Savivaldybių ekologinių investicinių vietovių pagrindų įstatymo projektas (Nr. XVP-393(2))

Projektas Nr. XVP-393(2)

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 SAVIVALDYBIŲ EKOLOGINIŲ INVESTICINIŲ VIETOVIŲ PAGRINDŲ

 ĮSTATYMAS

 2025 m. d. Nr.

 Vilnius

 PIRMASIS SKIRSNIS

 BENDROSIOS NUOSTATOS

 1 straipsnis. Įstatymo paskirtis ir tikslas

 1 . Šis įstatymas nustato savivaldybių ekologinių investicinių vietovių steigimo, valdymo ir likvidavimo tvarką, tokių vietovių teritorijų tvarkymo ir naudojimo reikalavimus, šių vietovių gyventojų teises ir pareigas, taip pat jiems taikomas lengvatas.

 2 . Šio įstatymo tikslas – paskatinti savivaldybes investuoti į savivaldybių urbanizuotų ir urbanizuojamų gyvenamųjų teritorijų plėtrą, sudaryti palankias sąlygas vidutines ir žemesnes pajamas gaunantiems gyventojams ir ypač jaunoms šeimoms įsigyti būstą šalia miesto ar miestelio esančioje gyvenamojoje teritorijoje su joje gyventojų aptarnavimui sukurta inžinerine ir socialine infrastruktūra, rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais ir su šios teritorijos gyventojams patogiai pasiekiamomis švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų įstaigomis ar organizacijomis.

 2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos

 1 . Savivaldybės ekologinė investicinė vietovė – tai savivaldybės ar jos dalies bendrojo plano sprendiniuose pažymėta (išskyrus atvejus, kol savivaldybės ar jos dalies bendrasis planas nėra parengtas), pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą suformuota ir teisės aktu įforminta savivaldybės urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos gyvenamajai zonai priklausanti ekologinei, saugiai ir bendruomeniškai gyvensenai skirta vienbučių ir dvibučių pastatų gyvenamoji teritorija, kuri suskirstyta į žemės sklypus (gyvenamosios paskirties pastatams ir jų priklausiniams statyti) ir bendrojo naudojimo žemę (inžinerinei ir socialinei infrastruktūrai, rekreacijai skirtiems atskiriesiems želdynams) ir kuri naudojama, valdoma ir prižiūrima, vadovaujantis šiuo įstatymu.

 2 . Savivaldybės ekologinės investicinės vietovės bendrojo naudojimo objektų administratorius – savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka atrinktas ir paskirtas asmuo savivaldybės ekologinės investicinės vietovės teritorijoje esančių (įrengtų) savivaldybei nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo inžinerinės ir socialinės infrastruktūros (objektų) naudojimui, valdymui ir priežiūrai.

 3 . Savivaldybės ekologinės investicinės vietovės gyventojų bendrija – ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis juridinis asmuo, įsteigtas savivaldybės ekologinės investicinės vietovės gyventojų lėšomis sukurtiems ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teisės priklausantiems inžinerinės ir socialinės infrastruktūros objektams naudoti, valdyti ir prižiūrėti, taip pat kitiems bendriesiems šių asmenų poreikiams tenkinti.

 4 . Savivaldybės ekologinės investicinės vietovės gyventojas – asmuo, kuris šio įstatymo nustatyta tvarka yra su savivaldybe pasirašęs rašytinį susitarimą ir tuo pagrindu yra įgijęs teisę naudotis šiame įstatyme jam nustatytomis teisėmis ir taikomomis lengvatomis.

 5 . Kitos vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos jaunimo politikos pagrindų įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatyme, Lietuvos aplinkos ministro 2014 m. sausio 2 d. įsakyme Nr. D1-7 „Dėl teritorijų planavimo normų patvirtinimo“ vartojamas sąvokas.

 ANTRASIS SKIRSNIS

 SAVIVALDYBĖS EKOLOGINĖS INVESTICINĖS VIETOVĖS STEIGIMAS IR JOS TERITORIJOS TVARKYMAS

 3 straipsnis. Savivaldybės ekologinės investicinės vietovės steigimo tvarka ir reikalavimai

 1 . Savivaldybės ekologinės investicinės vietovės (toliau – vietovė) steigimo iniciatorius yra savivaldybės vykdomoji institucija.

 2 . Vietovė steigiama savivaldybės tarybos sprendimu, kuriame be kita ko turi būti nurodoma:

 1 ) vietovės teritorijos ribos ir teritorijos planas;

 2 ) informacija apie vietovės funkcionavimui reikalingus bendrojo naudojimo objektus: bendrojo naudojimo žemę su bendrojo naudojimo pastatais ir įrenginiais (tvoromis, vartais, poilsio aikštelėmis ir kt.), taip pat rekreacijai skirtais atskiraisiais želdynais, bendrąją inžinerinę įrangą (vandentiekio, kanalizacijos, dujų (esant galimybėms), elektros, telekomunikacijų tinklus, kelius ir kitą bendrojo naudojimo inžinerinę techninę įrangą); vietovės gyventojų kasdieninių poreikių aptarnavimui skirtus kultūros, sporto ir kitos paskirties objektus (pastatus, įrenginius ir įrangą), kuriuose vykdoma veikla nesukelia neigiamo poveikio gyvenamajai aplinkai (jei tokius objektus planuojama įrengti); taip pat preliminarius tokių objektų sukūrimo (įrengimo) ir priežiūros kaštus;

 3 ) informacija apie vietovės gyventojų susisiekimo su artimiausiomis švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų paslaugų įstaigomis arba organizacijoms sąlygas;

 4 ) asmenims, siekiantiems tapti vietovės gyventojais, keliami reikalavimai, jų prašymų pateikimo, vertinimo, sprendimų priėmimo ir apskundimo tvarka;

 5 ) vietovės teritorijoje suplanuotų žemės sklypų, skirtų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų su priklausiniais statybai, suteikimo vietovės gyventojams panaudai ir pardavimo jiems sąlygos ir tvarka;

 6 ) vietovės gyventojams numatytos taikyti lengvatos.

 3 . Pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą vietovėje turi būti suformuota ne mažiau kaip 10 žemės sklypų, skirtų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų su priklausiniais statybai, kurių kiekvieno plotas turi būti ne mažesnis nei 10 arų. Keisti vietovės teritorijoje suformuotų žemės sklypų (žemės), skirtų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų su priklausiniais statybai, naudojimo paskirtį draudžiama.

 4 . Vietovė steigiama ne daugiau kaip 10 kilometrų atstumu nuo artimiausių švietimo, sveikatos priežiūros ir kitų vietovės gyventojams reikalingų paslaugų įstaigų ar organizacijų, užtikrinant susisiekimą su jomis asfaltuotu keliu.

 5 . Vietovė turi turėti savo pavadinimą, kuris jai suteikiamas teisės aktų nustatyta tvarka.

 6 . Savivaldybė atsakinga už bendrojo naudojimo objektų (bendrojo naudojimo pastatų ir įrenginių (tvorų, vartų, poilsio aikštelių ir kt.), rekreacijai skirtų atskirųjų želdynų, bendrojo naudojimo inžinerinės techninės įrangos (vandentiekio, kanalizacijos, dujų (esant galimybėms), elektros, telekomunikacijų tinklų, kelių ir kt.)), taip pat vietovės gyventojų kasdieninių poreikių aptarnavimui skirtų socialinės infrastruktūros (kultūros, švietimo, sveikatos priežiūros, sporto ir kt.) paskirties objektų (pastatų, įrenginių ir įrangos) sukūrimą (įrengimą), naudojimą, valdymą ir priežiūrą vietovės teritorijoje, išskyrus vietovės gyventojų lėšomis įsigytus ar sukurtus (įrengtus) bendrojo naudojimo inžinerinės ir socialinės infrastruktūros objektus (pastatus, įrenginius ir įrangą), kurie savivaldybės ekologinės investicinės vietovės gyventojų bendrijos (toliau - vietovės gyventojų bendrija) narių susirinkimo sprendimu nėra perduoti savivaldybei.

 7 . Savivaldybės patirtos ir / ar patiriamos išlaidos ar jų dalis šio straipsnio 6 dalyje nurodytų bendrojo naudojimo inžinerinės ir socialinės infrastruktūros objektų sukūrimui (įrengimui), naudojimui ir priežiūrai yra apmokamos iš savivaldybės biudžeto ir Vyriausybės nustatyta tvarka ir apimtimi gali būti kompensuojamos savivaldybei iš valstybės biudžeto.

 8 . Savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl vietovės steigimo, taip pat savivaldybės vykdomosios institucijos teikimu tvirtina vietovės steigimo ir plėtros veiksmų, suskirstytų etapais, planą.

 9 . Savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl vietovės steigimo, savivaldybės vykdomoji institucija kartu su savivaldybės administracija organizuoja ir vykdo veiklą, skirtą sukurti (įrengti) vietovės steigimo ir plėtros veiksmų plano pirmame etape numatytus bendrojo naudojimo inžinerinės ir socialinės infrastruktūros objektus (pastatus, įrenginius ir įrangą), taip pat savivaldybės tarybos nustatyta tvarka skelbia kvietimą asmenims teikti prašymus tapti vietovės gyventojais.

 10 . Prašymus tapti vietovės gyventojais gali teikti asmenys, atitinkantys šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatytus reikalavimus (kriterijus). Pavyzdinį tokių reikalavimų (kriterijų) sąrašą nustato Vyriausybės įgaliota institucija.

 11 . Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir terminais atlikus asmenų gautų prašymų tapti vietovės gyventojais administracinės atitikties, turinio, finansinio pajėgumo ir kt. vertinimą yra parengiamas kandidatų tapti vietovės gyventojais sąrašas, kurį savo sprendimu (potvarkiu) tvirtina savivaldybės vykdomoji institucija.

 12 . Sukūrus (įrengus) visus vietovės steigimo ir plėtros veiksmų plano pirmame etape numatytus bendrojo naudojimo inžinerinės ir socialinės infrastruktūros objektus (pastatus, įrenginius ir įrangą), savivaldybės vykdomoji institucija kartu su savivaldybės administracija savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir terminais organizuoja ir vykdo veiklą, skirtą iš kandidatų tapti vietovės gyventojais sąrašo atrinkti tuos asmenis, su kuriais savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir terminais bus pasirašomi savivaldybės ir tokių asmenų rašytiniai susitarimai, nustatantys abiejų pusių įsipareigojimus ir atsakomybę už įsipareigojimų nevykdymą (toliau – rašytiniai susitarimai) dėl vietovės teritorijoje suformuotų žemės sklypų (žemės), skirtų vienbučių arba dvibučių gyvenamųjų pastatų su priklausiniais statybai, suteikimo panaudai ir pastatų su priklausiniais šiuose žemės sklypuose statybos, naudojimo, priežiūros ir disponavimo.

 13 . Atlikus šio straipsnio 12 dalyje nustatytus veiksmus yra parengiamas asmenų, su kuriais numatoma pasirašyti rašytinius susitarimus, sąrašas, kurį savo sprendimu (potvarkiu) tvirtina savivaldybės vykdomoji institucija.

 14 . Asmenys, su kuriais savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir terminais yra pasirašyti rašytiniai susitarimai, nuo rašytinių susitarimų įsigaliojimo dienos įgyja vietovės gyventojo statusą, suteikiantį jiems teisę:

 1 ) teisės aktų nustatyta tvarka 20 metų laikotarpiui panaudai gauti žemės sklypus (žemę), skirtus vienbučių arba dvibučių gyvenamųjų pastatų su priklausiniais statybai;

 2 ) prieigą (prisijungimą) prie vietovės teritorijoje įrengtos bendrojo naudojimo inžinerinės techninės įrangos (vandentiekio, kanalizacijos, dujų (esant galimybėms), elektros, telekomunikacijų tinklų, kelių ir kt.);

 3 ) atlikti veiksmus, reikalingus gauti statybos leidimus vienbučių arba dvibučių gyvenamųjų pastatų su priklausiniais statybai ir vykdyti jų statybą (pačių asmenų pasirinktu būdu);

 4 ) naudotis visais vietovės teritorijoje esančiais savivaldybės lėšomis sukurtais (įrengtais) ir jai nuosavybės teise priklausančiais bendrojo naudojimo inžinerinės ir socialinės infrastruktūros objektais (pastatais, įrenginiais ir įranga).

 4 straipsnis. Vietovės teritorijos tvarkymo ir naudojimo bendrieji reikalavimai

 1 . Vietovės teritorijos kiekviename iš žemės sklypų, skirtų vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų su priklausiniais statybai, Statybos įstatymo nustatyta tvarka galima statyti tik vieną vienbutį arba dvibutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius.

 2 . Vietovės teritorijos žemės sklype, skirtame vienbučio arba dvibučio gyvenamojo pastato su priklausiniais statybai, statomi statiniai turi atitikti šiuos rodiklius:

 1 ) maksimalus žemės sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams ir dvibučiams gyvenamiesiems pastatams;

 2 ) gyvenamojo pastato didžiausias aukštis – 8,5 m;

 3 ) priklausinio (pastato) didžiausias aukštis – 5 m.

 3 . Vietovės teritorijos žemės sklype, skirtame vienbučio arba dvibučio pastato su priklausiniais statybai, statiniai statomi laikantis šių reikalavimų:

 1 ) pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) – ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo žemės sklypo ribos, tačiau visais atvejais – kad jie nedarytų žalos kaimyninio žemės sklypo naudotojui. Mažesniu atstumu statiniai gali būti statomi turint rašytinį kaimyninio žemės sklypo savininko ir savivaldybės ekologinės investicinės vietovės bendrojo naudojimo objektų administratoriaus (toliau – vietovės administratorius), o įsteigus vietovės gyventojų bendriją – vietovės gyventojų bendrijos vienasmenio ar kolegialaus (jeigu jis sudaromas) valdymo organo sutikimą;

 2 ) tvoros tarp žemės sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio žemės sklypo savininko ir vietovės administratoriaus arba vietovės gyventojų bendrijos (kai ji įsteigta) vienasmenio ar kolegialaus (jeigu jis sudaromas) valdymo organo sutikimą;

 3 ) statyti tvorą ant sklypo ribos (kai tvoros konstrukcijos peržengia sklypo ribą) galima turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ir vietovės administratoriaus arba vietovės gyventojų bendrijos (kai ji įsteigta) vienasmenio ar kolegialaus (jeigu jis sudaromas) valdymo organo sutikimą.

 4 . Medžius ir krūmus vietovės teritorijos gyventojai tvarko ir prižiūri Želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Sklype medžiai ir krūmai sodinami ir auginami laikantis šių reikalavimų:

 1 ) aukštaūgiai medžiai, aukštesni kaip 3 m, sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos; šiaurinėje sklypo dalyje arčiau kaip 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos tokius medžius sodinti galima tik gavus rašytinį kaimyninio sklypo savininko ir vietovės administratoriaus arba vietovės gyventojų bendrijos (kai ji įsteigta) vienasmenio ar kolegialaus (jeigu jis sudaromas) valdymo organo sutikimą;

 2 ) žemaūgiai medžiai, užaugantys iki 3 m aukščio, sodinami ne mažesniu kaip 2 m atstumu nuo sklypo ribos;

 3 ) krūmai sodinami ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos;

 4 ) mažesniais, negu nurodyta šios dalies 1, 2 ir 3 punktuose, atstumais medžiai ir krūmai gali būti sodinami turint rašytinį kaimyninio sklypo savininko ir vietovės administratoriaus arba vietovės gyventojų bendrijos (kai ji įsteigta) vienasmenio ar kolegialaus (jeigu jis sudaromas) valdymo organo sutikimą.

 5 . Vietovės teritorijoje leidžiama tik tokia ūkinė komercinė veikla, kuri nedaro žalos asmenų turtui ir gyvenamajai aplinkai, nepažeidžia vietovės gyventojų gyvenimo ir poilsio sąlygų, taip pat vietovės administratoriaus ir vietovės gyventojų bendrijos (kai ji įsteigta) valdymo organų pagal jų kompetenciją nustatytų taisyklių.

 6 . Vietovės teritorijoje skatinamas atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimas įstatymų nustatyta tvarka.

 TREČIASIS SKIRSNIS

 SAVIVALDYBĖS EKOLOGINĖS INVESTICINĖS VIETOVĖS GYVENTOJAI IR VALDYMAS

 5 straipsnis. Vietovės gyventojai ir jiems keliami reikalavimai

 1 . Vietovės gyventojais gali tapti Lietuvos Respublikos piliečiai, Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiai, kitų valstybių piliečiai, turintys nuolatinį leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, taip pat kiti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys.

 2 . Vietovės gyventojais tampama (vietovės gyventojo statusas įgyjamas) šio įstatymo 3 straipsnio 11, 12 ir 13 dalyse nustatyta tvarka. Asmenys, tapę vietovės gyventojais, naudojasi šio įstatymo 3 straipsnio 14 dalyje nustatytomis teisėmis ir šio straipsnio 6 dalyje ir įstatymo 7 straipsnyje numatytomis lengvatomis.

 3 . Vietovės gyventojas, įsigaliojus rašytiniam susitarimui, per nustatytą laikotarpį, kuris turi būti ne ilgesnis kaip 3 metai, jam skirtame žemės sklype turi pastatyti vienbutį arba dvibutį pastatą su priklausiniais ir įstatymų nustatyta tvarka juos užregistruoti.

 4 . Vietovės gyventojas, pažeidęs rašytinį susitarimą ir per jo su savivaldybe pasirašytame rašytiniame susitarime nustatytą konkretų laikotarpį (metų skaičių) jam suteiktame pagal panaudą žemės sklype nepastatęs vienbučio arba dvibučio gyvenamojo pastato su priklausiniais ir jų teisės aktų nustatyta tvarka neužregistravęs, savivaldybės vykdomosios institucijos įsigaliojusiu sprendimu gali netekti vietovės gyventojo statuso. Su asmeniu, netekusiu vietovės gyventojo statuso, yra nutraukiama žemės sklypo panaudos sutartis ir jis įpareigojamas (privalo) per 6 mėnesius savo lėšomis atlaisvinti žemės sklypą (t. y. nugriauti nebaigtus statyti statinius ir išvykti).

 5 . Savivaldybės tarybos nustatytais atvejais ir tvarka:

 1 ) su vietovės gyventoju savivaldybės įgaliotas asmuo gali sudaryti papildomą rašytinį susitarimą ir vietovės gyventojo įsipareigojimų (pvz. pastatyti vienbutį arba dvibutį pastatą su priklausiniais ir juos užregistruoti) įgyvendinimo terminus pratęsti, bet ne daugiau kaip 1 metams;

 2 ) iš asmens, netekusio vietovės gyventojo statuso, gali būti nupirkti (išpirkti) nebaigti statyti statiniai už vertę (kainą), kuri būtų ne didesnė nei nustatyta, atlikus nepriklausomą nekilnojamojo turto vertinimą.

 6 . Vietovės gyventojas, tinkamai įvykdęs visus rašytinio susitarimo su savivaldybe įsipareigojimus (t. y. jam skirtame žemės sklype pastatęs vienbutį arba dvibutį pastatą su priklausiniais ir įstatymų nustatyta tvarka juos užregistravęs) ir pragyvenęs vietovės teritorijoje 10 metų (skaičiuojant nuo rašytinio susitarimo įsigaliojimo dienos) ir daugiau įgyja teisę jam suteiktą pagal panaudą žemės sklypą (žemę), kuriame randasi pastatyti ir jam nuosavybės teise priklausantys statiniai, įsigyti nuosavybėn lengvatine tvarka, kurią nustato savivaldybės taryba, priimdama sprendimą dėl vietovės steigimo. Prašymas įsigyti žemės sklypą (žemę) teikiamas savivaldybės administracijai savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir terminais.

 7 . Vietovės gyventojas privalo informuoti vietovės administratorių arba vietovės gyventojų bendrijos (kai ji įsteigta) vienasmenį ar kolegialų (jeigu jis sudaromas) valdymo organą apie savo nuosavybės teisių vietovės teritorijoje perleidimą tretiesiems asmenims, kurie privalo atitikti šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos sprendimu vietovės gyventojams keliamus reikalavimus. Prieš perleisdamas trečiajam asmeniui nuosavybės teises į statinį ir žemės sklypo panaudos teises, o įsigijus žemės sklypą nuosavybės teise – teisę į jį, vietovės gyventojas privalo apie tai pranešti vietovės administratoriui arba vietovės gyventojų bendrijos (kai ji įsteigta) vienasmeniam ar kolegialiam (jeigu jis sudaromas) valdymo organui ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles vietovės administratoriui arba vietovės gyventojų bendrijai (kai ji įsteigta) ir trečiųjų asmenų atitiktį šiame įstatyme ir savivaldybės tarybos sprendimu nustatytiems vietovės gyventojams reikalavimams, kuri pateikiama notarui sudarant pirkimo – pardavimo, dovanojimo ar kitą nuosavybės perleidimo sutartį.

 8 . Vietovės gyventojai ir kiti teritorijoje gyvenantys asmenys privalo laikytis šiame įstatyme ir savivaldybės institucijų priimtuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų, taip pat vietovės administratoriaus ir vietovės gyventojų bendrijos (kai ji įsteigta) valdymo organų pagal jų kompetenciją nustatytų taisyklių.

 9 . Vietovės gyventojams draudžiama išnuomoti, suteikti panaudai ar perleisti kitais pagrindais tretiesiems asmenims turtą, jei pastarieji neatitinka vietovės gyventojams keliamų reikalavimų.

 5 straipsnis. Vietovės valdymas iki vietovės gyventojų bendrijos įsteigimo

 1 . Iki vietovės gyventojų bendrijos įsteigimo vietovės teritorijoje savivaldybės lėšomis sukurtų (įrengtų) ir jai nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo inžinerinės ir socialinės infrastruktūros objektų naudojimui, valdymui ir priežiūrai savivaldybės vykdomosios institucijos nustatyta tvarka yra parenkamas ir jos sprendimu skiriamas vietovės bendrojo naudojimo objektų administratorius.

 2 . Vietovės administratorius savo veiklą vykdo ir už ją atsiskaito, vadovaudamasis savivaldybės institucijų priimtais teisės aktais.

 3 . Vietovės administratoriaus veiklą prižiūri savivaldybės vykdomosios institucijos įgalioti savivaldybės administracijos darbuotojai ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.

 6 straipsnis. Vietovės valdymas, įsteigus vietovės gyventojų bendriją

 1 . Vietovės gyventojų ir kitų vietovės teritorijoje nuolat gyvenančių asmenų bendriesiems poreikiams tenkinti ir vietovės gyventojų lėšomis įsigytų ir sukurtų (įrengtų) ir jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančių bendrojo naudojimo inžinerinės ir socialinės infrastruktūros objektų, kurie vietovės gyventojų bendrijos narių susirinkimo sprendimu nėra perduoti savivaldybei, naudojimui, valdymui ir priežiūrai gali būti steigiama vietovės gyventojų bendrija.

 2 . Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka vietovės gyventojų bendrijai gali būti pavesta naudoti, valdyti ir prižiūrėti taip pat ir savivaldybei nuosavybės teise priklausančius vietovės teritorijoje esančius bendrojo naudojimo inžinerinės ir socialinės infrastruktūros objektus (visus ar jų dalį).

 3 . Vietovės gyventojų bendrijos organai yra vietovės gyventojų bendrijos narių susirinkimas, kolegialus valdymo organas – vietovės gyventojų bendrijos valdyba (ne mažiau kaip 3 nariai) ir vienasmenis valdymo organas – vietovės gyventojų bendrijos pirmininkas, vietovės gyventojų bendrijos valdybos vadovas. Vietovės gyventojų bendrijos narių susirinkimas gali rinkti revizorių arba revizijos komisiją.

 4 . Vietovės gyventojų bendrijos veiklai mutandis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 11, 13 – 20, 23 – 27 straipsnių nuostatos.

 5 . Vietovės gyventojų bendrijos narių teisėms ir pareigoms, taip pat kitų vietovės teritorijoje nuolat gyvenančių asmenų teisėms ir pareigoms mutandis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos sodininkų bendrijų įstatymo 21 – 22 straipsnių nuostatos.

 6 . Savivaldybės administracija teikia teisinę ir organizacinę pagalbą vietovės gyventojams įsteigti vietovės gyventojų bendriją (parengti steigimo ir kitus dokumentus, įregistruoti juridinių asmenų registre), teikia nemokamas konsultacijas vietovės gyventojų bendrijos veiklos klausimais.

 7 . Vietovės gyventojų bendrijos steigimui ir veiklai gali būti teikiama savivaldybės finansinė parama pagal savivaldybės patvirtintas rėmimo programas, taip pat kitas programas, finansuojamas iš Europos Sąjungos lėšų.

 8 . Vietovės gyventojų bendrijos veiklą prižiūri savivaldybės vykdomosios institucijos įgalioti savivaldybės administracijos darbuotojai ir savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba.

 KETVIRTASIS SKIRSNIS

 SAVIVALDYBĖS EKOLOGINĖS INVESTICINĖS VIETOVĖS GYVENTOJAMS TAIKOMOS LENGVATOS

 7 straipsnis. Lengvatos vietovės gyventojams

 1 . Vietovės gyventojams įsikuriant vietovės teritorijoje (jeigu tai yra jų pirmasis būstas) taikoma parama būstui įsigyti Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo ir Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo nustatyta tvarka.

 2 . Vietovės teritorijoje įsirengiant vietovės gyventojams netaikomos savivaldybių infrastruktūros plėtros įmokos.

 3 . Vietovės teritorijoje esantys žemės sklypai žemės mokesčiu įstatymų nustatyta tvarka neapmokestinami.

 4 . Vietovės teritorijoje esančiam nekilnojamam turtui įstatymo nustatyta tvarka taikomos mokesčio lengvatos.

 5 . Vietovės teritorijoje ugdymo, sporto klubų ir sveikatinimo paslaugų teikimui įstatymo nustatyta tvarka taikomos mokestinės lengvatos.

 6 . Ekologiniams ūkiams teikiant vietovės gyventojams ir vietovės teritorijoje ugdymo, sporto klubų ir sveikatinimo paslaugas teikiantiems asmenims juose išaugintas prekes įstatymo nustatyta tvarka taikomos mokestinės lengvatos.

 7 . Šiame straipsnyje nustatytos mokesčių lengvatos ir kiti valstybės pagalbos būdai taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams, reglamentuojantiems valstybės pagalbos teikimą, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytai valstybės pagalbos teikimo ir priežiūros tvarkai .

 PENKTASIS SKIRSNIS

 BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 8 straipsnis. Ginčų vietovėje sprendimo tvarka

 Ginčai, kylantys tarp vietovės gyventojų ir kitų vietovės teritorijoje gyvenančių asmenų, tarp vietovės gyventojų ir vietovės administratoriaus arba vietovės gyventojų bendrijos (kai ji įsteigta), tarp vietovės gyventojų, vietovės gyventojų bendrijos ir valstybinių ir savivaldybių institucijų, ir kiti ginčai sprendžiami įstatymų nustatyta tvarka.

 9 straipsnis. Vietovės likvidavimo tvarka

 1 . Vietovė laikoma likviduota, kai pasibaigia laikas, kuriam ji buvo įsteigta, jeigu jos veiklos nepratęsia savivaldybės taryba.

 2 . Savivaldybės taryba savo sprendimu vietovę gali likviduoti anksčiau laiko, jeigu tam atsiranda objektyvios priežastys. Už tokį sprendimą turi balsuoti ne mažiau kaip 2/3 visų savivaldybės tarybos narių.

 3 . Turto ir kitiems klausimams, susijusiems su vietovės likvidavimu, spręsti savivaldybės taryba sudaro likvidacinę komisiją ir nustato jos įgaliojimus. Likvidacinė komisija vykdo veiklą iki galutinai bus išspręsti visi klausimai, susiję su vietovės likvidavimu.

 4 . Ginčai, kylantys dėl vietovės likvidavimo, nagrinėjami Lietuvos Respublikos teismuose.

 10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

 1 . Šis įstatymas įsigalioja 2026 m. liepos 1 d.

 2 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2026 m. kovo 10 d. pateikia Lietuvos Respublikos Seimui Lietuvos Respublikos atsinaujinančių energetikos išteklių įstatymo, Lietuvos Respublikos finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo, Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo, Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymų projektus.

 3 . Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos valstybės institucijos, savivaldybių institucijos iki 2026 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 RESPUBLIKOS PREZIDENTAS

 Teikia Seimo nariai: