas pareigas, numatytas Baudžiamojo proceso kodekse, Kriminalinės žvalgybos įstatyme ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose, reglamentuojančiuose nusikalstamų veikų prevenciją, išaiškinimą ir tyrimą.

 24 straipsnis. Įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą turinčių muitinės pareigūnų garantijos

 Įgaliojimus vykdyti kriminalinę žvalgybą ir (arba) atlikti ikiteisminį tyrimą turinčių muitinės pareigūnų ir jų šeimos narių apsaugai gali būti taikomos Baudžiamojo proceso kodekse ir Kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos dalyvių ir teisėsaugos institucijų pareigūnų apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės.

 V SKYRIUS

 PRIEVARTOS NAUDOJIMAS

 25 straipsnis. Prievartos priemonės ir jų naudojimo sąlygos

 1 . Muitinės pareigūnas šio įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka vykdydamas pareigas gali naudoti prievartą. Muitinės pareigūnas turi teisę naudoti prievartą tik esant tarnybiniam būtinumui ir tik tiek, kiek to reikia tarnybinėms pareigoms vykdyti. Muitinės pareigūnas privalo naudoti prievartą adekvačiai esamoms aplinkybėms ir proporcingai esamam pavojui, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją, teisės pažeidimo pobūdį, intensyvumą, individualias pažeidėjo savybes ir (ar) pavojų keliančio objekto savybes.

 2 . Psichinę prievartą muitinės pareigūnas turi teisę naudoti šio straipsnio 4 ir 5 dalyse išvardytais atvejais.

 3 . Fizinė prievarta naudojama tik tada, kai psichinė prievarta neveiksminga arba kai bet koks delsimas kelia pavojų muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei, sveikatai ar turtui arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems muitinės pareigūno saugomiems objektams.

 4 . Fizinę prievartą muitinės pareigūnas turi teisę naudoti šiais atvejais:

 1 ) saugodamasis ar siekdamas apsaugoti kitus asmenis nuo gresiančio pavojaus gyvybei, sveikatai ar turtui;

 2 ) siekdamas priversti asmenis paklusti, jeigu asmenys vengia vykdyti privalomus muitinės pareigūnų nurodymus, taip pat sulaikydamas asmenis, jeigu asmenys priešinasi;

 3 ) atremdamas kėsinimąsi į šaunamąjį ginklą, specialiąsias muitinės priemones, ryšio priemones ir siekdamas šiuos objektus susigrąžinti;

 4 ) patekdamas į teritorijas, patalpas ar transporto priemones per kratą ar poėmį, taip pat jeigu jose, turimais duomenimis, gali slėptis asmenys, galimai padarę administracinius nusižengimus ar nusikalstamas veikas;

 5 ) esant tarnybiniam būtinumui stabdydamas transporto priemonę, laivą, orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu;

 6 ) užkirsdamas kelią administraciniams nusižengimams ar nusikalstamoms veikoms;

 7 ) atremdamas statinių (įskaitant patalpas), transporto priemonių ar kito turto, teritorijų užpuolimą;

 8 ) kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.

 5 . Muitinės pareigūnas turi teisę naudoti antrankius ir surišimo priemones:

 1 ) agresyviems ar linkusiems žalotis asmenims;

 2 ) pristatydamas į muitinės patalpas, policijos įstaigą, kitą instituciją ar įstaigą asmenis, įtariamus administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų padarymu, ir atlikdamas šių asmenų apžiūrą.

 6 . Muitinės pareigūnas turi teisę transporto priemone stabdyti kitą transporto priemonę ją blokuodamas. Jeigu stabdoma transporto priemonė ar joje esantys asmenys savo veiksmais kelia pavojų muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai, muitinės pareigūnas turi teisę kita transporto priemone ar tam skirta specialiąja muitinės priemone stabdomą transporto priemonę taranuoti. Jeigu muitinės pareigūnas, vairuojantis transporto priemonę, blokuoja arba taranuoja kitą transporto priemonę ir dėl to kyla pavojus asmenų gyvybei ar sveikatai, po tokių veiksmų jis turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti.

 7 . Muitinės pareigūnas turi teisę naudoti kaip specialiąją muitinės priemonę šaunamąjį ginklą, iššaudamas į specialiųjų muitinės priemonių specifikaciją įtrauktus užtaisus, kurių poveikis sukurtas nesukelti tiesioginio pavojaus nei asmens, prieš kurį naudojamas šaunamasis ginklas, nei kitų asmenų gyvybei.

 8 . Jeigu nėra pavojaus muitinės pareigūnų ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai, specialiąsias muitinės priemones (išskyrus antrankius, asmenų sulaikymo, surišimo ar tramdymo priemones ar įrankius) naudoti draudžiama:

 1 ) prieš asmenis, jeigu muitinės pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jie yra asmenys su negalia;

 2 ) prieš asmenis, jeigu muitinės pareigūnui žinoma, kad jie turi neliečiamybės teisę;

 3 ) prieš moteris, jeigu muitinės pareigūnui žinoma arba yra akivaizdu, kad jos nėščios;

 4 ) prieš nepilnamečius asmenis, jeigu muitinės pareigūnui žinomas jų amžius arba jų išvaizda atitinka amžių.

 9 . Muitinės pareigūnas, panaudojęs psichinę prievartą ar fizinę prievartą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie muitinės pareigūno panaudotą psichinę ar fizinę prievartą, jeigu tai lėmė asmens mirtį ar gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama teritorinės prokuratūros, kurios teritorijoje buvo panaudota prievarta prieš asmenį, vyriausiajam prokurorui.

 10 . Muitinės pareigūnai turi būti specialiai parengti veikti situacijomis, susijusiomis su psichinės ar fizinės prievartos panaudojimu, ir reguliariai tikrinami, ar jie geba tai daryti. Muitinės pareigūnų parengimo ir tikrinimo tvarką nustato Vyriausybė.

 11 . Specialiųjų muitinės priemonių specifikaciją ir naudojimo tvarką nustato Vyriausybė.

 26 straipsnis. Šaunamojo ginklo naudojimas

 1 . Šaunamasis ginklas gali būti naudojamas tik išimtiniais atvejais, kai tai neišvengiamai būtina ir kai psichinė prievarta ir fizinė prievarta neveiksminga arba kai kyla neišvengiamas pavojus asmens gyvybei, sveikatai arba aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui, kitiems muitinės pareigūno saugomiems objektams, arba kai reikia užkardyti nusikalstamas veikas.

 2 . Muitinės pareigūnas turi teisę panaudoti šaunamąjį ginklą prieš asmenis šiais atvejais:

 1 ) gindamasis ar gindamas kitą asmenį nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo gyvybei ar sveikatai nusikalstamo kėsinimosi;

 2 ) sulaikydamas nusikalstamą veiką galimai padariusį asmenį, jeigu kyla neišvengiamas pavojus muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai;

 3 ) sulaikydamas transporto priemonę vairuojantį asmenį, jeigu šis savo veiksmais sudaro neišvengiamą pavojų muitinės pareigūno arba kito asmens gyvybei.

 3 . Muitinės pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą prieš gyvūną, laivą arba transporto priemonę, kai kyla neišvengiamas pavojus muitinės pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai. Muitinės pareigūnas, nesukeldamas tiesioginio pavojaus asmens gyvybei, taip pat turi teisę naudoti šaunamąjį ginklą prieš orlaivį, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomą objektą, judantį oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, šiais atvejais:

 1 ) kai kyla neišvengiamas pavojus muitinės pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai;

 2 ) užkirsdamas kelią nusikalstamoms veikoms, taip pat kai būtina pašalinti orlaivio, autonomiškai arba nuotoliniu būdu valdomo objekto, judančio oru, žemės, vandens paviršiumi arba po vandeniu, keliamą pavojų aviacijos saugumui, Lietuvos Respublikos valstybės sienos apsaugai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbiems įrenginiams ir turtui ar kitiems jo saugomiems objektams.

 4 . Ketindamas naudoti šaunamąjį ginklą, muitinės pareigūnas privalo įspėti apie tokį ketinimą, suteikdamas asmeniui galimybę įvykdyti privalomus muitinės pareigūno nurodymus, išskyrus atvejus, kai delsimas kelia neišvengiamą pavojų muitinės pareigūno ar kito asmens gyvybei ar sveikatai arba toks įspėjimas yra neįmanomas.

 5 . Muitinės pareigūnas, nesukeldamas pavojaus įstatymų saugomoms vertybėms, turi teisę iššauti iš šaunamojo ginklo, kai būtina duoti pavojaus signalą ar išsikviesti pagalbą.

 6 . Jeigu neišvengiamo pavojaus muitinės pareigūno ar kitų asmenų gyvybei ar sveikatai nėra, šaunamąjį ginklą naudoti draudžiama:

 1 ) žmonių susibūrimo vietose, jeigu dėl to gali nukentėti pašaliniai asmenys, išskyrus šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus;

 2 ) patalpose, kuriose yra sprogstamųjų medžiagų, lengvai užsidegančių medžiagų, galinčių sukelti pavojų asmens gyvybei ir sveikatai ar visuomenės saugumui.

 7 . Muitinės pareigūnas, panaudojęs šaunamąjį ginklą ir taip sukėlęs pavojų asmens gyvybei ar sveikatai, asmeniui turi suteikti reikalingą neatidėliotiną medicinos ar kitą būtinąją pagalbą ir imtis kitų reikalingų priemonių pavojingiems savo veiksmų padariniams pašalinti. Apie muitinės pareigūno panaudotą šaunamąjį ginklą, jeigu tai lėmė asmens mirtį ar gyvybei pavojingą sveikatos sutrikdymą, nedelsiant pranešama teritorinės prokuratūros, kurios teritorijoje buvo panaudotas ginklas prieš asmenį, vyriausiajam prokurorui.

 8 . Muitinės pareigūnai Vyriausybės nustatyta tvarka turi būti specialiai parengti veikti situacijomis, susijusiomis su šaunamojo ginklo panaudojimu, ir reguliariai tikrinami, ar jie geba tai daryti.

 9 . Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalys ir 6 dalies 1 punktas netaikomi tais atvejais, kai šaunamasis ginklas Vyriausybės nustatyta tvarka naudojamas kaip specialioji muitinės priemonė.

 VI SKYRIUS

 ASMENŲ TEISĖS IR PAREIGOS, SUSIJUSIOS SU MUITINĖS ĮGYVENDINAMŲ TEISĖS AKTŲ TAIKYMU

 27 straipsnis. Atstovavimas muitinėje

 1 . Lietuvos Respublikos teritorijoje teikti atstovavimo muitinėje (muitinės tarpininko) paslaugas, kaip nurodyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 18 straipsnyje, turi teisę:

 1 ) Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įsisteigęs asmuo, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus ir kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens vardu ir interesais arba savo vardu, tačiau kito asmens interesais;

 2 ) Sąjungos muitų teritorijoje neįsisteigęs asmuo, kuris atitinka Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a ir d punktuose nustatytus kriterijus ir kuris, atlikdamas muitinės formalumus, Lietuvos Respublikos teritorijoje gali veikti kito asmens arba savo vardu, tačiau kito asmens, kuris Reglamento (ES) Nr. 952/2013 170 straipsnio 3 dalyje nurodytais atvejais neprivalo būti įsisteigęs Sąjungos muitų teritorijoje, interesais.

 2 . Muitinė suteikia šio straipsnio 1 dalyje nurodytiems asmenims identifikavimo kodus. Šiuos kodus jie naudoja teikdami atstovavimo muitinėje paslaugas Lietuvos Respublikos teritorijoje. Suteikiant identifikavimo kodus, jokios papildomos sąlygos ar reikalavimai juos naudosiantiems asmenims netaikomi.

 3 . Pašto paslaugų teikėjai arba skubių siuntų vežėjai ir jiems atstovaujantys muitinės tarpininkai laikomi turinčiais šių siuntų siuntėjų arba gavėjų įgaliojimą deklaruoti tokias siuntas, kurių vertė neviršija 1 000 eurų, o neto masė neviršija 1 000 kilogramų, savo vardu, jeigu šie siuntėjai arba gavėjai nėra iš anksto informavę pašto paslaugų teikėjų arba skubių siuntų vežėjų, kad pageidauja deklaruoti savo siunčiamas arba gaunamas siuntas patys arba paskirdami kitą atstovą muitinėje.

 4 . Kai taikoma Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus septintajame skirsnyje nustatyta speciali nuotolinės prekybos iš trečiųjų teritorijų ar trečiųjų valstybių importuojamomis prekėmis apmokestinimo schema, asmenys, deklaruojantys prekes, laikomi turinčiais šių prekių gavėjų įgaliojimą deklaruoti tas prekes savo vardu, jeigu tokių prekių gavėjai nėra iš anksto informavę šių asmenų, kad pageidauja deklaruoti savo gaunamas prekes patys arba paskirdami kitą atstovą muitinėje.

 5 . Asmenys, taikantys Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo XII skyriaus aštuntajame skirsnyje nustatytą specialią importo pridėtinės vertės mokesčio deklaravimo ir mokėjimo procedūrą, laikomi turinčiais šių prekių gavėjų įgaliojimą deklaruoti prekes, kurioms taikoma minėta procedūra, savo vardu, jeigu tokių prekių gavėjai nėra iš anksto informavę šių asmenų, kad pageidauja netaikant minėtos procedūros deklaruoti savo gaunamas prekes patys arba paskirdami atstovą muitinėje.

 28 straipsnis. Su informacijos saugojimu ir finansinės apskaitos tvarkymu susiję reikalavimai asmenims

 1 . Įgyvendinant Reglamento (ES) Nr. 952/2013 51 straipsnio 1 dalį, dokumentai ir informacija saugomi kaip finansinės apskaitos dokumentai Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatyta tvarka, bet ne trumpiau kaip 10 metų, išskyrus atvejus, kai kituose įstatymuose, tarptautinėse sutartyse ar tiesiogiai taikomuose Europos Sąjungos reglamentuose nustatyti ilgesni saugojimo terminai, neatsižvelgiant į juos saugančių asmenų naudojamas informacijos kaupimo laikmenas .

 2 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas 10 metų laikotarpis skaičiuojamas nuo Reglamento (ES) Nr. 952/2013 51 straipsnio 1 dalyje nurodyto termino pradžios.

 3 . Asmenys, kurie pagal muitinės įgyvendinamus teisės aktus privalo tvarkyti prekių apskaitą, turi šią apskaitą tvarkyti taip, kad jos duomenis būtų įmanoma susieti su šių asmenų tvarkomos finansinės apskaitos duomenimis.

 4 . Tvarkant šio straipsnio 3 dalyje nurodytą apskaitą, be kitų muitinės įgyvendinamuose teisės aktuose numatytų duomenų, turi būti registruojami su atitinkamomis operacijomis susiję muitinės ir finansinės atskaitomybės dokumentai.

 5 . Šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nurodyti asmenys privalo, kai muitinė tikrina jų saugomus dokumentus ir informaciją, neatlyginamai teikti tokiam tikrinimui atlikti reikalingą pagalbą ir paaiškinimus. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytą apskaitą pagal sutartį tvarko kitas asmuo, jis taip pat privalo neatlyginamai teikti pagalbą ir paaiškinimus, reikalingus šios apskaitos dokumentų ir duomenų muitiniam tikrinimui atlikti.

 29 straipsnis. Kiti su muitinės veiklos tikslu ir muitinės uždaviniais susiję privalomi vykdyti nurodymai asmenims

 1 . Visi asmenys privalo vykdyti jiems taikomus muitinės sprendimus ir teisėtus muitinės pareigūnų nurodymus.

 2 . Asmenys, vykdydami muitinės sprendimus ir (arba) muitinės pareigūnų nurodymus, privalo nedelsdami neatlyginamai pateikti muitinei visą turimą informaciją, dokumentus (jų kopijas) ir kitus duomenis, kurie reikalingi muitinės priežiūrai vykdyti, ir nekliudyti muitinės pareigūnams atlikti tarnybinių pareigų.

 3 . Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kitos įstaigos, įmonės ir organizacijos privalo nedelsdamos pateikti muitinei visą turimą informaciją ir dokumentus apie rengiamus, daromus ir padarytus teisės aktų pažeidimus, jeigu šių teisės aktų pažeidimų prevencija arba tyrimas priklauso muitinės kompetencijai.

 4 . Transporto infrastruktūros, naudojamos keleiviams ir (arba) prekėms (įskaitant pašto ar panašias siuntas) pervežti į trečiąsias šalis ir iš jų į Lietuvos Respubliką, valdytojai, sandėlių ir logistikos (prekių perkrovimo) centrų valdytojai, taip pat vamzdynų ir elektros perdavimo linijų, sujungtų su atitinkamais kitų Europos Sąjungos valstybių narių ir trečiųjų šalių infrastruktūros objektais, valdytojai privalo neatlyginamai sudaryti sąlygas muitinei užtikrinti gabenamų prekių muitinės priežiūrą ir tikrinti prekių gabenimo apskaitos duomenis ir dokumentus.

 5 . Muitinei pareikalavus, asmenys turi nugabenti prekes į jų tikrinimo ir pavyzdžių (mėginių) ėmimo vietas ir paruošti jas tokiam tikrinimui arba pavyzdžių (mėginių) ėmimui. Dėl to atsiradusias išlaidas padengia asmenys, kurių prekės tikrinamos.

 6 . Muitinei pareikalavus, šio straipsnio 4 dalyje nurodyti asmenys privalo neatlyginamai sudaryti sąlygas atlikti muitinės formalumus, patikrinti gabenamas ir saugomas prekes, dokumentus, kitą informaciją ir skirti tam reikalingas patalpas, techniką ir personalą.

 30 straipsnis. Identifikavimo priemonės

 1 . Muitinės plombų ir kitų prekių identifikavimo priemonių charakteristikas (pavyzdžių aprašymus), vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 192 straipsnio 1 dalies ir Reglamento (ES) 2015/2447 301, 302, 317 ir 318 straipsnių nuostatomis ir kitais muitų teisės aktais, nustato muitinės generalinis direktorius .

 2 . Identifikavimo priemonės taip pat gali būti naudojamos m uitinės formalumams atlikti naudojamiems dokumentams žymėti, kai būtina kontroliuoti dokumentų tapatumą išduodant prekių kilmės sertifikatus ir panašiais atvejais. Šios priemonės turi būti naudojamos taip, kad nepablogėtų dokumento įskaitomumas.

 3 . Lietuvos Respublikos tarptautinėse sutartyse numatytais atvejais muitinė išduoda transporto priemonių (įskaitant konteinerius) tinkamumo prekėms gabenti su m uitinės plombomis liudijimus.

 31 straipsnis. Muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų spausdinimas

 1 . Spausdinti muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankus, kuriems taikomi muitų teisės aktuose nustatyti apsaugos nuo klastojimo, savaiminio kopijavimo ar panašūs reikalavimai, galima tik gavus muitinės leidimą.

 2 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas leidimas išduodamas tik muitinei pritarus spaustuvės pateiktiems atitinkamų dokumentų blankų kontroliniams egzemplioriams.

 3 . Muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formas ir (arba) jų spausdinimo reikalavimus nustato muitinės generalinis direktorius.

 4 . Šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalių nuostatos netaikomos, kai muitinės įgyvendinami teisės aktai arba Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys nustato kitokią muitinės formalumams atlikti naudojamų dokumentų blankų formų ir jų spausdinimo reikalavimų nustatymo ir (arba) šių dokumentų spausdinimo tvarką.

 VII SKYRIUS

 MUITINĖS IR JOS STRUKTŪRINIŲ PADALINIŲ SPRENDIMAI IR SKUNDAI, JŲ TEIKIMAS, NAGRINĖJIMAS

 32 straipsnis. Muitinės ir jos struktūrinių padalinių sprendimai

 Muitinės ir jos struktūrinių padalinių sprendimai priimami pagal Reglamento (ES) Nr. 952/2013 22, 23, 27–30 ir 33–35 straipsnius.

 33 straipsnis. Muitinės ir jos struktūrinių padalinių sprendimų ir (arba) su jais susijusių dokumentų įteikimas

 1 . Apie muitinės ir jos struktūrinių padalinių sprendimus asmenims pranešama ir (arba) su jais susiję dokumentai ir informacija perduodami:

 1 ) tiesiogiai įteikiant;

 2 ) siunčiant registruotąja pašto siunta;

 3 ) galiniais įrenginiais;

 4 ) viešai paskelbiant;

 5 ) muitinės naudojamų informacinių technologijų priemonėmis arba tomis pačiomis priemonėmis, kurios naudojamos deklaracijai arba prašymui pateikti, jeigu toks pranešimo apie priimtus sprendimus ir (arba) su jais susijusių dokumentų bei informacijos perdavimo būdas pasirinktas ir nurodytas muitinei pateiktose deklaracijose ar kituose dokumentuose, muitinė informuota žodžiu arba kitokiu būdu.

 2 . Registruotąja pašto siunta, įteikiama pasirašytinai, sprendimai ir (arba) dokumentai siunčiami pagal prašyme ar kitame asmens muitinei pateiktame dokumente ar informacijoje nurodytą jo adresą arba asmens nurodytą adresą korespondencijai gauti. Kai adreso duomenų muitinė neturi, dokumentai siunčiami pagal Muitinės prievolininkų registro informacinėje sistemoje nurodytą asmens adresą. Dokumentų, siunčiamų registruotąja pašto siunta, įteikimo diena laikoma penkta darbo diena, einanti po muitinės siunčiamos korespondencijos perdavimo paštui dienos.

 3 . Galiniais įrenginiais sprendimai ir (arba) dokumentai siunčiami per asmens naudojamas sąsajas su muitinės informacinėmis sistemomis arba asmens nurodytu elektroninio pašto adresu. Sprendimai ir (arba) dokumentai laikomi įteiktais jų išsiuntimo dieną. Asmuo gali suderinti su muitine kitokias šio sprendimų ir (arba) dokumentų įteikimo būdo naudojimo sąlygas, jeigu asmeniui žinomas pats jų išsiuntimo faktas.

 4 . Kai sprendimų ir (arba) dokumentų asmeniui įteikti šio straipsnio 1 dalies 1–3 punktuose nurodytais būdais neįmanoma, muitinė savo interneto svetainėje paskelbia pranešimą, kuriame asmeniui (jo atstovui) per nustatytą terminą (ne trumpesnį kaip 10 dienų nuo pranešimo paskelbimo dienos) pasiūloma atvykti į muitinę ar jos struktūrinį padalinį atsiimti atitinkamo dokumento šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytu būdu. Jeigu asmuo per nustatytą terminą neatvyksta arba nesusisiekia su muitine kitu būdu, dokumentas laikomas įteiktu pasibaigus nustatytam terminui atvykti į muitinę ar jos struktūrinį padalinį atsiimti atitinkamo dokumento. Šioje dalyje nurodytų procedūrų muitinė neprivalo taikyti šio įstatymo 38 straipsnyje nurodytais atvejais.

 5 . Sprendimų įteikimo diena, nustatyta šio straipsnio 2–4 dalyse, yra laikoma Reglamento (ES) Nr. 952/2013 22 straipsnio 4 dalyje nustatyta sprendimo įsigaliojimo diena.

 34 straipsnis. Institucijos, kurioms teikiami skundai

 Skundai teikiami:

 1 ) dėl muitinės struktūrinių padalinių sprendimų ar jų nepriėmimo – muitinei;

 2 ) dėl muitinės sprendimų ar jų nepriėmimo – Lietuvos administracinių ginčų komisijai Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo nustatyta tvarka arba administraciniam teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.

 35 straipsnis. Skundų teikimo terminai

 Skundai dėl muitinės struktūrinių padalinių sprendimų ar jų nepriėmimo teikiami muitinės generaliniam direktoriui ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią asmuo yra gavęs arba laikomas gavusiu sprendimą, o jeigu skundžiamas sprendimo nepriėmimas, – ne vėliau kaip per 1 mėnesį nuo dienos, kurią baigiasi atitinkamo sprendimo priėmimo terminas.

 36 straipsnis. Praleisto skundo teikimo termino atnaujinimas

 1 . Asmens prašymu muitinės generalinis direktorius ar jo įgaliotas asmuo gali atnaujinti skundo dėl šio įstatymo 34 straipsnio 1 punkte nurodytų sprendimų arba jų nepriėmimo teikimo terminą, jeigu pripažįsta, kad šis terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.

 2 . Asmuo prašyme atnaujinti skundo teikimo terminą turi nurodyti termino praleidimo priežastis. Toks prašymas teikiamas kartu su termino praleidimo priežastis pagrindžiančiais įrodymais ir skundu.

 37 straipsnis. Skundų ir su jais susijusių prašymų nagrinėjimo terminai

 1 . Skundai dėl muitinės struktūrinių padalinių sprendimų ar jų nepriėmimo nagrinėjami ir sprendimai priimami per 30 dienų nuo skundo gavimo dienos.

 2 . Prašymas atnaujinti skundo teikimo terminą turi būti išnagrinėtas per šio straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą. 30 dienų skundo nagrinėjimo terminas pradedamas skaičiuoti nuo sprendimo atnaujinti skundo teikimo terminą priėmimo dienos.

 3 . Muitinės generalinis direktorius ar jo įgaliotas asmuo išimties tvarka gali pratęsti asmens skundo nagrinėjimo terminą, bet ne ilgiau kaip 30 dienų arba sustabdyti skundo nagrinėjimą, jeigu tam būtina papildoma informacija ir muitinė kreipiasi į kompetentingą Europos Sąjungos, užsienio valstybės arba Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių instituciją ir įstaigą ar kitą įstaigą, įmonę ar organizaciją arba tarptautinę organizaciją dėl šios informacijos pateikimo arba atlieka patikrinimą. Gavus skundui nagrinėti būtiną papildomą informaciją arba atlikus patikrinimą, skundo nagrinėjimas atnaujinamas.

 38 straipsnis. Su skundais susijusių sprendimų įteikimas

 Šio įstatymo 37 straipsnyje nurodyti sprendimai ne vėliau kaip kitą darbo dieną po jų priėmimo dienos turi būti įteikti skundą pateikusiam asmeniui vienu iš šio įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 1–3 ir 5 punktuose nurodytu būdu. Asmuo privalo pranešti apie savo adreso pakeitimą skundo nagrinėjimo metu. Jeigu pakeitęs adresą asmuo nepraneša apie šį pakeitimą, muitinės generalinio direktoriaus ar jo įgalioto asmens sprendimai ir kita informacija siunčiami šio įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje nurodyta tvarka ir yra laikomi įteiktais.

 39 straipsnis. Sprendimo, dėl kurio pateiktas skundas, galiojimas ir atvejai, kai jo vykdymas sustabdomas

 Reglamento (ES) Nr. 952/2013 45 straipsnio nuostatos taikomos visais šio įstatymo numatytais muitinės ir jos struktūrinių padalinių sprendimų apskundimo atvejais.

 40 straipsnis. Skundų teikimo ir nagrinėjimo tvarka

 1 . Dokumentai ir kiti įrodymai, susiję su skundo muitinei reikalavimais, teikiami Lietuvos Respublikos valstybine kalba arba išversti į ją. Neišversti į valstybinę kalbą dokumentai ir kiti įrodymai nevertinami.

 2 . Muitinės generalinis direktorius nustato skundų dėl muitų teisės aktų taikymo nagrinėjimo muitinėje tvarką.

 41 straipsnis. Kiti ginčai

 Šio įstatymo 34–40 straipsniai netaikomi nagrinėjant skundus dėl mokestinių ginčų, viešojo administravimo subjekto veiksmų, neveikimo ar administracinių sprendimų, kurių apskundimo tvarka nustatyta Viešojo administravimo įstatyme ar kituose specialiuosiuose įstatymuose.

 VIII SKYRIUS

 VEIKSNIAI, KURIAIS REMIAMASI TAIKANT MUITINĖS ADMINISTRUOJAMUS MOKESČIUS IR KITAS SU PREKYBA PREKĖMIS SUSIJUSIAS PRIEMONES

 42 straipsnis. Lietuvos Respublikos integruotas tarifas

 1 . Muitinė, taikydama muitus ir kitus jos administruojamus mokesčius, bendrosios žemės ūkio ir prekybos politikos priemones, muitinės kompetencijai priskirtus importo, eksporto ir tranzito draudimus ir apribojimus, naudoja Lietuvos Respublikos integruotą tarifą (toliau – integruotas tarifas), kuris yra informacijos apie minėtas su prekyba prekėmis susijusias priemones rinkinys, sudarytas ir tvarkomas kaip kompiuterinė duomenų bazė.

 2 . Integruotą tarifą sudaro Europos Sąjungos integruoto tarifo (TARIC) duomenys, papildyti muitinės generalinio direktoriaus nustatytais duomenimis apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytas su prekyba prekėmis susijusias priemones.

 3 . Integruotas tarifas tvarkomas ir naudojamas muitinės generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.

 43 straipsnis. Nelengvatinę prekių kilmę įrodančių dokumentų išdavimas

 Nelengvatinę prekių kilmę įrodančius dokumentus Lietuvos Respublikoje išduoda Prekybos, pramonės ir amatų rūmai, jeigu yra įvykdyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 61 straipsnio 3 dalyje nurodyti jų išdavimo reikalavimai.

 44 straipsnis. Užsienio valiuta išreikštų prekių muitinės vertės elementų perskaičiavimas

 1 . Jeigu prekių muitinės vertės elementai išreikšti ne eurais, o užsienio valiuta, šie elementai perskaičiuojami pagal Europos Centrinio Banko paskelbtą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį, o kai orientacinio užsienio valiutos ir euro santykio Europos Centrinis Bankas neskelbia, – pagal Lietuvos banko nustatomą ir skelbiamą orientacinį euro ir užsienio valiutos santykį.

 2 . Kai Europos Centrinis Bankas ir Lietuvos bankas neskelbia euro ir tam tikros užsienio valiutos, kuria išreikšti prekių muitinės vertės elementai, orientacinio santykio, jis perskaičiuojamas muitinės generalinio direktoriaus nustatyta tvarka.

 IX SKYRIUS

 ATLEIDIMAS NUO MUITŲ, SKOLA MUITINEI IR GARANTIJOS

 45 straipsnis. Atleidimo nuo muitų sąlygos ir tvarka

 1 . R eglamente (EB) Nr. 1186/2009 ir (arba) jo įgyvendinamuosiuose Europos Sąjungos teisės aktuose nustatytais atvejais, kai Europos Sąjungos valstybėms narėms suteikta sprendimo priėmimo teisė, atleidimo nuo muitų tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

 2 . Muitinės generalinis direktorius nustato specialias muitinės priežiūros priemones, būtinas piktnaudžiavimo šio straipsnio 1 dalyje nurodytu atleidimu nuo muitų prevencijai užtikrinti.

 46 straipsnis. Skolos muitinei senaties termino pratęsimas

 Jeigu skola muitinei atsiranda dėl Reglamento (ES) Nr. 952/2013 103 straipsnio 2 dalyje nurodytos priežasties, pranešimas skolininkui apie skolą muitinei pateikiamas ne vėliau kaip per 10 metų nuo skolos muitinei atsiradimo dienos.

 47 straipsnis. Lietuvos Respublikoje nenaudojamos garantijos formos

 Mokestinių prievolių įvykdymui užtikrinti nenaudojamos tos Reglamento (ES) 2015/2446 83 straipsnio 1 dalyje nurodytos garantijos formos, kurių naudojimas nenumatytas Mokesčių administravimo įstatyme.

 X SKYRIUS

 PREKIŲ ĮVEŽIMAS Į SĄJUNGOS MUITŲ TERITORIJĄ IR IŠVEŽIMAS IŠ JOS PER LIETUVOS RESPUBLIKĄ BEI LAIKINASIS SAUGOJIMAS

 48 straipsnis. Prekių įvežimo ir išvežimo vietos

 1 . Prekės į Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką gali būti įvežamos ar iš Sąjungos muitų teritorijos per Lietuvos Respubliką išvežamos vykstant per pasienio kontrolės punktus, įskaitant punktus, veikiančius tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose, Lietuvos Respublikos valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo nustatyta tvarka.

 2 . Lietuvos Respublikos tarptautinių sutarčių nustatytais atvejais prekės gali būti įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką ar išvežamos iš Sąjungos muitų teritorijos per Lietuvos Respubliką ir vykstant ne per pasienio kontrolės punktus.

 49 straipsnis. Muitinės priežiūra

 1 . Muitinės priežiūra taikoma:

 1 ) į Sąjungos muitų teritoriją įvežamoms ir iš jos išvežamoms prekėms, kurių muitinės priežiūra numatyta Reglamento (ES) Nr. 952/2013 134 straipsnio 1 dalyje ir 267 straipsnio 1 dalyje;

 2 ) prekėms, kurios neteisėtai įvežamos į Lietuvos Respublikos teritoriją ar iš jos išvežamos;

 3 ) Lietuvos Respublikos teritorijoje laikomoms, perkraunamoms, gabenamoms ar naudojamoms prekėms, kurioms taikomi muitinės įgyvendinami teisės aktai;

 4 ) visoms transporto priemonėms, talpykloms ir pakuotėms, jeigu jose laikomos, gabenamos ar į jas perkraunamos arba gali būti laikomos ar gabenamos šios dalies 1–3 punktuose nurodytos prekės.

 2 . Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustato m uitinės priežiūros taikymo tvarką :

 1 ) Lietuvos Respublikos ir užsienio valstybių karo laivams;

 2 ) Lietuvos Respublikos ar užsienio valstybės kariuomenės transporto priemonėms, kai jos Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka naudojamos kariuomenės kontingento ir jam priskirtiems karinėse pajėgose tarnaujantiems civiliams tarnautojams vykti ir (arba) kariniams kroviniams vežti;

 3 ) Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos policijos transporto priemonėms, kai jos naudojamos šių institucijų pareigūnų tarnybinėms pareigoms vykdyti;

 4 ) Lietuvos Respublikoje esančių diplomatinių ar konsulinių atstovybių naudojamoms transporto priemonėms;

 5 ) Lietuvos Respublikos diplomatiniam paštui.

 3 . Iš šio straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų transporto priemonių Lietuvos Respublikos teritorijoje iškraunamoms prekėms muitinės priežiūra taikoma įprasta tvarka.

 50 straipsnis. Prekių pristatymas į tinkamą vietą

 1 . Kai prekės įvežamos į Sąjungos muitų teritoriją per Lietuvos Respubliką, Reglamento (ES) Nr. 952/2013 135 straipsnio 1 dalyje nurodytomis į Sąjungos muitų teritoriją įvežamų prekių pristatymo vietomis laikomos arčiausiai prie prekių įvežimo į Lietuvos Respubliką vietos esančios ir atitinkamą kompetenciją turinčių muitinės struktūrinių padalinių aptarnaujamos prekių pateikimo muitinei vietos, nurodytos šio įstatymo 51 straipsnyje.

 2 . Muitinės generalinis direktorius turi teisę nustatyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 135 straipsnio 5 dalyje nurodytas specialias taisykles.

 51 straipsnis. Prekių pateikimo muitinei vietos

 1 . Lietuvos Respublikos teritorijoje prekės Reglamento (ES) Nr. 952/2013 nustatyta tvarka pateikiamos muitinei:

 1 ) muitinės postų muitinio tikrinimo vietose;

 2 ) kitose muitinės generalinio direktoriaus nustatytose prekių pateikimo muitinei vietose, atitinkančiose Reglamento (ES) 2015/2446 115 straipsnio 1 dalyje ir, ją taikant, muitinės generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus;

 3 ) judančiose transporto priemonėse, kai jose atliekami muitinės formalumai.

 2 . Asmenys gali teikti muitinei prašymą, kad jų teritorijose arba patalpose, atitinkančiose muitinės generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus, būtų nuolat arba laikinai įrengtos muitinės postų muitinio tikrinimo vietos. Patenkinus prašymą, muitinei panaudos pagrindais turi būti suteiktos tarnybinės, buitinės ir kitos muitinės formalumams atlikti reikalingos patalpos, teritorija ir techninės priemonės.

 3 . Muitinės generalinis direktorius turi teisę nustatyti Reglamento (ES) Nr. 952/2013 139 straipsnio 6 dalyje nurodytas specialias taisykles.

 52 straipsnis. Prekių pateikimo muitinei laikas

 1 . Prekės pateikiamos muitinei muitinės posto darbo laiku, kurį, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 159 straipsnio 2 dalimi, nustato muitinės generalinis direktorius.

 2 . Muitinės posto darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laikas turi būti paskelbtas aptarnaujamiems asmenims gerai matomoje vietoje ir skelbiamas muitinės interneto svetainėje.

 3 . Asmens prašymu prekės gali būti pateikiamos muitinei ir ne muitinės posto darbo atitinkamoje muitinio tikrinimo vietoje laiku. Patenkinus prašymą, prašymą pateikęs asmuo privalo muitinės generalinio direktoriaus nustatyta tvarka atlyginti visas su tuo susijusias muitinės išlaidas.

 53 straipsnis. Prekių laikinojo saugojimo vietos

 Lietuvos Respublikos teritorijoje prekės laikinai saugomos:

 1 ) muitinės postų teritorijoje;

 2 ) laikinojo saugojimo sandėliuose, kurių turėjimo sąlygas ir tvarką, vadovaudamasis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 148 straipsniu ir Reglamento (ES) 2015/2446 116, 117 ir 118 straipsniais, nustato muitinės generalinis direktorius;

 3 ) kitose muitinės generalinio direktoriaus nustatytose prekių laikinojo saugojimo vietose, atitinkančiose Reglamento (ES) 2015/2446 115 straipsnio 2 dalyje ir, ją taikant, m uitinės generalinio direktoriaus nustatytus reikalavimus.

 54 straipsnis. Muitinės postų muitinio tikrinimo vietų reikalavimai

 1 . Be muitinės leidimo muitinės postų muitinio tikrinimo vietose draudžiama įrengti konstrukcijas, montuoti įrenginius ir statyti transporto priemones.

 2 . Asmenys turi paklusti muitinės pareigūnų nurodymui pasišalinti iš muitinės posto muitinio tikrinimo vietos atliekant prekių muitinį tikrinimą arba kitus muitinės formalumus.

 3 . Prekių turėtojai, gavę muitinės pareigūnų nurodymą išgabenti prekes iš muitinės posto muitinio tikrinimo vietos, turi nedelsdami jį įvykdyti.

 4 . Muitinė neatlygina jokių asmenų patirtų išlaidų, susijusių su šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytų reikalavimų vykdymu.

 XI SKYRIUS

 PREKIŲ MUITINIS TIKRINIMAS IR ĮFORMINIMAS. MUITINĖS PROCEDŪROS

 55 straipsnis. Deklaracijos, pranešimai, prašymai, sprendimai ir kiti dokumentai bei informacija, naudojami atliekant prekių muitinį tikrinimą ir įforminimą

 Atliekant prekių muitinį tikrinimą ir įforminimą naudojamų deklaracijų, pranešimų, prašymų, sprendimų, kitų dokumentų ir informacijos turinį ir formą, jų priėmimo, tikrinimo ir įforminimo tvarką, įskaitant duomenų mainų tarp asmenų ir muitinės naudojantis muitinės informacinių sistemų priemonėmis sąlygas, arba konkrečius su tuo susijusius reikalavimus, kai juos nustatyti priskirta Europos Sąjungos valstybių narių arba muitinės kompetencijai, nustato muitinės generalinis direktorius.

 56 straipsnis. Muitinės prievolininkų registras, asmenų registravimas

 1 . Muitinės prievolininkų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenų apie šio straipsnio 2 dalyje nurodytus Muitinės prievolininkų registro objektus, jų identifikatorius kitose informacinėse sistemose, registravimo procedūras ir šio registro objektų registravimą rinkiniai. Duomenų rinkinius sudarantys duomenys, įskaitant asmens duomenis, nustatomi Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos nuostatuose.

 2 . Muitinės prievolininkų registro objektai:

 1 ) Lietuvos Respublikoje įsisteigę asmenys, vykdantys ar numatantys vykdyti veiklą, reglamentuojamą muitų teisės aktų;

 2 ) ne Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigę asmenys, kuriems nesuteiktas ekonominės veiklos vykdytojo registracijos ir identifikavimo (toliau – EORI) kodas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje ir kurie vykdo ar numato vykdyti Lietuvos Respublikoje veiklą, reglamentuojamą muitų teisės aktų;

 3 ) Lietuvos Respublikoje ar ne Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigę asmenys, kurie nėra ekonominės veiklos vykdytojai, tarp jų fiziniai asmenys, kai tenkinamos Reglamento (ES) 2015/2446 6 straipsnio 1 dalies b punkte nurodytos sąlygos;

 4 ) Sąjungos muitų teritorijoje (išskyrus Lietuvos Respubliką) įsisteigę asmenys, kuriems EORI kodas nesuteiktas Europos Sąjungos valstybės narės, kurioje jie įsisteigę, muitinės, atsakingos už šių asmenų registravimą ir EORI kodų suteikimą, kai tai susiję su muitinės formalumų atlikimu Lietuvos Respublikoje;

 5 ) Lietuvos Respublikoje registruoti Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusių juridinių asmenų filialai, kai juos įsteigęs juridinis asmuo Lietuvos Respublikoje vykdo arba numato vykdyti veiklą, reguliuojamą muitų teisės aktų, arba veikia kaip garantas;

 6 ) Lietuvos Respublikoje registruotos Sąjungos muitų teritorijoje įsisteigusių juridinių asmenų atstovybės, kai jas įsteigęs juridinis asmuo Lietuvos Respublikoje vykdo arba numato vykdyti veiklą, reguliuojamą muitų teisės aktų, arba veikia kaip garantas.

 3 . Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos valdytoja ir duomenų, įskaitant asmens duomenis, valdytoja yra muitinė.

 4 . Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos objektai Muitinės prievolininkų registro informacinėje sistemoje registruojami neatlyginamai. Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyti duomenys teikiami Muitinės prievolininkų registro duomenų tvarkytojui neatlyginamai.

 5 . Šio straipsnio 2 dalyje kaip Muitinės prievolininkų registro objektai nurodyti ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys privalo Muitinės prievolininkų registro duomenų tvarkytojui pateikti Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos nuostatuose nurodytus registravimo duomenis.

 6 . Muitinės prievolininkų registro duomenų tvarkytojas, remdamasis disponuojama informacija, gali Muitinės prievolininkų registro informacinėje sistemoje savo iniciatyva registruoti ekonominės veiklos vykdytojus ir kitus asmenis arba patikslinti jų duomenis, jeigu jie tinkamai nevykdo šio straipsnio 5 dalyje nurodytų pareigų, taip pat kitais Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatytais atvejais, kai tokie atvejai būtini muitinės funkcijoms atlikti. Apie nurodytus veiksmus ekonominės veiklos vykdytojai ir kiti asmenys informuojami Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos nuostatuose nustatyta tvarka ir, jeigu duomenų tvarkymo veiksmai yra susiję su fiziniu asmeniu, laikantis 2016 m. balandžio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB (Bendrajame duomenų apsaugos reglamente) nustatytų reikalavimų.

 7 . Muitinės prievolininkų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, išskyrus asmens duomenis, yra vieši. Muitinės prievolininkų registro informacinės sistemos duomenys teikiami laikantis Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 28 straipsnio 11 dalyje nurodytų apribojimų ir, jeigu teikiami fizinio asmens duomenys, Reglamento (ES) 2016/679 5 straipsnyje apibrėžtų asmens duomenų tvarkymo principų, taip pat 6 straipsnyje nustatytų asmens duomenų teisėto tvarkymo sąlygų ir atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 3 straipsnyje nustatytus asmens kodo tvarkymo ypatumus.

 8 . Muitinės prievolininkų registro informacinėje sistemoje tvarkomi duomenys, išskyrus asmens duomenis, su visuomenės ir nacionaliniu saugumu susijusius duomenis ir juridinio asmens konfidencialią informaciją sudarančius ar jo komercinę (verslo) paslaptį galinčius atskleisti duomenis, yra atveriami pakartotinai naudoti.

 9 . Muitinės prievolininkų registro duomenų tvarkymo Muitinės prievolininkų registro informacinėje sistemoje tikslas – užtikrinti muitinės kontrolę, palengvinti muitinės formalumų atlikimą ir sumažinti mokesčių vengimo ar kitų pažeidimų riziką.

 57 straipsnis. Deklaracijų ir kitų dokumentų kopijos

 Deklaranto prašymu muitinė neatlyginamai muitinės generalinio direktoriaus nustatyta tvarka patvirtina elektroninėmis duomenų apdorojimo priemonėmis jai pateiktų deklaracijų ir kitų dokumentų kopijų, taip pat popieriuje surašytų deklaracijų ir kitų dokumentų kopijų tikrumą arba išduoda patvirtintas minėtų deklaracijų ir dokumentų kopijas arba išrašus.

 58 straipsnis. Prekių muitinis tikrinimas ir įforminimas

 1 . Pirmumo tvarka atliekamas prekių muitinis tikrinimas ir įforminimas, kai tai nustatyta muitų teisės aktuose, taip pat kai muitinei pateikiamos nukentėjusiesiems nuo nelaimės skirtos prekės, nurodytos Reglamento (EB) Nr. 1186/2009 74 straipsnyje, Lietuvos Respublikoje esančioms diplomatinėms arba konsulinėms atstovybėms skirtos arba jų išsiunčiamos prekės, gyvi gyvūnai, greitai gendančios prekės, kurių sąrašą tvirtina muitinės generalinis direktorius, taip pat kitos prekės, kurių muitinis tikrinimas ir įforminimas vadovaujantis muitinės įgyvendinamais teisės aktais arba muitinės generalinio direktoriaus sprendimu turi būti atliekamas skubos tvarka.

 2 . Jeigu, be muitinio tikrinimo, turi būti atliekamas ir kitoks kitų kompetentingų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų tų pačių prekių tikrinimas, jis, kai tai įmanoma, atliekamas prekių muitinio tikrinimo vietose ir tuo pačiu laiku kaip ir muitinis tikrinimas, muitinei koordinuojant tikrinimą.

 59 straipsnis. Muitinės procedūrų atlikimo tvarka

 Muitinės procedūrų atlikimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatų taikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje tvarką prireikus išsamiau nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, tačiau tik tiek, kiek šios tvarkos nereglamentuoja m uitinės įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai.

 60 straipsnis. TIR įgaliotojo siuntėjo statusas

 1 . Muitinė, gavusi asmens prašymą, gali jam suteikti leidimą naudotis TIR įgaliotojo siuntėjo statusu, kurį įgijusiam leidimo turėtojui leidžiama įforminti prekėms TIR procedūrą – tranzito procedūrą, atliekamą vadovaujantis Muitinės konvencija dėl tarptautinio krovinių gabenimo su TIR knygelėmis (1975 m. TIR konvencija), nepateikiant prekių ir TIR knygelės muitinei.

 2 . Šio straipsnio 1 dalyje nurodytą TIR įgaliotojo siuntėjo statusą įgijęs asmuo šiuo statusu naudotis gali tik tuo atveju, kai TIR procedūra pradedama Lietuvos Respublikos teritorijoje.

 3 . Leidimas naudotis TIR įgaliotojo siuntėjo statusu suteikiamas asmeniui, atitinkančiam Reglamento (ES) 2015/2446 191 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Vertinant, ar asmuo atitinka Reglamento (ES) Nr. 952/2013 39 straipsnio a, b ir d punktuose nustatytus kriterijus, vadovaujamasi Reglamento (ES) 2015/2447 24, 25 ir 27 straipsniais.

 4 . Leidimų naudotis TIR įgaliotojo siuntėjo statusu suteikimo, leidimais naudotis TIR įgaliotojo siuntėjo statusu suteikiamų teisių įgyvendinimo ir muitinės priežiūros tvarką nustato muitinės generalinis direktorius.

 61 straipsnis. Laisvosios zonos

 Laisvosios zonos Lietuvos Respublikos teritorijoje yra:

 1 ) laisvųjų ekonominių zonų laisvosios teritorijos, nustatytos vadovaujantis Lietuvos Respublikos laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu ir tam tikros laisvosios ekonominės zonos įstatymu;

 2 ) laisvasis uostas ;

 3 ) Vyriausybės nutarimais pripažintos laisvosiomis zonomis teritorijos tarptautiniuose jūrų uostuose, tarptautiniuose oro uostuose, geležinkelio stotyse, taip pat kitose vietose, kuriose vykdoma arba numatoma vykdyti didelės apimties prekių perkrovimo, sandėliavimo, komplektavimo, rūšiavimo, pakavimo, didmeninės prekybos, perdirbimo arba apdorojimo veikla.

 62 straipsnis. Neapmuitinamos parduotuvės

 1 . Tarptautiniuose oro ir jūrų uostuose gali būti įsteigtos muitinės prižiūrimos neapmuitinamos parduotuvės, kuriose vykstantys iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis arba specialiąsias fiskalines teritorijas keleiviai gali įsigyti importo muitais ir mokesčiais neapmokestintų prekių. Taikant šios dalies nuostatas, susijusias su keleivio vykimu oro ar jūrų transportu, keleivio vykimo vieta, jam įlipus Lietuvos Respublikoje, laikoma artimiausia keleivio išlipimo iš orlaivio arba laivo vieta.

 2 . Į neapmuitinamas parduotuves pristatytomis importo muitais ir mokesčiais neapmokestintomis prekėmis taip pat gali būti prekiaujama Lietuvos Respublikoje įregistruotuose laivuose ir orlaiviuose, kuriais keleiviai iš Lietuvos Respublikos vežami į paskirties vietą trečiojoje šalyje, arba finansų ministro patvirtintame specialiųjų fiskalinių teritorijų sąraše nurodytoje specialiojoje fiskalinėje teritorijoje . Taikant šią dalį, paskirties vieta laikoma pirmoji vieta ne Lietuvos Respublikoje, kurioje orlaivis nusileidžia arba laivas sustoja išlaipinti arba įlaipinti keleivių.

 3 . Keleiviai, vykstantys iš Lietuvos Respublikos į kitas Sąjungos muitų teritorijos dalis, nenurodytas šio straipsnio 1 dalyje, neapmuitinamose parduotuvėse gali įsigyti tik prekių, apmokestintų importo muitais ir mokesčiais.

 4 . Keleiviai, atvykstantys į Lietuvos Respubliką iš trečiųjų šalių, gali įsigyti šio straipsnio 1 dalyje nurodytose neapmuitinamose parduotuvėse importo muitais neapmokestintų prekių.

 5 . Neapmuitinamos parduotuvės steigiamos ir veikia kaip Reglamento (ES) 2015/2446 201 straipsnio a punkte nurodyti muitinės sandėliai, kuriuose leidžiama mažmeninė prekyba, parduodant neapmokestintas importo muitais ir mokesčiais prekes iš Lietuvos Respublikos į trečiąsias šalis išvykstantiems keleiviams. Šioms prekėms taip pat taikomos Lietuvos Respublikos akcizų įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 53 straipsnio 4 dalies nuostatos.

 63 straipsnis. Prekių sulaikymas, apskaita, saugojimas, konfiskavimas, realizavimas ir sunaikinimas

 1 . Reglamento (ES) Nr. 952/2013 198 straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais taikomos šio straipsnio nuostatos.

 2 . Muitinė prekes sulaiko muitinės įgyvendinamų teisės aktų nustatytais pagrindais ir atvejais. Kitos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kompetentingos sulaikyti prekes, sulaikiusios Europos Sąjungos prekių muitinio statuso neturinčias prekes arba prekes, kurių muitinis statusas nežinomas, privalo nedelsdamos apie tai informuoti muitinę.

 3 . Sulaikytų ir (arba) konfiskuotų Europos Sąjungos prekių muitinio statuso neturinčių prekių apskaitos, saugojimo ir realizavimo tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.

 4 . Jeigu įsiteisėjus civilinėje, administracinėje, administracinių nusižengimų, baudžiamojoje byloje (ikiteisminiame tyrime) priimtam sprendimui arba kitam Lietuvos Respublikos kompetentingos sulaikyti prekes institucijos sprendimui, kuris yra pagrindas grąžinti savininkui sulaikytas prekes, jų savininkas per 30 darbo dienų nuo jo informavimo apie atitinkamą sprendimą arba nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos prekių neatsiima, prekės realizuojamos. Už realizuotas prekes gautos lėšos, atskaičius jų realizavimo kainos dalį sudarančius importo muitus ir kitus mokesčius, jeigu jie taikytini, saugojimo, vežimo ir realizavimo išlaidas, grąžinamos prekių savininkui.

 5 . Prekės, kurios negali būti realizuotos, taip pat naikintinos prekės privalo būti sunaikintos vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 197 straipsniu.

 64 straipsnis. Prekių perdavimas valstybės nuosavybėn

 1 . Muitinės arba kitų Lietuvos Respublikos valstybės kompetentingų institucijų sulaikytos ne Sąjungos prekės, kurios neturi savininko arba kurių savininkas nežinomas, pereina valstybės nuosavybėn pagal muitinės pareiškimą, vadovaujantis Reglamento (ES) Nr. 952/2013 199 straipsniu ir Reglamento (ES) 2015/2447 249 straipsnio 2 dalimi .

 2 . Valstybės nuosavybėn perduotos prekės realizuojamos, vadovaujantis šio įstatymo 63 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.

 3 . Valstybės nuosavybėn negali būti perduodamos prekės, nurodytos Reglamento (ES) 2015/2447 249 straipsnio 1 dalyje.

 XII SKYRIUS

 BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 65 straipsnis. Reikšmingi ir kartotiniai muitų ir mokesčių taisyklių pažeidimai

 1 . Taikant muitinės įgyvendinamus teisės aktus, reikšmingu muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimu laikoma asmens arba juridinio asmens vadovo ar kito atsakingo asmens padaryta nusikalstama veika, administracinis nusižengimas, už kurį šiems asmenims paskirta 1 500 eurų ar didesnė bauda, arba kitas teisės pažeidimas, už kurio padarymą atsakomybė nustatyta specialiajame įstatyme ir už kurį paskirta 10 000 eurų ar didesnė bauda . Kartotiniu muitų teisės aktų ir mokesčių taisyklių pažeidimu laikomas toks pat antras ir kiekvienas paskesnis administracinis nusižengimas arba kitas teisės pažeidimas, už kurio padarymą atsakomybė nustatyta specialiajame įstatyme, išskyrus atvejus, kai teisės pažeidimas įstatymų nustatyta tvarka pripažįstamas mažai pavojinga veika arba mažareikšmiu teisės aktų reikalavimų pažeidimu.

 2 . Taikant šio straipsnio 1 dalį, vertinami asmens teisės aktų pažeidimai, padaryti per paskutinius 3 metus iki asmens padarytų teisės aktų pažeidimų vertinimo dienos, išskyrus atvejus, kai muitinės įgyvendinamuose Europos Sąjungos teisės aktuose ar kituose teisės aktuose nustatyti kitokie terminai.

 Lietuvos Respublikos

 muitinės įstatymo

 priedas

 ĮGYVENDINAMI EUROPOS SĄJUNGOS TEISĖS AKTAI

 1 . 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2000 m. sausio 31 d. Tarybos reglamentu (EB) Nr. 254/2000 .

 2 . 1988 m. gruodžio 15 d. Komisijos reglamentas (EEB) Nr. 3915/88 , išdėstantis nuostatas dėl Tarybos reglamento (EEB) Nr. 918/83 , nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 63c straipsnio įgyvendinimo.

 3 . 1997 m. kovo 13 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 515/97 dėl valstybių narių administracinių institucijų tarpusavio pagalbos ir dėl pastarųjų bei Komisijos bendradarbiavimo, siekiant užtikrinti teisingą muitinės ir žemės ūkio teisės aktų taikymą, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2021/785 .

 4 . 2008 m. sausio 15 d. Europos Parlamento ir Tarybos sprendimas Nr. 70/2008/EB dėl nepopierinės muitinės ir verslo aplinkos su pakeitimais, padarytais 2019 m. birželio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2019/1243 .

 5 . 2009 m. lapkričio 16 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1186/2009 , nustatantis Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą.

 6 . 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1224/2011 , išdėstantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 , nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų taisykles, 66–73 straipsnių taikymo nuostatas, su pakeitimais, padarytais 2013 m. vasario 21 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 519/2013 .

 7 . 2011 m. lapkričio 28 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1225/2011 , išdėstantis Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 , nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 42–52, 57 ir 58 straipsnių taikymo nuostatas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2013 m. gegužės 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 504/2013 .

 8 . 2012 m. sausio 31 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 80/2012 , išdėstantis biologinių ir cheminių medžiagų, numatytų Tarybos reglamento (EB) Nr. 1186/2009 , nustatančio Bendrijos atleidimo nuo muitų sistemą, 53 straipsnio 1 dalies b punkte, sąrašą, su pakeitimais, padarytais 2013 m. kovo 7 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) Nr. 197/2013 .

 9 . 2013 m. birželio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo, kuriuo panaikinamas Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1383/2003 .

 10 . 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 , kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2022/2399 .

 11 . 2013 m. gruodžio 4 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) Nr. 1352/2013 , kuriuo nustatomos Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 608/2013 dėl muitinės atliekamo intelektinės nuosavybės teisių vykdymo užtikrinimo numatytos formos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2025 m. spalio 29 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/2230 .

 12 . 2014 m. gegužės 26 d. Tarybos reglamentas (ES, Euratomas) Nr. 609/2014 dėl tradicinių, PVM ir BNP pagrįstų nuosavų išteklių teikimo metodų ir tvarkos ir dėl priemonių, skirtų grynųjų pinigų poreikiui patenkinti, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2022 m. balandžio 5 d. Tarybos reglamentu (ES, Euratomas) 2022/615 .

 13 . 2015 m. liepos 28 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 , kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas išsamiomis taisyklėmis, kuriomis patikslinamos kai kurios Sąjungos muitinės kodekso nuostatos, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2024 m. lapkričio 29 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2025/218 .

 14 . 2015 m. lapkričio 24 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2015/2447 , kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 , kuriuo nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, nuostatų įgyvendinimo taisyklės, su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2025 m. rugpjūčio 8 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentu (ES) 2025/1728 .

 15 . 2015 m. gruodžio 17 d. Komisijos deleguotasis reglamentas (ES) 2016/341 , kuriuo Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) Nr. 952/2013 papildomas tam tikrų Sąjungos muitinės kodekso nuostatų taikymo pereinamuoju laikotarpiu, kol bus įdiegtos tam tikros elektroninės sistemos, taisyklėmis ir iš dalies keičiamas Deleguotasis reglamentas (ES) 2015/2446 , su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. gruodžio 7 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/234 .

 16 . 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1036 dėl apsaugos nuo importo dempingo kaina iš Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/ 1173 .

 17 . 2016 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2016/1037 dėl apsaugos nuo subsidijuoto importo Europos Sąjungos narėmis nesančių valstybių su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2020 m. birželio 4 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2020/ 1173 .

 18 . 2018 m. spalio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2018/1672 dėl į Sąjungą įvežamų arba iš jos išvežamų grynųjų pinigų kontrolės, kuriuo panaikinamas Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005 .

 19 . 2019 m. lapkričio 27 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2019/2152 dėl Europos verslo statistikos, kuriuo panaikinama 10 teisės aktų verslo statistikos srityje, su pakeitimais, padarytais 2021 m. liepos 14 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2021/1704 .

 20 . 2022 m. lapkričio 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (ES) 2022/2399 , kuriuo sukuriama Europos Sąjungos muitinės vieno langelio aplinka ir iš dalies keičiamas Reglamentas (ES) Nr. 952/2013 , su pakeitimais, padarytais 2024 m. liepos 3 d. Komisijos deleguotuoju reglamentu (ES) 2024/2514 .

 21 . 2025 m. kovo 13 d. Komisijos įgyvendinimo reglamentas (ES) 2025/512 dėl elektroninių sistemų, skirtų informacijos mainams vykdyti ir tai informacijai saugoti vadovaujantis Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) Nr. 952/2013 , kūrimo, priežiūros ir naudojimo techninių priemonių.

 –––––––––––––––––––––“.

 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, taikymas ir įgyvendinimas

 1 . Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 5 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.

 2 . Įsigaliojus šiam įstatymui, įstatymuose ir kituose teisės aktuose vartojamus institucijų pavadinimus „Lietuvos Respublikos muitinė“, „Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos“, „teritorinė muitinė“, „specialioji muitinės įstaiga“, „Muitinės informacinių sistemų centras“, „Muitinės kriminalinė tarnyba“, „Muitinės laboratorija“ „Muitinės mokymo centras“ atitinka institucijos pavadinimas „Lietuvos muitinė“.

 3 . Lietuvos muitinės (toliau – muitinė) postų pareigūnams, kuriems tarnybos vieta buvo apibrėžta kaip teritorinės muitinės veiklos zona, įsigaliojus šiam įstatymui, tarnybos vieta nustatoma konkretaus muitinės posto, kuriame jie pareigas atliko 2026 m. gruodžio 31 d., veiklos zona.

 4 . Iki 2026 m. gruodžio 31 d. neterminuotai paskirti į pareigas muitinės postų viršininkai ir jų pavaduotojai toliau eina pareigas, kurioms pagal šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 21 straipsnį taikoma rotacija, ir jiems nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos nustatomas 5 metų laikotarpis eiti pareigas, kurioms taikoma rotacija.

 5 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos generalinis direktorius iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 Respublikos Prezidentas