2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (Nr. XIVP-966)

Projektas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO IR SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ FINANSINIŲ RODIKLIŲ PATVIRTINIMO

 ĮSTATYMAS

 2021 m. d. Nr.

 Vilnius

 PREAMBULĖ

 Lietuvos Respublikos Seimas,

 atsižvelgdamas į tai, kad b iudžeto politikos kontrolės institucija 2020 m. kovo 27 d. paskelbė išvadą dėl išskirtinių aplinkybių, kaip jos suprantamos pagal Lietuvos Respublikos fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinį įstatymą, nustatymo;

 atsižvelgdamas į tai, kad dėl didelio neapibrėžtumo ir rizikų, susijusių su COVID-19 pandemijos raida ir jos poveikiu valdžios sektoriaus finansams, išskirtinės aplinkybės 2022 metais neatšaukiamos;

 įvertindamas tai, kad, nustačius išskirtines aplinkybes, Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstituciniame įstatyme nustatytos fiskalinės drausmės taisyklės 2022 metais valdžios sektoriui netaikomos;

 atsižvelgdamas į tai, kad 2022 metais visoms Europos Sąjungos valstybėms narėms bus taikoma Stabilumo ir augimo pakto – 2005 m. birželio 27 d. Europos Sąjungos Tarybos reglamento (EB) Nr. 1055/2005 , iš dalies keičiančio Reglamentą (EB) Nr. 1466/97 dėl biudžeto būklės priežiūros stiprinimo ir ekonominės politikos priežiūros bei koordinavimo, – bendroji išimtis, reiškianti, kad laikinas struktūrinio valdžios sektoriaus balanso nuokrypis nuo vidutinio laikotarpio tikslo, nelaikomas neatitinkančiu Stabilumo ir augimo pakte nustatytų fiskalinės drausmės taisyklių ;

 atsižvelgdamas į dėl COVID-19 pandemijos išliekantį neapibrėžtumą ir jos sukeltų padarinių poveikį valdžios sektoriaus finansams, esančias rizikas dėl šalies ekonominės raidos ;

 įgyvendindamas 2021 m. birželio 13 d. Tarybos rekomendaciją, kurioje pateikiama Tarybos nuomonė dėl Lietuvos stabilumo 2021 metų programos;

 įvertindamas poreikį formuoti ekonomikos atsigavimą palaikančią fiskalinę politiką, kaip rekomenduojama 2020 m. lapkričio 18 d. Tarybos rekomendacijoje dėl euro zonos ekonominės politikos ,

 priim a šį įstatymą.

 1 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžeto pajamų ir asignavimų patvirtinimas

 Šiuo įstatymu patvirtinamas Lietuvos Respublikos 2022 metų valstybės biudžetas – 13 859 701 tūkst. eurų pajamų (įskaitant 2 764 657 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas), 16 481 439 tūkst. eurų asignavimų (įskaitant
 3 321 613 tūkst. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas) išlaidoms ir turtui įsigyti (kartu su Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšomis asignavimai viršija pajamas 2 587 008 tūkst. eurų) (šio įstatymo 1, 2 ir 3 priedai).

 2 straipsnis. Lietuvos Respublikos 2022 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai ir jų rengimas

 1 . Šiuo įstatymu patvirtinami šie 2022 metų savivaldybių biudžetų finansiniai rodikliai:

 1 ) gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau – gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)), tenkanti visų savivaldybių biudžetams nuo šio mokesčio pajamų į konsoliduotus valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus, – 48,1 procento, iš kurios pastovioji dalis – 42,74 procento, kintamoji dalis – 5,36 procento;

 2 ) kiekvienos savivaldybės biudžetui skiriama šio įstatymo 5 priede nurodyta gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais), pagal kurią Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos faktiškai įplaukusias lėšas iš gyventojų pajamų mokesčio perveda savivaldybei;

 3 ) gyventojų pajamų mokesčio dalys (procentais), reikalingos prognozuojamoms pajamoms iš gyventojų pajamų mokesčio apskaičiuoti:

 a ) Vilniaus miesto savivaldybei – 63,5 procento;

 b ) Kauno miesto savivaldybei – 85,91 procento;

 c ) Neringos savivaldybei – 28,87 procento;

 d ) Palangos miesto savivaldybei – 96,32 procento;

 e ) Kauno rajono savivaldybei – 84,62 procento;

 f ) Klaipėdos rajono savivaldybei – 92,8 procento;

 g ) Trakų rajono savivaldybei – 93,01 procento;

 h ) Vilniaus rajono savivaldybei – 81,39 procento;

 i ) Elektrėnų savivaldybei – 99,11 procento;

 j ) visoms kitoms savivaldybėms – 100 procentų;

 4 ) valstybės biudžeto specialios tikslinės dotacijos savivaldybių biudžetams –
 1 364 271 tūkst. eurų (šio įstatymo 4 priedas).

 2 . Šiuo įstatymu numatomas savivaldybių biudžetų finansinis rodiklis – prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio, išskyrus fiksuoto dydžio gyventojų pajamų mokestį, mokamą už pajamas, gaunamas iš veiklos, kuria verčiamasi turint verslo liudijimą (toliau –gyventojų pajamų mokestis), kuriuo savivaldybės vadovaujasi rengdamos savo biudžetus (šio įstatymo 5 priedas).

 3 . Vilniaus miesto, Kauno miesto, Klaipėdos miesto ir Šiaulių miesto savivaldybių biudžetai turi būti planuojami, tvirtinami, keičiami ir vykdomi vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies, o kitų savivaldybių – Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis.

 3 straipsnis. Valstybės biudžeto dotacijų savivaldybių biudžetams paskirstymas ir pervedimas

 1 . Šio įstatymo 4 priede nurodytos valstybės institucijos ir įstaigos valstybės biudžeto specialias tikslines dotacijas savivaldybių biudžetams, nustatytas šio įstatymo 4 priede:

 1 ) per 3 darbo dienas nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos paskirsto savivaldybėms ir apie tai joms praneša, taip pat iki 2022 m. sausio 15 d. praneša šias dotacijas gaunančioms savivaldybėms apie joms nustatytus tikslus, kuriuos jos turi pasiekti 2022 metais, ir jų pasiekimo vertinimo kriterijus;

 2 ) perveda savivaldybėms atsižvelgdamos į lėšų poreikį.

