Mediacijos įstatymo Nr. X-1702 1, 2, 4 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo VII-1 skyriumi įstatymo projektas (Nr. XVP-1561)

Projektas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 MEDIACIJOS ĮSTATYMO NR. X-1702 1, 2, 4 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO VII 1 SKYRIUMI

 ĮSTATYMAS

 2026 m. d.

 Vilnius

 1 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas

 1 . Pakeisti 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 1 . Šis įstatymas nustato pagrindines civilinių ir administracinių ginčų mediacijos sąlygas, mediacijos baudžiamajame procese teisinius pagrindus , institucijų funkcijas mediacijos srityje, reikalavimus asmenims, siekiantiems teikti mediacijos paslaugas, mediacijos vykdymo tvarką, privalomosios mediacijos ir teisminės mediacijos ypatumus, mediatorių drausminę atsakomybę.“

 2 . Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 2 . Šis įstatymas taikomas neteisminei ir teisminei civilinių ir administracinių ginčų mediacijai, išskyrus dėl tokių teisių ir pareigų iškilusius ginčus, dėl kurių sudarytos taikos sutartys pagal įstatymus laikomos negaliojančiomis, taip pat neteisminei ir teisminei mediacijai baudžiamajame procese. Šis įstatymas netaikomas bylą nagrinėjančio teisėjo vykdomam taikinimui teismo proceso metu.“

 2 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas

 1 . Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 4 . Mediacija – civilinių ar administracinių ginčų, taip pat konfliktų, dėl kurių vyksta baudžiamasis procesas, sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims arba įtariamajam ar kaltinamajam ir nukentėjusiajam taikiai spręsti ginčą ar konfliktą. Mediacija, išskyrus teisėjų vykdomą teisminę mediaciją ir Lietuvos administracinių ginčų komisijos, jos teritorinių padalinių narių vykdomą neteisminę mediaciją, yra profesinė veikla.“

 2 . Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 5 . Mediatorius – šio įstatymo nustatytus reikalavimus atitinkantis trečiasis nešališkas fizinis asmuo, kuris yra įrašytas į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą ir padeda civilinio ar administracinio ginčo šalims arba įtariamajam ar kaltinamajam ir nukentėjusiajam taikiai spręsti ginčą ar konfliktą.“

 3 . Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 6 . Neteisminė mediacija – civilinių ar administracinių ginčų, taip pat konfliktų, dėl kurių vyksta ikiteisminis tyrimas, sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda teisme nesprendžiamo ginčo šalims arba įtariamajam ir nukentėjusiajam taikiai spręsti šį ginčą ar konfliktą.“

 4 . Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 9 . Teisminė mediacija – civilinių ar administracinių ginčų, taip pat konfliktų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai padeda ginčo šalims arba kaltinamajam ir nukentėjusiajam taikiai spręsti šį ginčą ar konfliktą teisme nagrinėjamoje civilinėje, administracinėje ar baudžiamojoje byloje.“

 3 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas

 1 . Papildyti 4 straipsnį 1 1 dalimi:

 „ 1 1 . Mediatoriai, kurie siekia teikti mediacijos baudžiamajame procese paslaugas, turi išklausyti ne trumpesnius kaip 24 akademinių valandų mokymus mediacijos baudžiamajame procese tema ir pateikti Lietuvos mediatorių rūmams tai patvirtinančius dokumentus. Šių mokymų minimalius reikalavimus nustato teisingumo ministras, suderinęs su Lietuvos mediatorių rūmais. Reikalavimas išklausyti 24 akademinių valandų specializuotus mokymus netaikomas teisėjams, taip pat socialinių mokslų daktaro laipsnį turintiems asmenims, kurie yra vedę mokymus mediacijos baudžiamajame procese tema, kurių bendra trukmė – ne mažiau kaip 100 akademinių valandų, ir asmenims, kuriems pagal Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės valstybės teisės aktus tos valstybės kompetentinga institucija yra suteikusi teisę teikti mediacijos baudžiamajame procese paslaugas.“

 2 . Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 2 . Mediatorius turi būti nešališkas civilinio ar administracinio ginčo šalims, taip pat įtariamajam ar kaltinamajam ir nukentėjusiajam, kai vyksta mediacija baudžiamajame procese. Mediatorius gali priimti pasiūlymą pradėti mediaciją arba tęsti pradėtą mediaciją tik tuo atveju, jeigu jis informavo ginčo šalis arba įtariamąjį ar kaltinamąjį ir nukentėjusįjį apie jam žinomas aplinkybes, kurios gali kelti abejonių dėl jo nešališkumo, ir jeigu ginčo šalys arba įtariamasis ar kaltinamasis ir nukentėjusysis sutiko, kad jis vykdytų mediaciją.“

 3 . Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 4 . Mediatorius civilinio ar administracinio ginčo šalies arba įtariamojo, kaltinamojo ar nukentėjusiojo prašymu privalo pateikti ginčo šalims arba įtariamajam ar kaltinamajam ir nukentėjusiajam informaciją apie savo išsilavinimą ir patirtį.“

 4 . Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

 „ 5 . Mediatorius negali būti arbitru arba teisėju civiliniame ginče, kuriame vykdė ar vykdo mediaciją, išskyrus atvejus, kai civilinio ginčo šalys raštu susitaria skirti mediatorių arbitru ir šis tam neprieštarauja, ir išskyrus Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatytus atvejus. Mediatorius negali būti teisėju administraciniame ginče , kuriame vykdė ar vykdo mediaciją. Mediatorius taip pat negali būti teisėju baudžiamojoje byloje, kurioje vykdė ar vykdo mediaciją. Be to, mediatorius negali būti civilinio ar administracinio ginčo šalies arba įtariamojo, kaltinamojo ar nukentėjusiojo atstovu ginče ar konflikte, kuriuose vykdė ar vykdo mediaciją.“

 4 straipsnis. Įstatymo papildymas VII 1 skyriumi

 Papildyti Įstatymą VII 1 skyriumi:

 „ VII 1 SKYRIUS

 MEDIACIJA BAUDŽIAMAJAME PROCESE

 27 1 straipsnis. Mediatoriaus skyrimas

 1 . Įtariamasis ar kaltinamasis ir nukentėjusysis turi teisę savo lėšomis skirti mediatorių rašytiniu susitarimu, kai ikiteisminio tyrimo metu prokuroras arba teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 65 2 straipsnio nustatyta tvarka priėmė atitinkamai nutarimą arba nutartį perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu. Proceso dalyviai taip pat turi teisę bendru sutarimu nutraukti rašytinį susitarimą dėl mediatoriaus skyrimo ir, nesibaigus mediacijos terminui, savo lėšomis skirti kitą mediatorių. Jei proceso dalyviai nesusitaria kitaip, mediaciją vykdyti skiriamas vienas mediatorius.

 2 . Jeigu įtariamasis ar kaltinamasis ir nukentėjusysis pageidauja naudotis valstybės biudžeto lėšomis apmokamomis mediacijos paslaugomis, ikiteisminio tyrimo metu prokuroras arba teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas, priėmę nutarimą ar nutartį perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu, apie tai praneša Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, kad ši parinktų ir paskirtų mediatorių mutatis mutandis vadovaudamasi šio įstatymo 14 straipsnio 3, 4, 5 ir 6 dalimis. Tokiu atveju mediaciją, už kurią apmokama valstybės biudžeto lėšomis, vykdyti gali būti skiriamas tik vienas mediatorius. Be to, proceso dalyviai turi teisę nesibaigus mediacijos terminui savo lėšomis skirti mediatorių rašytiniu susitarimu, jeigu jie išnaudojo mediacijos paslaugoms skirtą valandų, už kurias apmokama valstybės biudžeto lėšomis, skaičių ir nepasirašė taikaus susitarimo protokolo arba nors ir neišnaudojo šio valandų skaičiaus, tačiau bendru sutarimu nusprendė atsisakyti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos paskirto mediatoriaus paslaugų.

 3 . Jeigu kaltinamasis ir nukentėjusysis sutinka, teisminę mediaciją baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu gali vykdyti teisėjas, kuris yra mediatorius ir nenagrinėja šios baudžiamosios bylos. Bylą nagrinėjantis teismas parenka ir skiria mediatoriumi teisėją, kuris nenagrinėja šios baudžiamosios bylos, pagal galimybes atsižvelgęs į kaltinamojo ir nukentėjusiojo nuomonę dėl jo kandidatūros. Šioje dalyje nurodytu atveju į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą nesikreipiama, o teisėjas, kuris vykdys teisminę mediaciją baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu, nurodomas nutartyje perduoti konfliktą spręsti teisminės mediacijos būdu.

 27 2 straipsnis. Mediacijos paslaugų apmokėjimas

 1 . Kai įtariamasis ar kaltinamasis ir nukentėjusysis mediatorių skiria rašytiniu susitarimu, už jo suteiktas paslaugas apmokama pačių proceso dalyvių lėšomis. Mokamo atlyginimo dydis ir kitos su atlyginimo mokėjimu susijusios sąlygos n ustatomi proceso dalyvių ir mediatoriaus susitarimu.

 2 . Tais atvejais, kai mediatorių iš Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašo parenka ir skiria Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, už mediacijos paslaugas apmoka Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba iš valstybės biudžeto lėšų. Už suteiktas mediacijos paslaugas mediatoriams iš valstybės biudžeto lėšų mokamo atlyginimo dydį, mediacijos paslaugoms skirtą valandų, už kurias apmokama valstybės biudžeto lėšomis, skaičių ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė.

 3 . Kai teisminės mediacijos paslaugas teikia mediatoriai, kurie yra teisėjai, jiems atskiras atlyginimas už mediacijos paslaugas nemokamas ir proceso dalyviams teisminės mediacijos paslaugos teikiamos nemokamai.

 27 3 straipsnis. Neteisminės mediacijos ikiteisminio tyrimo metu vykdymas

 1 . Neteisminė mediacija ikiteisminio tyrimo metu vykdoma vadovaujantis šiuo įstatymu, Baudžiamojo proceso kodeksu ir kitais mediaciją reglamentuojančiais teisės aktais.

 2 . Neteisminę mediaciją ikiteisminio tyrimo metu vykdo į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašyti mediatoriai. Neteisminės mediacijos ikiteisminio tyrimo metu negali vykdyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai, taip pat teisėjai, kurie yra mediatoriai.

 3 . Neteisminėje mediacijoje ikiteisminio tyrimo metu dalyvauja įtariamasis, nukentėjusysis ir mediatorius. Neteisminėje mediacijoje ikiteisminio tyrimo metu gali dalyvauti šių proceso dalyvių gynėjai, atstovai ir kiti asmenys, jeigu su tuo sutinka įtariamasis ir nukentėjusysis. Kai įtariamasis ar nukentėjusysis yra nepilnametis arba turintis fizinių ar psichinių trūkumų asmuo, kartu su šiuo proceso dalyviu mediacijoje privalo dalyvauti ir jo atstovas pagal įstatymą, o kai jo nėra, – gynėjas arba įgaliotasis atstovas .

 4 . Mediatorius gali surengti individualius susitikimus su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju mutatis mutandis vadovaudamasis šio įstatymo 15 straipsnio 3 dalimi.

 5 . Neteisminę mediaciją ikiteisminio tyrimo metu vykdantis mediatorius konkrečius veiksmus privalo atlikti atsižvelgdamas į galimai padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, įtariamojo ir nukentėjusiojo amžių, individualius poreikius, jų pageidavimus, galimą jėgų disbalansą ir kitas aplinkybes, kurios gali turėti reikšmės sprendžiant konfliktą.

 6 . Neteisminė mediacija ikiteisminio tyrimo metu gali vykti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patalpose, jeigu įtariamasis ir nukentėjusysis naudojasi valstybės biudžeto lėšomis apmokamomis mediacijos paslaugomis, arba kitoje mediatoriaus su įtariamuoju ir nukentėjusiuoju suderintoje vietoje. Jeigu asmuo yra suimtas ar atlieka arešto arba laisvės atėmimo bausmę, jam privalo būti sudarytos sąlygos dalyvauti neteisminėje mediacijoje laisvės atėmimo vietų įstaigoje. Neteisminė mediacija ikiteisminio tyrimo metu gali vykti nuotoliniu būdu naudojant informacines ir elektroninių ryšių technologijas.

 7 . Neteisminės mediacijos ir su ja susijusiai informacijai mutatis mutandis taikomi šio įstatymo 17 straipsnyje nustatyti konfidencialumo reikalavimai.

 27 4 straipsnis. Teisminės mediacijos baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu vykdymas

 1 . Teisminė mediacija nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios ar apeliacinės instancijos teisme vykdoma mutatis mutandis vadovaujantis šio įstatymo 15 straipsnio 3, 6 dalimi, 23 straipsnio 1, 2, 5, 8 dalimis, 27 3 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7 dalimis, Teisėjų tarybos patvirtinta tvarka ir kitais mediaciją reglamentuojančiais teisės aktais.

 2 . Baudžiamąją bylą nagrinėjantis teisėjas, kuris yra mediatorius, toje byloje negali vykdyti teisminės mediacijos. Teisminės mediacijos taip pat negali vykdyti į Lietuvos Respublikos mediatorių sąrašą įrašyti ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokurorai.

 27 5 straipsnis. Mediacijos pabaiga

 1 . Mediacija pasibaigia, kai:

 1 ) įtariamasis, kaltinamasis ar nukentėjusysis mediatoriui ir kitam mediacijoje dalyvaujančiam proceso dalyviui pareiškia, kad pasitraukia iš mediacijos, arba

 2 ) mediatorius įtariamajam ar kaltinamajam ir nukentėjusiajam pateikia rašytinį pareiškimą, kad nutraukia mediaciją mutatis mutandis vadovaudamasis šio įstatymo 15 straipsnio 6 dalies nuostatomis , arba

 3 ) sueina mediacijos terminas ir jis nėra pratęsiamas Baudžiamojo proceso kodekso 65 4 straipsnyje numatyta tvarka, arba

 4 ) pasirašomas taikaus susitarimo protokolas.

 2 . Mediacijai pasibaigus šio straipsnio 1 dalies 1 arba 2 punktuose nustatytais pagrindais, mediatorius apie tai nedelsdamas informuoja prokurorą, jeigu vyksta ikiteisminis tyrimas, arba teismą, kai byla nagrinėjama teisme, ir pateikia pažymą nurodydamas priežastis, dėl kurių baigėsi mediacija.

 3 . Jeigu mediacijos metu įtariamasis ar kaltinamasis ir nukentėjusysis susitaiko, jie pasirašo teisingumo ministro patvirtintos formos taikaus susitarimo protokolą. Kai proceso dalyvis yra nepilnametis ar turintis fizinių ar psichinių trūkumų asmuo, taikaus susitarimo protokolą turi pasirašyti ir jo atstovas pagal įstatymą, o kai jo nėra, – gynėjas arba įgaliotasis atstovas. Tais atvejais, kai nusikalstamos veikos padarymu įtariamas, kaltinamas arba nuo jos nukentėjo juridinis asmuo, taikaus susitarimo protokolą jo vardu pasirašo vadovas arba kitas įgaliotas darbuotojas . Taikaus susitarimo protokole turi būti užfiksuota konflikto pagrindas, susitaikymo faktas, susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygos ir, esant proceso dalyvių pageidavimui, išspręsti kiti su konfliktu susiję klausimai. Šio protokolo turinys turi neprieštarauti imperatyvioms įstatymo normoms, viešajai tvarkai ir geros moralės principams. Pasirašytą taikaus susitarimo protokolą proceso dalyviai nedelsdami pateikia atitinkamai prokurorui, jeigu vyksta ikiteisminis tyrimas, arba teismui, kai byla nagrinėjama teisme.

 4 . Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras, o teismo proceso metu bylą nagrinėjantis teismas turi teisę Baudžiamojo proceso kodekso 65 2 straipsnio nustatyta tvarka pakartotinai priimti atitinkamai nutarimą ar nutartį perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu, jeigu anksčiau vykusios mediacijos metu proceso dalyviai nepasirašė taikaus susitarimo protokolo. Pakartotinai priimant nutarimą arba nutartį perduoti konfliktą spręsti mediacijos būdu įvertinama, ar yra visos konflikto perdavimo spręsti mediacijos būdu sąlygos, nustatytos Baudžiamojo proceso kodekso 65 1 straipsnyje, taip pat atsižvelgiama į priežastis, dėl kurių pasibaigė anksčiau vykusi mediacija.“

 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

 1 . Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2027 m. sausio 1 d.

 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Teisėjų taryba ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministras iki 2026 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus .

 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 Respublikos Prezidentas

 Projektą teikia:

 Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda