Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22, 28, 58, 61, 80, 181, 217, 237, 243, 305 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo III-1 skyriumi įstatymo projektas (Nr. XVP-1560)

Projektas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 21, 22, 28, 58, 61, 80, 181, 217, 237, 243, 305 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO III 1 SKYRIUMI

 ĮSTATYMAS

 2026 m. d.

 Vilnius

 1 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 21 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 4 . Įtariamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis įtariamas; nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento turėti gynėją; gauti informaciją apie mediacijos procedūrą ir pateikti prašymą ar sutikimą joje dalyvauti; gauti vertimą žodžiu ir raštu; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubiąją medicinos pagalbą; žinoti maksimalų terminą, kiek valandų (dienų) gali būti ribojama jo laisvė iki bylos nagrinėjimo teisminėje institucijoje pradžios, taip pat gauti informaciją apie reguliarią suėmimo peržiūrą ir suėmimui alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybes; duoti parodymus; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo veiksmus bei sprendimus; būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai įtariamasis yra nepilnametis.“

 2 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 22 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 3 . Kaltinamasis turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, žinoti, kuo jis kaltinamas, ir gauti kaltinamojo akto nuorašą; susipažinti teisme su byla; nustatyta tvarka pasidaryti reikiamų dokumentų išrašus arba nuorašus; turėti gynėją; gauti informaciją apie mediacijos procedūrą ir pateikti prašymą ar sutikimą joje dalyvauti; gauti vertimą žodžiu ir raštu; gauti informaciją apie reguliarią suėmimo peržiūrą ir suėmimui alternatyvių kardomųjų priemonių taikymo galimybes; informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį; gauti skubiąją medicinos pagalbą; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; teikti įrodymus ir dalyvauti juos tiriant; nagrinėjimo teisme metu duoti parodymus ir užduoti klausimus; duoti paaiškinimus apie teismo tiriamas bylos aplinkybes ir pareikšti savo nuomonę dėl kitų nagrinėjimo teisme dalyvių pareikštų prašymų; tylėti ir (ar) atsisakyti duoti parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką; dalyvauti baigiamosiose kalbose, kai nėra gynėjo; kreiptis į teismą paskutiniu žodžiu; apskųsti teismo nuosprendį ir nutartis; būti lydimas atstovo pagal įstatymą teismo posėdžiuose ir atliekant kitus proceso veiksmus, taip pat teisę į privatumo apsaugą, kai kaltinamasis yra nepilnametis.“

 3 straipsnis. 28 straipsnio pakeitimas

 1 . Papildyti 28 straipsnį 1 1 dalimi:

 „ 1 1 . Taikant šio Kodekso III 1 skyrių, sąvoka „nukentėjusysis“ taip pat apima ir juridinius asmenis , kuriems nusikalstama veika padarė turtinės ar neturtinės žalos . Tokiu atveju atskiras procesinis sprendimas dėl juridinio asmens pripažinimo nukentėjusiuoju nepriimamas. “

 2 . Pakeisti 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 2 . Nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį; teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; gauti informaciją apie mediacijos procedūrą ir pateikti prašymą ar sutikimą joje dalyvauti; dalyvauti vertinant jo specialius apsaugos poreikius; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Nukentėjusysis taip pat turi teisę atsisakyti gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso padėtį, nebent toks atsisakymas pažeistų įtariamojo ar kaltinamojo teises.“

 4 straipsnis. 58 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 58 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

 „ 2 ) jis yra dalyvavęs toje byloje kaip liudytojas, mediatorius, įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo atstovas pagal įstatymą, nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ar civilinio atsakovo atstovas;“

 5 straipsnis. 61 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 61 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 1 . Advokatas arba advokato padėjėjas neturi teisės dalyvauti procese kaip gynėjas arba nukentėjusiojo, civilinio ieškovo ir civilinio atsakovo atstovas, jeigu jis toje pačioje byloje teikia arba anksčiau teikė teisinę pagalbą asmeniui, kurio interesai prieštarauja teisinės pagalbos prašančio asmens interesams, arba jeigu anksčiau dalyvavo kaip teisėjas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, ekspertas, specialistas, vertėjas, liudytojas ar mediatorius, taip pat jeigu tiriant arba nagrinėjant bylą dalyvauja pareigūnas, su kuriuo tas advokatas arba advokato padėjėjas turi giminystės ryšių.“

 6 straipsnis. Kodekso I dalies papildymas III 1 skyriumi

 Papildyti Kodekso I dalį III 1 skyriumi:

 „ III 1 SKYRIUS

 MEDIACIJA

 65 1 straipsnis. Konflikto perdavimo spręsti mediacijos būdu sąlygos

 Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas priima atitinkamai nutarimą arba nutartį perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu, jeigu yra visos šios sąlygos:

 1 ) baudžiamasis procesas vyksta dėl baudžiamojo nusižengimo, neatsargaus, nesunkaus ir (ar) apysunkio nusikaltimo, išskyrus nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso XV, XVI, XXI, XXXIII, XXXV ar XXXVII skyriuje, padarymo ;

 2 ) nė viena iš nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, neturi smurto artimoje aplinkoje požymių;

 3 ) nuo nusikalstamos veikos nukentėjo fizinis arba juridinis asmuo, išskyrus atvejus, kai nuo nusikalstamos veikos nukentėjo valstybė, savivaldybė, valstybės ar savivaldybės institucija arba įstaiga;

 4 ) įtariamasis ar kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką;

 5 ) jeigu įtariamasis ar kaltinamasis anksčiau jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnyje numatytu pagrindu, nuo ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės įsiteisėjimo dienos iki naujos veikos padarymo praėjo ne mažiau negu treji metai;

 6 ) įtariamasis ar kaltinamasis nėra pavojingas recidyvistas;

 7 ) yra gautas įtariamojo ar kaltinamojo ir nukentėjusiojo prašymas arba sutikimas dalyvauti mediacijoje;

 8 ) vyksta ikiteisminis tyrimas arba byla nagrinėjama pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme;

 9 ) mediacijos vykdymas neprieštarautų baudžiamojo proceso paskirčiai;

 10 ) įtariamojo ar kaltinamojo ir nukentėjusiojo dalyvavimas mediacijoje nekeltų grėsmės šių proceso dalyvių sveikatai ir (ar) gyvybei.

 65 2 straipsnis. Mediacijos rūšys ir konflikto perdavimo spręsti mediacijos būdu tvarka

 1 . Konfliktas baudžiamajame procese gali būti perduodamas spręsti neteisminės ir (ar) teisminės mediacijos būdu. Neteisminė mediacija gali vykti ikiteisminio tyrimo metu, o teisminė mediacija – nagrinėjant bylą teisme.

 2 . Ikiteisminio tyrimo metu konflikto perdavimą spręsti mediacijos būdu gali inicijuoti prokuroras, įtariamasis ar nukentėjusysis, o nagrinėjant bylą teisme – teismas, kaltinamasis ar nukentėjusysis. Jeigu konflikto perdavimą spręsti mediacijos būdu inicijuoja vienas iš šioje dalyje nurodytų proceso dalyvių, ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas privalo apie tai nedelsiant pranešti kitam proceso dalyviui.

 3 . Konfliktas perduodamas spręsti mediacijos būdu, kai yra gautas įtariamojo ar kaltinamojo ir nukentėjusiojo prašymas arba sutikimas perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu, taip pat kai yra visos kitos šio Kodekso 65 1 straipsnyje numatytos sąlygos. Prokuroras ar teismas, prieš priimdami nutarimą ar nutartį perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu, privalo išsiaiškinti, ar proceso dalyviai pageidauja naudotis valstybės biudžeto lėšomis apmokamomis mediacijos paslaugomis. Nutarimas ar nutartis atsisakyti perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu gali būti skundžiami šio Kodekso nustatyta tvarka.

 4 . Kai įtariamasis ar kaltinamasis ir nukentėjusysis nusprendžia naudotis valstybės biudžeto lėšomis apmokamomis mediacijos paslaugomis, prokuroras ar bylą nagrinėjantis teismas nutarimą ar nutartį perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu ne vėliau kaip per tris darbo dienas pateikia valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančiai institucijai ir praneša apie tai, kad reikia parinkti ir paskirti mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo. Šiame nutarime ar nutartyje nurodoma nusikalstamos veikos esmė ir proceso dalyviai.

 65 3 straipsnis. Mediatoriaus skyrimas, nusišalinimas, susipažinimas su bylos medžiaga

 1 . Mediatorius su jo sutikimu skiriamas vykdyti mediaciją Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo nustatyta tvarka. Prieš duodamas sutikimą vykdyti mediaciją, mediatorius turi teisę gauti informaciją apie nusikalstamos veikos esmę ir proceso dalyvius .

 2 . Apie paskirtą mediatorių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija arba proceso dalyviai, kai jie mediatorių skiria rašytiniu susitarimu, ikiteisminio tyrimo metu praneša prokurorui, o jeigu byla nagrinėjama teisme, – teismui, ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo mediatoriaus paskyrimo dienos.

 3 . Mediatorius negali duoti sutikimo vykdyti mediaciją, o jeigu ji vyksta, – turi nusišalinti nuo mediacijos vykdymo ir apie tai informuoti jį paskyrusį subjektą ir prokurorą, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, arba teismą, jeigu byla nagrinėjama teisme, kai:

 1 ) jis yra proceso dalyvio giminaitis;

 2 ) jis arba jo giminaičiai yra tiesiogiai arba netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi;

 3 ) jis anksčiau tame baudžiamajame procese dalyvavo kaip gynėjas, įgaliotasis atstovas, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teisėjas, teisiamojo posėdžio sekretorius, vertėjas, ekspertas ar specialistas;

 4 ) yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių jo nešališkumu.

 4 . Kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojančios institucijos paskirtas mediatorius nusišalina nuo mediacijos vykdymo, ši institucija privalo parinkti ir paskirti kitą mediatorių. Jeigu šio straipsnio 3 dalyje nurodytos aplinkybės paaiškėja tais atvejais, kai mediatorių savo lėšomis buvo paskyrę įtariamasis ar kaltinamasis ir nukentėjusysis, šie proceso dalyviai turi teisę savo lėšomis skirti kitą mediatorių rašytiniu susitarimu. Šioje dalyje numatytais atvejais kitas mediatorius skiriamas likusiam mediacijos terminui, kuris, jam suėjus, gali būti pratęstas šio Kodekso 65 4 straipsnyje nustatyta tvarka.

 5 . Paskirtam mediatoriui mediacijos laikotarpiu šio Kodekso 181 ir 237 straipsniuose nustatyta tvarka sudaromos sąlygos susipažinti su bylos medžiaga. Ikiteisminio tyrimo metu neteisminę mediaciją vykdantis mediatorius prieš susipažindamas su bylos medžiaga pasirašytinai įspėjamas dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 247 straipsnį.

 65 4 straipsnis. Mediacijos terminas

 1 . Mediacijai įvykdyti šio Kodekso 65 2 straipsnio 3 dalyje nurodytu nutarimu ar nutartimi nustatomas trisdešimties dienų terminas, kuris skaičiuojamas nuo nutarimo ar nutarties priėmimo dienos. Jeigu įtariamasis ar kaltinamasis ir nukentėjusysis nusprendė naudotis valstybės biudžeto lėšomis apmokamomis mediacijos paslaugomis, trisdešimties dienų terminas mediacijai įvykdyti skaičiuojamas nuo to momento, kai valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą organizuojanti institucija paskiria mediatorių.

 2 . Jeigu mediatoriaus teikimu prokuroras, kai vyksta ikiteisminis tyrimas, ar teismas, kai byla nagrinėjama teisme, priima atitinkamai nutarimą arba nutartį pratęsti mediacijos terminą arba jeigu konfliktas tame pačiame baudžiamajame procese tarp tų pačių proceso dalyvių prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi pakartotinai perduodamas spręsti mediacijos būdu po to, kai mediacija jau buvo pasibaigusi, prokuroras arba teismas gali nustatyti trumpesnį terminą mediacijai vykdyti, nei nurodyta šio straipsnio 1 dalyje, tačiau ne trumpesnį kaip dešimt dienų.

 3 . Prokuroras ar teismas, priimdami šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nutarimus ar nutartis ir nustatydami konkretų mediacijos terminą, atsižvelgia į tai, ar yra (neišnyko) visos šio Kodekso 65 1 straipsnyje numatytos konflikto perdavimo spręsti mediacijos būdu sąlygos, taip pat į mediatoriaus teikime nurodytas aplinkybes, kai sprendžiama dėl mediacijos termino pratęsimo, arba į priežastis, dėl kurių pasibaigė anksčiau vykusi mediacija. Nutarimas ar nutartis, kuriais atsisakoma pratęsti mediacijos terminą arba pakartotinai perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu, gali būti skundžiami šio Kodekso nustatyta tvarka.

 65 5 straipsnis. Ikiteisminio tyrimo ypatumai vykstant neteisminei mediacijai

 1 . Vykstant neteisminei mediacijai šiame Kodekse numatyti proceso veiksmai su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju atliekami bendra tvarka, tačiau juos atliekantis subjektas privalo užtikrinti, kad proceso dalyviams nebūtų nepagrįstai suvaržyta teisė naudotis mediacijos paslaugomis.

 2 . Tol, kol nesuėjo mediacijos terminas arba mediacija nesibaigė kitais Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 27 5 straipsnio 1 dalyje nustatytais pagrindais, prokuroras negali užbaigti ikiteisminio tyrimo. Ši taisyklė netaikoma, kai ikiteisminis tyrimas nutraukiamas šio Kodekso 212 straipsnio 1 punkte numatytu atveju.

 65 6 straipsnis. Taikaus susitarimo protokolo pasirašymas ir tvirtinimas

 1 . Jei įtariamasis ar kaltinamasis ir nukentėjusysis mediacijos metu susitaiko, jie pasirašo teisingumo ministro patvirtintos formos taikaus susitarimo protokolą. Šio protokolo turinį nustato Lietuvos Respublikos mediacijos įstatymo 27 5 straipsnio 3 dalis.

 2 . Kai egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje ar 93 straipsnio 2 dalyje numatyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai , proceso dalyvių pasirašytą taikaus susitarimo protokolą tvirtina ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendimu, kuriuo patvirtinamas prokuroro nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, arba teismas nutartimi ar nuosprendžiu, kuriais nutraukia baudžiamąją bylą. Šioje dalyje nurodytuose ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo procesiniuose sprendimuose, kuriais asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, turi būti nurodytas ir tvirtinamo taikaus susitarimo protokolo turinys.“

 7 straipsnis. 80 straipsnio pakeitimas

 Papildyti 80 straipsnį 6 punktu:

 „ 6 ) mediatoriai – apie aplinkybes, kurias jie sužinojo mediacijos metu.“

 8 straipsnis. 181 straipsnio pakeitimas

 1 . Pakeisti 181 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:

 „ 181 straipsnis. Proceso dalyvių ir mediatoriaus teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis “.

 2 . Papildyti 181 straipsnį 1 1 dalimi:

 „ 1 1 . Neteisminę mediaciją vykdantis mediatorius turi teisę pateikti prokurorui rašytinį prašymą leisti susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis, išskyrus proceso dalyvių asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos , ir susipažinimo su jais metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus. Proku roras privalo išnagrinėti rašytinį prašymą ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo dienos, o kai prašymui išnagrinėti reikalinga ikiteisminio tyrimo medžiaga, – per tris dienas nuo šios medžiagos gavimo. Prokuroras turi teisę neleisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat neleisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, jei toks susipažinimas, prokuroro manymu, nėra būtinas mediacijos vykdymui arba galėtų pakenkti ikiteisminio tyrimo sėkmei. Atsisakydamas leisti susipažinti su visais ikiteisminio tyrimo duomenimis ar jų dalimi, taip pat atsisakydamas leisti daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas ar išrašus, prokuroras privalo surašyti nutarimą. Šis nutarimas yra neskundžiamas. “

 9 straipsnis. 217 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 217 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 4 . Jeigu įtariamasis, dėl kurio padarytos veikos ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas šio Kodekso 212 straipsnio 5 punkte numatytu atveju, per vienerius metus nuo ikiteisminio tyrimo nutraukimo padaro naują nusikalstamą veiką, prokuroras Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 4 dalyje nurodytomis sąlygomis gali, o to paties straipsnio 5 dalyje nurodytomis sąlygomis privalo priimti nutarimą atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą.“

 10 straipsnis. 237 straipsnio pakeitimas

 Papildyti 237 straipsnį 4 dalimi:

 „ 4 . Mediatorius turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, išskyrus asmens duomenis, saugomus atskirai nuo kitos ikiteisminio tyrimo medžiagos, taip pat daryti jos išrašus ar kopijas .“

 11 straipsnis. 243 straipsnio pakeitimas

 Papildyti 243 straipsnį 4 dalimi:

 „ 4 . Teismas, priėmęs nutartį dėl konflikto perdavimo spręsti teisminės mediacijos būdu, ta pačia nutartimi skelbia teisiamojo posėdžio pertrauką. Šiuo atveju teisiamojo posėdžio pertraukos trukmė gali viršyti šio straipsnio 2 dalyje nustatytą terminą. Teisiamojo posėdžio pertrauka gali būti teismo nutartimi pratęsta, jeigu mediatoriaus teikimu teismas nusprendžia pratęsti teisminės mediacijos terminą .“

 12 straipsnis. 305 straipsnio pakeitimas

 Pakeisti 305 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 4 . Nuosprendžio, kuriuo baudžiamoji byla nutraukiama, aprašomojoje dalyje nurodomos šio straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytos aplinkybės, nusikalstamos veikos kvalifikavimas, taip pat atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai arba duomenys apie suėjusį apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminą. Jeigu nutraukiant baudžiamąją bylą skiriama baudžiamojo poveikio priemonė ar auklėjamojo poveikio priemonė, nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodomi tos priemonės skyrimo motyvai. Kai baudžiamoji byla nutraukiama esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 2 dalyje arba 93 straipsnio 2 dalyje numatytiems pagrindams atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje taip pat nurodo taikaus susitarimo protokolo turinį.“

 13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

 1 . Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.

 2 . Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus .

 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 Respublikos Prezidentas

 Projektą teikia:

 Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda