Švietimo įstatymo Nr. I-1489 preambulės ir 3, 11, 15, 22, 47 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Nr. XVP-1270)

Projektas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 PREAMBULĖS IR 3, 11, 15, 22, 47 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

 įstatymas

 2026 m. kovo 6 d. Nr.

 Vilnius

 1 straipsnis. Preambulės pakeitimas

 Pakeisti preambulę ir ją išdėstytai taip:

 „ Švietimas – veikla, kuria siekiama suteikti asmeniui visaverčio savarankiško gyvenimo pagrindus ir padėti jam nuolat tobulinti savo gebėjimus. Mokytis yra prigimtinė kiekvieno žmogaus teisė. Švietimas, kaip asmens, visuomenės ir valstybės ateities kūrimo būdas, grindžiamas žmogaus ir jo gyvybės nelygstamos vertės, jo pasirinkimo laisvės, dorinės atsakomybės, santuokinės šeimos, motinystės ir tėvystės, kaip visuomenės ir valstybės pagrindo pripažinimu, demokratiniais santykiais. Švietimas saugo ir kuria tautos tapatybę, perduoda vertybes, kurios daro žmogaus gyvenimą prasmingą, visuomenės gyvenimą – darnų ir solidarų, valstybės – pažangų ir saugų, kai remiasi Vakarų kultūrą suformavusiomis krikščioniškomis vertybėmis ir kai, jo raida lenkia bendrąją visuomenės raidą. Jis yra prioritetiškai valstybės remiama visuomenės raidos sritis.“

 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti nauja redakcija:

 „ 3 straipsnis. Švietimo tikslai

 Švietimo tikslai yra šie:

 1 ) išugdyti kiekvienam asmeniui vertybines orientacijas, leidžiančias tapti doru, siekiančiu žinių, savarankišku, atsakingu, branginančiu šeimą, patriotiškai nusiteikusiu žmogumi, išlavinti dabartiniam gyvenimui svarbius jo komunikacinius gebėjimus, padėti įsisavinti žinių visuomenei būdingą informacinę kultūrą, užtikrinant valstybinės kalbos, užsienio kalbų ir gimtosios kalbos mokėjimą, informacinį raštingumą, taip pat šiuolaikinę socialinę kompetenciją ir gebėjimus savarankiškai kurti savo gyvenimą ir sveikai gyventi;

 2 ) nustatyti asmens kūrybinius gebėjimus ir pagal tai padėti jam įsigyti kompetencijų ir (ar) kvalifikaciją, atitinkančią šiuolaikinį kultūros bei technologijų lygį ir padedančią jam įsitvirtinti ir sėkmingai konkuruoti tolydžiai kintančioje darbo rinkoje, perteikti technologijų, ekonomikos ir verslo kultūros pagrindus, būtinus šalies ūkio pažangai, konkurencingumui bei darniai raidai laiduoti, sudaryti sąlygas nuolat tenkinti pažinimo poreikius ir tobulėti mokantis visą gyvenimą;

 3 ) stiprinti visuomenės galias užtikrinant krašto ūkio, aplinkos ir žmogiškųjų išteklių darnų vystymąsi, vidinį ir tarptautinį ūkio konkurencingumą, nacionalinį saugumą ir demokratinės valstybės raidą;

 4 ) perteikti asmeniui tautinės ir etninės kultūros pagrindus, Europos ir pasaulio humanistinės , kriščioniškos kultūros tradicijas ir vertybes, laiduoti sąlygas asmens brandžiai tautinei savimonei, dorovinei, estetinei, mokslinei kultūrai, pasaulėžiūrai formuotis, taip pat garantuoti tautos, krašto kultūros tęstinumą, jos tapatybės išsaugojimą, nuolatinį jos vertybių kūrimą, puoselėti krašto atvirumą ir dialogiškumą;

 5 ) sudaryti sąlygas asmeniui įgyti demokratijos tradicijas įkūnijančius pilietinės ir politinės kultūros pagrindus, didinti suvokimą apie tautinių mažumų svarbą valstybei, išplėtoti gebėjimus ir patirtį, būtiną asmeniui, kaip kompetentingam Lietuvos Respublikos piliečiui, Europos ir pasaulio bendrijos, daugiakultūrės visuomenės nariui .;

 6 ) parengti asmenį santuokinei šeimai, motinystei ir tėvystei, darniam bendravimui šeimoje.“

 3 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 11 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 1 . Vidurinio ugdymo paskirtis – padėti asmeniui įgyti bendrąjį dalykinį, sociokultūrinį, technologinį raštingumą, dorinę, tautinę ir pilietinę brandą, pasirengimą šeimai, profesinės kompetencijos pradmenis.“

 4 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 15 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 1 . Neformaliojo vaikų švietimo paskirtis – tenkinti mokinių pažinimo, ugdymosi ir saviraiškos poreikius, padėti jiems tapti aktyviais visuomenės nariais; formalųjį švietimą papildančio ugdymo paskirtis – pagal ilgalaikes programas, gavus tėvų ar globėjų sutikimą, sistemiškai plėsti tam tikros srities žinias, stiprinti gebėjimus ir įgūdžius ir suteikti asmeniui papildomas dalykines kompetencijas.“

 5 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „Visuomenės sveikatos priežiūros organizavimo tvarką mokykloje (išskyrus aukštąsias mokyklas) nustato sveikatos apsaugos ministras kartu su švietimo ir mokslo ministru. Mokyklose gali būti vykdomos tik Švietimo ir mokslo ministerijos, kitų ministerijų ar savivaldybės institucijų patvirtintos mokinių sveikatinimo programos, atitinkančios Švietimo įstatymo tikslus.“

 6 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas

 1 . Papildyti 47 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip:

 „ 8 ) spręsti dėl lytiškumo ugdymo turinio arba atskirų lytiško ugdymo temų poreikio savo vaikui;“

 2 . Buvusį 47 straipsnio 1 dalies 8 punktą laikyti atitinkamai 9 punktu.

 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

 1 . Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. rugsėjo 1 d.

 2 . Lietuvos Respublikos švietimo, sporto ir mokslo ministerija iki 2026 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 Respublikos Prezidentas