Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos demografinės padėties ir žmogiškojo kapitalo plėtros“ projektas (Nr. XVP-1407)

Projektas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 REZOLIUCIJA

 DĖL LIETUVOS DEMOGRAFINĖS PADĖTIES IR ŽMOGIŠKOJO KAPITALO PLĖTROS

 2026 m. balandžio d. Nr. XV-

 Vilnius

 Lietuvos Respublikos Seimas,

 būdamas įsitikinęs , kad Lietuvos gyventojų (ypač darbingo amžiaus) skaičiaus mažėjimas ir darbo jėgos pasiūlos ir paklausos disbalansas yra esminės nacionalinio saugumo, viešųjų paslaugų tęstinumo ir tvarios ūkio raidos rizikos vidutiniu ir ilguoju (iki 2050 m.) laikotarpiais;

 reikšdamas susirūpinimą dėl to, kad:

 1 ) Lietuvos ir kitų Europos Sąjungos valstybių narių demografinė raida formuoja naują tikrovę, prie kurios būtina prisitaikyti, efektyviau panaudojant turimą žmogiškąjį kapitalą, modernios migracijos politikos ir technologinių sprendinių galimybes;

 2 ) taikomos šeimos politikos ir gimstamumo skatinimo priemonės neužtikrina reikiamų pokyčių, o gimusiųjų skaičius ir toliau mažėja;

 3 ) bendrojo ugdymo įstaigose ir ugdymo programose nepakankamai dėmesio skiriama jaunimo profesiniam orientavimui, karjeros valdymo kompetencijoms ir jaunimo paruošimui Lietuvos darbo rinkai; nepakankamai didinamas nacionalinės darbo rinkos patrauklumas jaunimui ir stiprinamos jaunimo nuostatos gyventi ir dirbti Lietuvoje;

 4 ) regionuose vis labiau trūksta kvalifikuotų ir nekvalifikuotų darbuotojų, o iki šiol taikytos priemonės neduoda pakankamų rezultatų;

 atkreipdamas dėmesį į tai, kad:

 1 ) Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 15 d. rezoliucija Nr. XIV-2075 „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ suaktyvino sprendinių paiešką, tačiau nebuvo pasiektas nacionalinis susitarimas dėl demografijos prioritetų ir siektinų rodiklių;

 2 ) pagrindiniuose strateginiuose planavimo dokumentuose įtvirtintos skirtingomis prielaidomis grindžiamos demografinės nuostatos, todėl būtina jas peržiūrėti ir suderinti;

 turėdamas tikslą vidutinės trukmės laikotarpiu išlaikyti 2020–2025 m. susiformavusią gyventojų skaičiaus stabilizavimo (su nedidelio augimo požymiais) tendenciją ir laikydamas 2,9 mln. gyventojų skaičių 2030 m. pabaigoje geru rezultatu, o 3 mln. gyventojų skaičių 2030 m. pabaigoje Lietuvos sėkmės rodikliu;

 nustato šiuos prioritetus iki 2030 m.:

 1 ) užsienyje gyvenančių Lietuvos Respublikos piliečių grįžimo į Lietuvą skatinimą, bendradarbiaujant su diaspora ir verslu. Dvidešimtosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programoje (toliau – Vyriausybės programa) numatytos tautiečių grįžimo į Lietuvą skatinimo veiklos yra vienas iš tvarios demografinės politikos pagrindų; grįžusieji turi būti užtikrinti, kad jų vaikai Tėvynėje gaus kokybišką išsilavinimą ;

 2 ) Lietuvos piliečių emigraciją skatinančių veiksnių mažinimą;

 3 ) tarptautinės imigracijos valdymo ir integracijos institucionalizavimą didinant savivaldybių įtrauktį ir darbdavių atsakomybę;

 4 ) sveiką ir įtraukų senėjimą bei sidabrinės ekonomikos priemonių plėtrą;

 5 ) aktyvios darbo rinkos politikos stiprinimą didinant jaunimo ir asmenų su negalia ekonominį aktyvumą;

 6 ) investicijų į kokybišką švietimą, profesinį mokymą, studijas ir aukštąsias technologijas gausinimą siekiant kurti auštos pridėtinės vertės darbo vietas ir taip stiprinti teigiamus demografinius pokyčius;

 7 ) šeimų stiprinimą ir gimstamumo skatinimą ekonominėmis ir socialinės politikos priemonėmis;

 8 ) demografinės politikos elementų įgyvendinimą derinant finansines paskatas, pažangą užtikrinančių paslaugų plėtrą, perteklinių administracinių ribojimų panaikinimą, gyventojų sąmoningumo skatinimo veiklas;

 apsisprendžia pavesti šalies demografinės politikos, įskaitant tarptautinę gyventojų migraciją, klausimų koordinavimą ir demografinei padėčiai skirtos Vyriausybės programos dalies bei šios rezoliucijos nuostatų įgyvendinimo kontrolę Seimo Ateities komitetui;

 ragina Lietuvos Respublikos Vyriausybę:

 1 ) kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos pateikti Seimui demografijos ir migracijos politikos pažangos ataskaitą, apimančią pagrindinius gyventojų skaičiaus pokyčio rodiklius ir taikomų priemonių efektyvumo analizę;

 2 ) atlikti pagrindinių strateginio planavimo dokumentų peržiūrą, užtikrinant jų tarpusavio suderinamumą ir atitiktį 2026 m. socialinėms ir ekonominėms realijoms;

 3 ) įvertinti nacionalinio ir savivaldybių lygmens dokumentų bei priemonių poreikį gimstamumo didinimo, mirtingumo mažinimo, migracijos ir sidabrinės ekonomikos srityse ir pateikti Seimui šio vertinimo rezultatus;

 4 ) stiprinti pilietinį ir kultūrinį ugdymą visų pakopų ugdymo įstaigose, ypač plačiau atskleidžiant šeimos bei vaikų susilaukimo ir auginimo vertybes ir Lietuvos, kaip šalies, kurioje verta kurti savo gyvenimą, privalumus ir galimybes;

 5 ) skatinti teigiamą visuomenės požiūrį į šeimos kūrimą ir vaikų auginimą Lietuvoje, užtikrinti šeimai palankią aplinką stiprinant šeimos, užimtumo ir būsto prieinamumo politiką;

 6 ) parengti gyventojų skaičiaus stabilizavimo priemonių sąvadą ir nustatyti aiškius jų įgyvendinimo terminus ir atsakomybę, laikant 2,9 mln. gyventojų skaičių 2030 m. pabaigoje geru rezultatu, o 3 mln. gyventojų skaičių 2030 m. pabaigoje Lietuvos sėkmės rodikliu;

 ragina Vyriausybę tarptautinės migracijos ir integracijos srityse:

 1 ) stiprinti aukštos kvalifikacijos specialistų ir trūkstamų profesijų darbuotojų pritraukimo, įdarbinimo ir integracijos politiką, mažinant administracinę naštą ir trumpinant teisėto atvykimo į Lietuvos Respubliką procedūras;

 2 ) parengti ir patvirtinti valstybių, kurių piliečiams taikomos lengvesnės darbo migracijos taisyklės, sąrašą, atsižvelgiant į aukštos pridėtinės vertės kūrimo, nacionalinio saugumo ir integracijos potencialą;

 3 ) parengti šalies demografinių tikslų įgyvendinimą atitinkančios ilgalaikės migracijos politikos gaires ir savivaldybių įtraukties modelį, numatant regioninio paskirstymo ir integracijos principus; 3–5 savivaldybėse vykdomo eksperimento pagrindu įvertinti migracijos politikos decentralizavimo ir nacionalinės demografinės politikos pritaikymo prie šalies regionų (pvz., pasienio, Vidurio Lietuvos) specifikos potencialą ;

 4 ) užtikrinti lietuvių kalbos mokymosi prieinamumą, aiškiai apibrėžiant siekiamą migrantų integracijos lygį ir terminus pagal jų buvimo Lietuvoje pobūdį, trukmę ir amžių;

 5 ) tobulinti teisinį reguliavimą, sudarant palankesnes sąlygas užsienio studentams studijuoti ir baigus studijas likti dirbti Lietuvoje, bei plėtoti praktikos atlikimo ir įsidarbinimo Lietuvos įmonėse ir įstaigose galimybes;

 6 ) sudaryti sąlygas aukštos kvalifikacijos specialistams ir studijuoti atvykstantiems asmenims atvykti kartu su artimaisiais šeimos nariais, stiprinant jų integracijos priemones;

 siūlo Vyriausybei:

 1 ) atlikti Lietuvos Respublikos Seimo 2023 m. birželio 15 d. rezoliucijos Nr. XIV-2075 „Dėl Lietuvos demografijos politikos ateities“ nuostatų įgyvendinimo auditą;

 2 ) institucionalizuoti demografinės politikos įgyvendinimą, paskiriant Vyriausybės įgaliotą pareigūną (įsteigiant padalinį ar agentūrą) ir suteikiant jam tarpinstitucinio koordinavimo, strategijų ir programų rengimo, derinimo su socialiniais partneriais ir nevyriausybinėmis organizacijomis įgaliojimus, kad šios rezoliucijos nuostatos būtų nuosekliai įgyvendinamos;

 3 ) nustatyti, kad 2026–2027 m. laikotarpiu Vyriausybės įgaliotas pareigūnas išskirtinį dėmesį turi skirti:

 a ) Vyriausybės programoje numatytoms tautiečių grįžimo į Lietuvą skatinimo veikloms įgyvendinti;

 b ) demografinės politikos elementams (finansinėms paskatoms, pažangą užtikrinančių paslaugų plėtrai, perteklinių administracinių ribojimų panaikinimui, gyventojų sąmoningumo skatinimo veikloms) derinti;

 c ) savivaldybių įtraukčiai ir regioninio migrantų paskirstymo principams įgyvendinti;

 d ) lietuvių kalbos mokymosi prieinamumui užtikrinti;

 e ) integracijos priemonių suderinamumui su darbo rinkos poreikiais didinti;

 f ) metiniams tiksliniams rodikliams parengti ir jų stebėsenai vykdyti.

 Seimo Pirmininkas