 2 . Asignavimų valdytojai paskirsto savo asignavimų dalį, kuri numatyta jų asignavimuose kaip valstybės biudžeto dotacija savivaldybių biudžetams valstybei vykdant savo įsipareigojimus pagal įstatymus ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimus. Asignavimų valdytojai praneša savivaldybėms paskirstytų valstybės biudžeto dotacijų paskirtį bei sumas ir, atsižvelgdami į lėšų poreikį, perveda lėšas savivaldybėms. Valstybės biudžeto dotacijos ilgalaikiam materialiajam ir nematerialiajam turtui įsigyti pervedamos už atliktus darbus, suteiktas paslaugas ar įsigytas prekes sumokėti.

 3 . Savivaldybių tarybos, atsižvelgdamos į gautas valstybės biudžeto dotacijas, įskaitant Europos Sąjungos ir bendrojo finansavimo bei kitos tarptautinės finansinės paramos lėšas, atitinkamai patikslina savo patvirtintus biudžetus.

 4 . Savivaldybės gautas ir nepanaudotas valstybės biudžeto dotacijų sumas grąžina valstybės institucijoms ir įstaigoms, iš kurių jos buvo gautos, išskyrus nepanaudotą Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų dalį.

 4 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimų perskirstymas, asmeniui keičiant studijų programą

 1 . Asmeniui, kurio studijos yra valstybės finansuojamos, Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo ir studijų programos keitimo tvarką reglamentuojančių kitų teisės aktų nustatyta tvarka keičiant studijų programą, valstybės biudžeto asignavimų sumos perskirstomos tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų.

 2 . Lietuvos Respublikos finansų ministerija valstybės biudžeto asignavimų sumas perskirsto tarp:

 1 ) valstybinių universitetų, kai asmuo pereina iš vieno valstybinio universiteto į kitą;

 2 ) valstybinių universitetų ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, kai asmuo pereina iš valstybinio universiteto į nevalstybinę aukštąją mokyklą ar atvirkščiai.

 3 . Švietimo, mokslo ir sporto ministerija asignavimų sumas perskirsto tarp kolegijų, kai asmuo pereina iš vienos kolegijos į kitą.

 5 straipsnis. Įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondą

 2022 metų valstybės biudžeto įmokos į Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetą dydis yra 6,98 procento užpraeitų metų 12 minimaliųjų mėnesinių algų dydžio ir sudaro 508,4 euro už vieną valstybės lėšomis draudžiamą asmenį.

 6 straipsnis. Valstybės biudžeto asignavimai bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti

 2022 metų valstybės biudžeto asignavimai Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui bendrajai socialinio draudimo pensijos daliai finansuoti sudaro 2 389 331 tūkst. eurų, iš jų 21 691 tūkst. eurų – 2020 metų įsiskolinimui padengti.

 7 straipsnis. Valstybinių pensijų indeksavimas ir valstybinių pensijų bazė

 2022 metų valstybinių pensijų indeksavimo koeficientas yra 1,011, valstybinių pensijų bazės dydis – 59,35 euro.

 8 straipsnis. Papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus

 2022 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį yra lygi 1,5 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 21,59 euro per mėnesį. 2022 metų papildoma pensijų įmoka iš valstybės biudžeto į pensijų fondus už dalyvį, kuriam taikomos Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies nuostatos, yra lygi 1,2 procento Lietuvos statistikos departamento paskelbto užpraeitų metų keturių ketvirčių šalies ūkio darbuotojų vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio vidurkio ir sudaro 17,28 euro per mėnesį.

 9 straipsnis. Įmokos į valstybės biudžetą, skiriamos asignavimų valdytojų programoms finansuoti

 Šiuo įstatymu patvirtinamos 2022 metų biudžetinių įstaigų pajamų įmokos į valstybės biudžetą ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, pagal asignavimų valdytojus – 210 050 tūkst. eurų (šio įstatymo 3 priedas).

 10 straipsnis. Valstybės garantijų ir valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitai

 2022 metais valstybės garantijos gali būti teikiamos:

 1 ) už valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtus įsipareigojimus pagal garantijas. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 426 060 tūkst. eurų. Į valstybės garantuojamų garantijų institucijų prisiimtų įsipareigojimų pagal garantijas limitą neįtraukiama garantijų institucijų įsipareigojimų pagal garantijas dalis, kuri yra pergarantuota finansų institucijų, turinčių aukščiausią kredito reitingą (AAA), suteiktą bent dviejų iš tarptautinių reitingų agentūrų „Moody’s“, „Standard & Poor’s“ ir „Fitch Ratings“;

 2 ) dėl paskolų, teikiamų valstybės investicijų projektams finansuoti ir (arba) naudojamų Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatyme nurodytų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių apyvartinėms lėšoms papildyti. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 145 000 tūkst. eurų;

 3 ) dėl Mokslo ir studijų įstatyme nurodytų valstybės remiamų paskolų. Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, vienu metu negali viršyti 113 000 tūkst. eurų. Per 2022 metus naujų pasirašytų valstybės remiamų paskolų suma negali viršyti 20 000 tūkst. eurų;

 4 ) dėl paskolų ir ne nuosavybės vertybinių popierių, naudojamų ekstremaliųjų situacijų paveiktos ekonomikos skatinimo tikslams įgyvendinti ir verslo finansiniam likvidumui didinti . Bendra 2022 ir ankstesniais metais prisiimtų įsipareigojimų suma, įvertinus įvykdytus įsipareigojimus, negali viršyti 150 000 tūkst. eurų.

 11 straipsnis. Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas

 2022 metų Vyriausybės grynojo skolinių įsipareigojimų pokyčio limitas yra (teigiamas) 1 474 331 tūkst. eurų.

 12 straipsnis. Valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų skolinimosi limitai

 2022 metais valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos gali pasirašyti paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus, suteikiančius teisę skolintis ne daugiau kaip 32 000 tūkst. eurų. 2022 metais valstybinių aukštųjų mokyklų ir valstybinių profesinio mokymo įstaigų pasiskolintų (išimtų) lėšų pagal 2022 ir ankstesniais metais pasirašytas paskolų sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus limitas – 30 000 tūkst. eurų. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija paskirsto šiame straipsnyje nurodytus skolinimosi limitus valstybinėms aukštosioms mokykloms ir valstybinėms profesinio mokymo įstaigoms savo nustatyta tvarka. Valstybinės aukštosios mokyklos ir valstybinės profesinio mokymo įstaigos už prisiimtus skolinius įsipareigojimus atsiskaito Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai jos nustatyta tvarka.

 13 straipsnis. Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai ir įsiskolinimų padengimas

 1 . Savivaldybių skolos, skolinimosi ir garantijų limitai:

 1 ) savivaldybės skola (pagal įsipareigojamuosius skolos dokumentus, įskaitant paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, bet neapsiribojant jomis) negali viršyti 60 procentų (Vilniaus miesto savivaldybės – 75 procentų) šio įstatymo 5 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio;

 2 ) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma negali viršyti 1,5 procento biudžeto pajamų dėl 2022 metams prognozuojamo neigiamo produkcijos atotrūkio nuo potencialo;

 3 ) savivaldybės, kurios biudžetas planuojamas, tvirtinamas, keičiamas ir vykdomas vadovaujantis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 straipsnio 2 dalies nuostatomis, metinio grynojo skolinimosi suma gali viršyti pajamas savivaldybės biudžeto balanso cikliškumo dedamosios (komponentės) dydžiu, kurį pagal naujausią paskelbtą ekonominės raidos scenarijų apskaičiuoja Finansų ministerija;

 4 ) savivaldybės metinio grynojo skolinimosi suma finansų ministro nustatyta tvarka 2019 ir 2020 metais atrinktiems projektams, kuriais prisidedama prie regiono ir (arba) savivaldybės socialinės ir ekonominės plėtros tikslų, nustatytų strateginio planavimo dokumentuose, pasiekimo ir mažinamos savivaldybės biudžeto išlaidos ir (arba) didinamos savivaldybės biudžeto pajamos, atitinka lėšų sumą, kurios reikia šiems projektams įgyvendinti. Savivaldybės biudžeto atitiktis Fiskalinės sutarties įgyvendinimo konstitucinio įstatymo nuostatoms turi būti pasiekta per ketverių metų laikotarpį, skaičiuojant nuo pirmų metų, kai pradėta skolintis projektams įgyvendinti;

 5 ) savivaldybės prisiimti įsipareigojimai pagal garantijas dėl savivaldybės valdomų įmonių prisiimtų, bet dar neįvykdytų įsipareigojimų grąžinti kreditoriams lėšas pagal paskolų sutartis, finansinės nuomos (lizingo) sutartis, kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus negali viršyti 10 procentų šio įstatymo 5 priede nurodytų prognozuojamų savivaldybės biudžeto pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio.

 2 . Į skolos ir skolinimosi limitus neįskaitomos iš valstybės biudžeto suteiktos trumpalaikės paskolos laikinam pajamų trūkumui padengti ir trumpalaikės arba ilgalaikės paskolos, kai dėl kredito įstaigų veiklos apribojimo ir (arba) jų licencijų atšaukimo savivaldybės negali disponuoti savo lėšomis ir dėl to trūksta apyvartinių lėšų. Savivaldybėms 2011 ir 2013 metais iš valstybės biudžeto suteiktos paskolos laikinam pajamų trūkumui, susidariusiam dėl akcinės bendrovės banko „Snoras“, akcinės bendrovės Ūkio banko veiklos apribojimo ir banko licencijos atšaukimo, padengti laikomos ilgalaikėmis paskolomis, kurios turi būti grąžintos iki 2023 m. gruodžio 31 d.

 3 . Savivaldybės 2023 m. sausio 1 d. esantis įsiskolinimas (mokėtinos sumos, išskyrus sumas paskoloms grąžinti) turi būti ne didesnis už 2022 m. sausio 1 d. įsiskolinimą (mokėtinas sumas, išskyrus sumas paskoloms grąžinti).

 14 straipsnis. Vyriausybės ir kitų institucijų teisės vykdant biudžetą

 1 . Vyriausybei arba jos įgaliotai institucijai suteikiama teisė:

 1 ) paskirstyti pagal asignavimų valdytojus ir investicijų projektus (investicijų projektų įgyvendinimo programas) Valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje numatytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas; esant papildomam lėšų poreikiui ir (ar) sutaupytoms lėšoms, perskirstyti Valstybės investicijų 2022–2024 metų programoje asignavimų valdytojui paskirstytas valstybės kapitalo investicijoms skirtas lėšas tarp jo investicijų projektų (investicijų projektų įgyvendinimo programų) ir ekonominės klasifikacijos straipsnių;

 2 ) paskirstyti Finansų ministerijai skirtus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės biudžeto lėšų asignavimus, numatytus 2021–2030 m etų nacionalinio pažangos plano plėtros programų pažangos priemonėms (toliau – pažangos priemonės) įgyvendinti, kai pažangos priemonės yra patvirtintos asignavimų valdytojų, taip pat iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems tęstinės veiklos projektams įgyvendinti, valstybės biudžeto asignavimų valdytojams ir (arba) savivaldybėms ir 2022 metais leisti juos naudoti pagal numatytą paskirtį ;

 3 ) perskirstyti pažangos priemonėms įgyvendinti, kai pažangos priemonės yra patvirtintos asignavimų valdytojų, taip pat iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų finansuojamiems tęstinės veiklos projektams įgyvendinti valstybės biudžete numatytus Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos, bendrojo finansavimo lėšų ir valstybės biudžeto lėšų asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, atsižvelgiant į programų, projektų ir fondų įgyvendinimo duomenis;

 4 ) perskirstyti pagal sudarytas finansinių priemonių finansavimo sutartis Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšomis finansuotų ar finansuojamų finansinių priemonių grįžusias ir (ar) grįšiančias lėšas, įvertinus atitinkamo asignavimų valdytojo pateiktą siūlymą dėl grįžusių ir (ar) grįšiančių lėšų panaudojimo ir atsižvelgiant į tai, kad grįžusios ir (ar) grįšiančios lėšos turi būti naudojamos pagal tas pačias arba kitas finansines priemones, vadovaujantis konkrečiais Europos Sąjungos teisės aktų, reglamentuojančių Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų administravimą, reikalavimais;

 5 ) paskirstyti asignavimų valdytojams Finansų ministerijos šio straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytiems tikslams pasiskolintas lėšas;

 6 ) perskirstyti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos asignavimus turtui įsigyti, išskyrus asignavimus investicijų projektams, ir juos naudoti išlaidoms, išskyrus darbo užmokestį, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti tiekiant reikiamas prekes, teikiant paslaugas ar atliekant darbus pajėgoms, kurios atvyksta dalyvauti tarptautinėse operacijose, tarptautinėse karinėse pratybose ir kituose karinio bendradarbiavimo renginiuose arba vyksta tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją;

 7 ) perskirstyti valstybės biudžeto asignavimus tarp asignavimų valdytojų, jų programų, investavimo sričių, valstybės funkcijų ir ekonominės klasifikacijos straipsnių, tarp valstybės biudžeto asignavimų valdytojų ir savivaldybių pagal priimtus teisės aktus dėl įstaigų pertvarkymo, reorganizavimo, likvidavimo, funkcijų konsolidavimo, funkcijų perdavimo arba biudžetinės ar kitos įstaigos savininko teisių ir pareigų perdavimo, naujų asignavimų valdytojų atsiradimo;

 8 ) Teisėjų tarybos teikimu du kartus per metus perskirstyti šio įstatymo 2 priede teismams (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą) numatytus valstybės biudžeto asignavimus tarp teismų (išskyrus Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą), atsižvelgiant į teismų programų įgyvendinimo duomenis;

 9 ) atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių) įgyvendinimo duomenis, perskirstyti lėšas tarp Vidaus reikalų ministerijos programų (tęstinės veiklos priemonių), įgyvendinamų skirtingose valstybės veiklos srityse;

 10 ) perskirstyti Lietuvos 2007–2013 metų Europos Sąjungos struktūrinės paramos panaudojimo strategijos įgyvendinimo veiksmų programų (toliau – veiksmų programos) projektų sugrąžintas į valstybės biudžetą Europos Sąjungos fondų lėšas, kurios, įvertinus Europos Komisijos priimtus sprendimus dėl galutinio likučio išmokėjimo, nemažina iš Europos Komisijos pagal veiksmų programas gautinų Europos Sąjungos fondų lėšų, ir panaudoti jas toms pačioms veiksmų programose numatytoms sritims finansuoti.

 2 . Valstybės institucijoms ir įstaigoms, nurodytoms šio įstatymo 4 priede, suteikiama teisė perskirstyti specialias tikslines dotacijas tarp savivaldybių ir tarp specialių tikslinių dotacijų, nurodytų šio įstatymo 4 priede, esant papildomų lėšų poreikiui ar sutaupytoms lėšoms, – dotacijas atitinkamai didinti ar mažinti.

 3 . Finansų ministerijai suteikiama teisė:

 1 ) skolintis valstybės vardu, kai yra poreikis ir kai dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 11 ir 21 straipsnių nuostatos : su valstybės skola susijusioms išlaidoms apmokėti; priemonėms, finansuojamoms iš Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos ir bendrojo finansavimo lėšų, bendrai finansuoti ir su šių priemonių įgyvendinimu susijusioms išlaidoms apmokėti; Europos Sąjungos teisės aktais numatytai nacionalinei paramai žemės ūkio subjektams teikti; nenumatytoms įmokoms į Europos Sąjungos biudžetą mokėti; nenumatytoms išlaidoms dėl einamaisiais biudžetiniais metais vykdomo referendumo ir (arba) rinkimų apmokėti; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su naryste NATO, vykdyti (užtikrinti 2,05 procento bendrojo vidaus produkto (toliau – BVP) skyrimą), kai atsiranda papildomų lėšų poreikis Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijai (EBPO) paskelbus BVP prognozę Lietuvos Respublikai; Lietuvos Respublikos įsipareigojimams, susijusiems su Europos Sąjungos politikos įgyvendinimu, vykdyti, įskaitant rezervinių lėšų sukaupimą ir (arba) paskolinimą, kaip tai numatyta Europos Sąjungos teisės aktuose, Europos Sąjungos institucijų ar organizacijų sprendimuose ir (arba) su tuo susijusiose sutartyse ar susitarimuose; išlaidoms, susijusioms su ekstremaliųjų situacijų likvidavimu, jų padarinių šalinimu ir padarytų nuostolių padengimu iš dalies, kai nepakanka valstybės rezervo ir Vyriausybės rezervo lėšų, apmokėti ; išlaidoms, susijusioms su atstovavimu Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) užsienio ginčų sprendimo institucijose, įskaitant teisinių išvadų dėl jų sprendimų apskundimo parengimą, teisinių išvadų dėl sprendimų apskundimo gavimą ir atstovavimą Lietuvos Respublikai (Vyriausybei) atliekant kitus veiksmus, susijusius su Lietuvos Respublikos (Vyriausybės) interesų gynimu (bet tuo neapsiribojant), apmokėti; arbitražų ar teismų sprendimams, kurių pagrindu Lietuvos valstybei kyla pareiga mokėti sumas, vykdyti;

 2 ) leisti įmokėtų biudžetinių įstaigų pajamų, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalies ir kitų lėšų, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamų programoms finansuoti, gautos Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos laikinai laisvas lėšas grąžintinai naudoti valstybės biudžeto reikmėms ir valstybės skoliniams įsipareigojimams vykdyti užtikrinant, kad programų asignavimų dalis, kurią sudaro Europos Sąjungos ir kita tarptautinė finansinė parama, įmokėtos biudžetinių įstaigų pajamos, valstybės biudžeto pajamų iš mokesčių dalis ir kitos lėšos, įstatymais ir kitais teisės aktais skiriamos programoms finansuoti, iš valstybės biudžeto būtų finansuojamos laiku;

 3 ) savivaldybių grąžintas (nepanaudotas) valstybės biudžeto dotacijų sumas, kurios buvo išmokėtos savivaldybėms nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti iš lėšų, skirtų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų bendrai finansuojamiems projektams, įgyvendinamiems pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą, patvirtintą 2014 m. rugsėjo 8 d. Europos Komisijos įgyvendinimo sprendimu, kuriuo patvirtinami tam tikri
 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos elementai, kad, siekiant investicijų į ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą tikslo, iš Europos regioninės plėtros fondo, Sanglaudos fondo, Europos socialinio fondo ir specialių asignavimų Jaunimo užimtumo iniciatyvai būtų teikiama parama Lietuvai (apie nurodytą sprendimą Europos Komisija pranešė dokumentu Nr. C(2014) 6397) (toliau – 2014–2020 metų veiksmų programa), panaudoti tai pačiai paskirčiai, tai yra valstybės biudžeto dotacijoms savivaldybėms pagal 2014–2020 metų veiksmų programą įgyvendinamų projektų nuosavų lėšų indėliui ar jo daliai finansuoti, ir jas naudoti viršijant Finansų ministerijai Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

 4 ) kompensuoti nustatyta tvarka Lietuvos Respublikos atstovų kelionių į Europos Sąjungos Tarybos darbo organų susitikimus išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų ir įmokėtą, bet nepanaudotą Europos Sąjungos finansinės paramos lėšų dalį, skirtą šiam tikslui, naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

 5 ) kompensuoti nustatyta tvarka 2014–2021 metų Europos ekonominės erdvės ir Norvegijos finansinių mechanizmų programų partnerių, programų operatorių ir kitų susijusių institucijų atstovų komandiruočių į patirties mainų renginius, kurių organizavimą remia atsakingos valstybių donorių institucijos, išlaidas iš šiam tikslui Finansų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų;

 6 ) paskirstyti tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų vadovybėms lėšas, numatytas Finansų ministerijos asignavimuose tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms, atsižvelgiant į tradicinių Lietuvos bažnyčių ir religinių organizacijų kanonus ir statutus ir Lietuvos statistikos departamento paskelbtą tikinčiųjų skaičių.

 4 . Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai suteikiama teisė:

 1 ) paskirstyti pagal aukštąsias mokyklas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas studentų, 2022 metais priimamų studijuoti pagal trumposios, pirmosios pakopos, vientisųjų, antrosios pakopos ir profesinių studijų programas, studijų išlaidoms;

 2 ) paskirstyti pagal savivaldybes ir valstybines mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas išlaidoms, susijusioms su valstybinių ir savivaldybių mokyklų pedagoginio personalo (mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo ir profesinio mokymo programas) optimizavimu, apmokėti;

 3 ) paskirstyti savivaldybėms Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas neformaliajam vaikų švietimui, kurias savivaldybės paskirsto neformaliojo vaikų švietimo teikėjams, išskyrus atvejus, kai neformaliojo vaikų švietimo teikėja yra bendrojo ugdymo mokykla;

 4 ) paskirstyti pagal valstybines mokslo ir studijų institucijas Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas šių institucijų tinklui optimizuoti ir kitoms priemonėms, susijusioms su mokslo ir studijų kokybės ir prieinamumo bei dėstytojų, mokslo darbuotojų, kitų tyrėjų ir neakademinių darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygų gerinimu ;

 5 ) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas socialinę riziką patiriančių vaikų ikimokykliniam ugdymui užtikrinti ;

 6 ) paskirstyti pagal savivaldybes Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose numatytas lėšas, skirtas bendrojo ugdymo mokyklų tinklo konsolidacijai skatinti švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka;

 7 ) skirti 5 000 tūkst. eurų Lietuvos mokslinių bibliotekų asociacijai mokslo duomenų bazių prenumeratoms finansuoti iš Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų.

 5 . Krašto apsaugos ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė:

 1 ) perskirstyti asignavimus išlaidoms ir juos naudoti turtui įsigyti ir investicijų projektams, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

 2 ) perskirstyti asignavimus turtui įsigyti ir juos naudoti investicijų projektams, taip pat perskirstyti asignavimus investicijų projektams ir juos naudoti turtui įsigyti, jeigu tai būtina nacionaliniam saugumui užtikrinti ar tarptautiniams įsipareigojimams vykdyti teikiant priimančiosios šalies paramą;

 3 ) naudoti paliekamus 3 mėnesių išlaidų dydžio pereinamuosius 2021 metų lėšų likučius, esančius tarptautinių operacijų karinio vieneto, dislokuoto užsienio valstybėje, sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas;

 4 ) naudoti 2021 metais planuotas, bet nepanaudotas valstybės biudžeto asignavimų sumas pagal su užsienio tiekėjais sudarytas sutartis dėl investicijų projektų, ginklų ir karinės įrangos bei karinių atsargų įsigijimo, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos;

 5 ) naudoti strateginėms ir neliečiamosioms atsargoms kaupti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas 2021 metais nepanaudotus valstybės biudžeto asignavimus, jeigu dėl to nėra pažeidžiamos šio įstatymo 21 straipsnio nuostatos.

 6 . Lietuvos Respublikos kultūros ministerijai, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai ir Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai suteikiama teisė teikti dotacijas užsienio subjektams užsienio lietuvių, jų bendruomenių, organizacijų ir įstaigų kultūros, švietimo veiklai finansuoti ir infrastruktūrai gerinti, tautiniam tapatumui išsaugoti, lietuvių kultūrai puoselėti ir pristatyti pasauliui, bendruomeniškumui stiprinti, prisidėti užtikrinant lietuvių kultūrai reikšmingo paveldo užsienyje priežiūrą, įsitraukimo į Lietuvos politinį, visuomeninį, ekonominį, kultūrinį gyvenimą ir kitai veiklai finansuoti iš Kultūros ministerijos, Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos ir Užsienio reikalų ministerijos asignavimuose numatytų lėšų.

 7 . Kultūros ministerijai suteikiama teisė:

 1 ) skirti 7 660 tūkst. eurų tikslinę dotaciją Kauno miesto savivaldybei programai „Europos kultūros sostinė 2022“ finansuoti iš Kultūros ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;

 2 ) paskirstyti Kultūros ministerijos asignavimuose numatytas lėšas savivaldybių viešosioms bibliotekoms knygoms ir kitiems dokumentams įsigyti ir pervesti jas savivaldybėms kas ketvirtį lygiomis dalimis .

 8 . Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijai suteikiama teisė:

 1 ) skirti lėšas investuotojams, vykdant įsipareigojimus, nustatytus investicijų sutartyse, sudarytose vadovaujantis Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 6 punktu, iš Ekonomikos ir inovacijų ministerijos asignavimuose tam tikslui numatytų lėšų;

 2 ) įgalioti Informacinės visuomenės plėtros komitetą prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdyti pagal 2007–2013 metų Ekonomikos augimo veiksmų programos 3 prioritetą „Informacinė visuomenė visiems“ įgyvendintų projektų lėšų susigrąžinimą .

 9 . Užsienio reikalų ministerijai, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė naudoti paliekamus vieno mėnesio išlaidų dydžio pereinamuosius 2021 metų lėšų likučius, esančius Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių, konsulinių įstaigų, atstovybių prie tarptautinių organizacijų, specialiųjų misijų sąskaitose užsienio kredito įstaigose ar pas atskaitingus asmenis, viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

 10 . Asignavimų valdytojams, suderinus su Finansų ministerija, suteikiama teisė Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų viršplanines įmokas į biudžetą naudoti viršijant Seimo patvirtintas bendras asignavimų sumas.

 15 straipsnis. Asignavimų valdytojo teisė prisiimti įsipareigojimus naudoti biudžeto lėšas

 1 . Asignavimų valdytojai jiems patvirtintus asignavimus plėtros programų pažangos priemonėms įgyvendinti gali pradėti naudoti patvirtinę pažangos priemones ir apie patvirtinimą informavę Finansų ministeriją.

 2 . Asignavimų valdytojai, siekdami, kad 2022 m. gruodžio 31 d. nebūtų darbo užmokesčio, įskaitant nuo jo mokamus mokesčius, įsiskolinimų (mokėtinų sumų), turi užtikrinti, kad valstybės institucijos ir įstaigos nepriimtų sprendimų padidinti darbo užmokestį darbuotojams daugiau, negu turi tam patvirtintų asignavimų darbo užmokesčiui.

 16 straipsnis. Valstybės investicijų 2022–2024 metų programos patvirtinimas

 Šiuo įstatymu patvirtinama Valstybės investicijų 2022–2024 metų programa (šio įstatymo 6 priedas ).

 17 straipsnis. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

 Šiuo įstatymu patvirtinama 2022 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 7 priedas ).

 18 straipsnis. Garantinio fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

 Šiuo įstatymu patvirtinama 2022 metų Garantinio fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 8 priedas).

 19 straipsnis. Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmatos patvirtinimas

 Šiuo įstatymu patvirtinama 2022 metų Ilgalaikio darbo išmokų fondo lėšų sąmata (šio įstatymo 9 priedas ).

 20 straipsnis. 2022 metų valstybės veiklos srityse siekiamų Nacionaliniame pažangos plane nustatytų pažangos uždavinių ir jų poveikio rodiklių patvirtinimas

 Šiuo įstatymu patvirtinami pagrindiniai 2021 – 2030 metų Nacionaliniame pažangos plane nustatyti pažangos uždaviniai, jų poveikio rodikliai ir šių rodiklių 2022 metais siektinos reikšmės (šio įstatymo 10 priedas).

 21 straipsnis. Vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus balanso rodiklio užduotys

 1 . Nustatomas ne blogesnis negu – 3,1 procento BVP 2022 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis.

 2 . Vidutiniu laikotarpiu bus siekiama vidutinio laikotarpio tikslo.

 Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

 Respublikos Prezidentas

 Lietuvos Respublikos

 2022 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 1 priedas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO PAJAMOS

 Tūkst. Eur

 Pajamos

 Iš viso

 PAJAMOS

 10 956 000

 MOKESČIAI

 10 479 416

 Pajamų ir pelno mokesčiai

 3 587 973

 Gyventojų pajamų mokestis

 2 341 202

 Pelno mokestis

 1 246 771

 Turto mokesčiai

 7 000

 Nekilnojamojo turto mokestis

 7 000

 Prekių ir paslaugų mokesčiai

 6 730 443

 Pridėtinės vertės mokestis

 4 907 314

 Atskaitymai nuo pajamų pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą

 32 900

 Akcizai

 1 687 405

 Loterijų ir lošimų mokesčiai

 28 000

 Transporto priemonių mokesčiai

 53 472

 Mokesčiai už aplinkos teršimą

 21 352

 Tarptautinės prekybos ir sandorių mokesčiai

 154 000

 KITOS PAJAMOS

 476 584

 Turto pajamos

 168 000

 Palūkanos už paskolas

 6 888

 Palūkanos už indėlius, depozitus, sąskaitų likučius ir vertybinius popierius

 123

 Lietuvos banko pelno įmokos

 13 000

 Dividendai ir valstybės įmonių pelno įmokos

 119 730

 Mokesčiai už valstybinius gamtos išteklius

 21 975

 Angliavandenilių išteklių mokestis

 1 484

 Mokestis už valstybės turto naudojimą patikėjimo teise

 4 800

 Pajamos už prekes ir paslaugas

 220 719

 Biudžetinių įstaigų pajamos už prekes ir paslaugas

 84 685

 Pajamos už ilgalaikio ir trumpalaikio materialiojo turto nuomą

 3 042

 Konsulinis mokestis

 11 774

 Žyminis mokestis

 9 841

 Rinkliavos

 47 052

 Kitos pajamos

 64 325

 Pajamos iš baudų, konfiskuoto turto ir kitų netesybų

 72 965

 Kitos neišvardytos pajamos

 14 900

 SANDORIŲ DĖL MATERIALIOJO IR NEMATERIALIOJO TURTO REALIZAVIMO, FINANSINIO TURTO SUMAŽĖJIMO IR FINANSINIŲ ĮSIPAREIGOJIMŲ PRISIĖMIMO PAJAMOS

 139 044

 Materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

 135 384

 Žemės realizavimo pajamos

 28 038

 Kito materialiojo ir nematerialiojo turto realizavimo pajamos

 107 346

 Finansinio turto sumažėjimo pajamos (finansinio turto pardavimo pajamos / grįžusios finansinės investicijos)

 3 660

 Akcijos ir kitos gautinos sumos

 3 660

 IŠ VISO

 11 095 044

 Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšos

 2 764 657

 IŠ VISO

 13 859 701

 _______________________

 Lietuvos Respublikos

 2022 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 2 priedas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO ASIGNAVIMAI

 Tūkst. Eur

 Valstybės veiklos sritys, valstybės institucijos ir įstaigos

 Iš viso

 iš jų

 išlaidoms

 turtui įsigyti

 iš viso

 iš jų darbo užmokesčiui

 I. Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas

 290 895

 286 997

 72 944

 3 898

 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

 7 410

 7 230

 5 019

 180

 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

 38 028

 37 185

 28 816

 843

 Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė

 9 573

 9 453

 8 204

 120

 Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija

 7 970

 7 940

 1 146

 30

 iš jų: asignavimai politinėms partijoms

 5 502

 5 502

 Vyriausioji tarnybinės etikos komisija

 1 386

 1 386

 996

 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

 15 373

 15 173

 8 375

 200

 iš jų: kompensacijai už Lietuvos žydų religinių bendruomenių nekilnojamąjį turtą

 3 376

 3 376

 Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatas

 151

 151

 99

 Vidaus reikalų ministerija

 211 004

 208 479

 20 289

 2 525

 II. Aplinka, miškai ir klimato kaita

 352 382

 351 255

 58 922

 1 127

 Aplinkos ministerija

 352 382

 351 255

 58 922

 1 127

 III. Energetika

 193 798

 193 146

 12 000

 652

 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

 7 105

 6 571

 5 392

 534

 Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija

 2 051

 1 975

 1 768

 76

 Energetikos ministerija

 184 642

 184 600

 4 840

 42

 IV. Viešieji finansai

 2 619 725

 2 600 462

 150 355

 19 263

 Finansų ministerija

 2 599 366

 2 581 000

 138 081

 18 366

 iš jų:

 Rezerviniam (stabilizavimo) fondui sudaryti

 18 242

 18 242

 Pažangos priemonėms įgyvendinti

 979 337

 979 337

 Lietuvos Respublikos Vyriausybės rezervas, iš jų:

 305 638

 305 638

 COVID-19 pandemijos padariniams šalinti

 304 190

 304 190

 Tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms

 1 597

 1 597

 Lietuvos statistikos departamentas

 20 359

 19 462

 12 274

 897

 V. Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai

 435 349

 435 033

 30 537

 316

 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

 2 853

 2 833

 2 196

 20

 Ekonomikos ir inovacijų ministerija

 429 235

 429 089

 25 993

 146

 Viešųjų pirkimų tarnyba

 3 261

 3 111

 2 348

 150

 VI. Valstybės saugumas ir gynyba

 1 255 075

 823 933

 416 544

 431 142

 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

 40 999

 36 278

 4 721

 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

 14 568

 12 606

 10 169

 1 962

 Krašto apsaugos ministerija

 1 176 225

 753 430

 389 507

 422 795

 Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos tarnyba

 23 283

 21 619

 16 868

 1 664

 VII. Viešasis saugumas

 641 417

 605 927

 426 803

 35 490

 Vidaus reikalų ministerija

 641 417

 605 927

 426 803

 35 490

 VIII. Kultūra

 404 059

 359 238

 139 101

 44 821

 Lietuvos Respublikos valstybinė kultūros paveldo komisija

 339

 339

 286

 Etninės kultūros globos taryba

 276

 276

 238

 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

 3 600

 3 550

 2 421

 50

 Lietuvos radijo ir televizijos komisija

 900

 876

 700

 24

 Valstybinė lietuvių kalbos komisija

 953

 953

 402

 Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnyba

 586

 586

 461

 Viešoji įstaiga „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“

 55 434

 48 084

 16 400

 7 350

 Kultūros ministerija

 247 931

 229 082

 64 064

 18 849

 Tautinių mažumų departamentas prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 1 661

 1 661

 340

 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

 13 287

 10 314

 6 556

 2 973

 Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

 9 880

 9 522

 7 579

 358

 Lietuvos nacionalinis muziejus

 7 052

 6 002

 4 734

 1 050

 Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

 11 628

 7 987

 6 352

 3 641

 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

 3 876

 3 868

 2 981

 8

 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

 16 348

 14 678

 11 980

 1 670

 Lietuvos nacionalinis dramos teatras

 12 946

 4 218

 3 295

 8 728

 Nacionalinis Kauno dramos teatras

 3 192

 3 192

 2 400

 Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

 6 727

 6 707

 5 037

 20

 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

 4 207

 4 107

 2 768

 100

 Viešoji įstaiga Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas

 3 236

 3 236

 107

 IX. Socialinė apsauga ir užimtumas

 4 451 014

 4 446 909

 123 443

 4 105

 Nacionalinė šeimos taryba

 67

 65

 61

 2

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 4 450 947

 4 446 844

 123 382

 4 103

 X. Transportas ir ryšiai

 966 258

 954 349

 19 142

 11 909

 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

 9 559

 6 949

 5 392

 2 610

 Susisiekimo ministerija

 956 699

 947 400

 13 750

 9 299

 XI. Sveikata

 1 198 587

 1 177 865

 47 032

 20 722

 Nacionalinė sveikatos taryba

 66

 66

 64

 Sveikatos apsaugos ministerija

 1 197 458

 1 176 736

 46 091

 20 722

 Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas

 1 063

 1 063

 877

 XII. Švietimas, mokslas ir sportas

 2 107 261

 2 086 864

 258 099

 20 397

 Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus tarnyba

 230

 230

 179

 Lietuvos mokslo taryba

 24 097

 24 097

 2 480

 Lietuvos mokslų akademija

 5 559

 3 782

 3 119

 1 777

 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

 1 814 558

 1 800 625

 218 471

 13 933

 Vilniaus universitetas

 80 106

 79 504

 602

 iš jų: valstybinės reikšmės Vilniaus universiteto bibliotekos veiklai užtikrinti

 3 253

 2 651

 602

 Vytauto Didžiojo universitetas

 23 501

 22 765

 736

 Kauno technologijos universitetas

 30 380

 30 380

 Vilniaus Gedimino technikos universitetas

 24 908

 23 175

 1 733

 Klaipėdos universitetas

 6 852

 6 852

 Mykolo Romerio universitetas

 5 276

 5 276

 Lietuvos sveikatos mokslų universitetas

 29 179

 29 179

 Vilniaus dailės akademija

 7 663

 7 483

 180

 Lietuvos sporto universitetas

 4 544

 3 558

 986

 Lietuvos muzikos ir teatro akademija

 7 603

 7 550

 53

 Lietuvos energetikos institutas

 5 177

 5 177

 4 248

 Nacionalinis vėžio institutas

 2 191

 1 864

 1 329

 327

 Lietuvos kultūros tyrimų institutas

 1 978

 1 978

 1 727

 Lietuvos istorijos institutas

 3 078

 3 078

 2 467

 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

 2 157

 2 157

 1 881

 Lietuvių kalbos institutas

 1 745

 1 745

 1 503

 Lietuvos socialinių mokslų centras

 2 498

 2 488

 2 074

 10

 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

 1 596

 1 586

 1 226

 10

 Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras

 5 316

 5 316

 4 343

 Gamtos tyrimų centras

 5 534

 5 484

 4 486

 50

 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras

 11 265

 11 265

 8 566

 Kauno kunigų seminarija

 112

 112

 Telšių Vyskupo Vincento Borisevičiaus kunigų seminarija

 37

 37

 Vilniaus Šv. Juozapo kunigų seminarija

 121

 121

 XIII. Teisingumas

 276 742

 268 778

 204 729

 7 964

 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

 2 085

 2 065

 1 821

 20

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

 4 337

 4 334

 4 096

 3

 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

 2 951

 2 949

 2 777

 2

 Lietuvos apeliacinis teismas

 4 185

 4 183

 3 972

 2

 Nacionalinė teismų administracija

 14 174

 10 890

 2 405

 3 284

 Vilniaus apygardos teismas

 5 864

 5 858

 5 526

 6

 Kauno apygardos teismas

 4 616

 4 614

 4 300

 2

 Klaipėdos apygardos teismas

 2 831

 2 830

 2 652

 1

 Šiaulių apygardos teismas

 2 089

 2 088

 1 964

 1

 Panevėžio apygardos teismas

 2 064

 2 063

 1 939

 1

 Vilniaus miesto apylinkės teismas

 9 584

 9 581

 8 783

 3

 Kauno apylinkės teismas

 8 196

 8 193

 7 488

 3

 Klaipėdos apylinkės teismas

 4 003

 3 998

 3 727

 5

 Šiaulių apylinkės teismas

 5 112

 5 110

 4 408

 2

 Panevėžio apylinkės teismas

 3 992

 3 990

 3 647

 2

 Alytaus apylinkės teismas

 3 047

 3 046

 2 790

 1

 Marijampolės apylinkės teismas

 2 863

 2 862

 2 616

 1

 Plungės apylinkės teismas

 1 786

 1 785

 1 636

 1

 Tauragės apylinkės teismas

 1 925

 1 924

 1 771

 1

 Telšių apylinkės teismas

 1 901

 1 900

 1 744

 1

 Utenos apylinkės teismas

 2 805

 2 804

 2 571

 1

 Vilniaus regiono apylinkės teismas

 4 134

 4 132

 3 580

 2

 Vilniaus apygardos administracinis teismas

 2 650

 2 644

 2 498

 6

 Regionų apygardos administracinis teismas

 2 704

 2 703

 2 479

 1

 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

 40 256

 39 768

 36 034

 488

 Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierių įstaiga

 1 318

 1 293

 1 087

 25

 Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga

 661

 661

 549

 Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

 566

 566

 464

 Teisingumo ministerija

 129 861

 125 801

 81 824

 4 060

 Lietuvos administracinių ginčų komisija

 1 984

 1 964

 1 740

 20

 Mokestinių ginčų komisija prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės

 694

 685

 571

 9

 Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija

 1 504

 1 494

 1 270

 10

 XIV. Užsienio politika

 96 690

 92 132

 30 195

 4 558

 Užsienio reikalų ministerija

 96 690

 92 132

 30 195

 4 558

 XV. Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė

 1 192 187

 1 184 891

 77 134

 7 296

 Žemės ūkio ministerija

 1 157 948

 1 151 152

 52 788

 6 796

 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

 34 239

 33 739

 24 346

 500

 IŠ VISO:

 16 481 439

 15 867 779

 2 066 980

 613 660

 _______________________

 Lietuvos Respublikos

 2022 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 3 priedas

 2022 METŲ BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ PAJAMŲ ĮMOKOS Į VALSTYBĖS BIUDŽETĄ IR KITOS LĖŠOS, ĮSTATYMAIS, NUTARIMAIS IR KITAIS TEISĖS AKTAIS SKIRIAMOS PROGRAMOMS FINANSUOTI, PAGAL ASIGNAVIMŲ VALDYTOJUS

 Tūkst. Eur

 Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas

 Iš viso

 iš jų kitos lėšos pagal įstatymus, nutarimus ir kitus teisės aktus

 I. Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas

 81

 Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija

 1

 Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija

 40

 Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

 4

 Vidaus reikalų ministerija

 36

 II. Aplinka, miškai ir klimato kaita

 87 033

 85 308

 Aplinkos ministerija

 87 033

 85 308

 III. Energetika

 7 050

 Valstybinė energetikos reguliavimo taryba

 7 050

 7 050

 IV. Viešieji finansai

 29 742

 26 760

 Finansų ministerija

 29 732

 26 760

 Lietuvos statistikos departamentas

 10

 V. Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai

 8 064

 7 379

 Ekonomikos ir inovacijų ministerija

 7 864

 7 379

 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

 200

 VI. Valstybės saugumas ir gynyba

 635

 Krašto apsaugos ministerija

 528

 Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentas

 100

 Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba

 7

 VII. Viešasis saugumas

 7 985

 Vidaus reikalų ministerija

 7 985

 VIII. Kultūra

 16 077

 Kultūros ministerija

 10 433

 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

 598

 Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras

 50

 Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka

 220

 Lietuvos nacionalinis muziejus

 250

 Lietuvos nacionalinis dailės muziejus

 330

 Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus

 150

 Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras

 1 300

 Lietuvos nacionalinis dramos teatras

 300

 Koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija

 600

 Nacionalinis muziejus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmai

 425

 Lietuvos radijo ir televizijos komisija

 900

 900

 Nacionalinis Kauno dramos teatras

 521

 IX. Socialinė apsauga ir užimtumas

 27 384

 765

 Socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 27 384

 765

 X. Transportas ir ryšiai

 8 583

 Susisiekimo ministerija

 387

 Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnyba

 8 196

 8 186

 XI. Sveikata

 4 425

 Sveikatos apsaugos ministerija

 4 425

 XII. Švietimas, mokslas ir sportas

 6 353

 Švietimo, mokslo ir sporto ministerija

 4 607

 Lietuvos mokslų akademija

 20

 Lietuvių kalbos institutas

 29

 Lietuvos istorijos institutas

 30

 Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas

 30

 Lietuvos kultūros tyrimų institutas

 25

 Nacionalinis vėžio institutas

 780

 Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras

 330

 Gamtos tyrimų centras

 415

 Lietuvos socialinių mokslų centras

 87

 XIII. Teisingumas

 3 328

 Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas

 1

 Teisingumo ministerija

 3 217

 Nacionalinė teismų administracija

 32

 Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

 2

 Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra

 9

 Lietuvos apeliacinis teismas

 13

 Vilniaus apygardos teismas

 3

 Kauno apygardos teismas

 1

 Klaipėdos apygardos teismas

 7

 Šiaulių apygardos teismas

 1

 Panevėžio apygardos teismas

 1

 Klaipėdos apylinkės teismas

 3

 Panevėžio apylinkės teismas

 2

 Alytaus apylinkės teismas

 2

 Marijampolės apylinkės teismas

 1

 Telšių apylinkės teismas

 1

 Utenos apylinkės teismas

 1

 Vilniaus regiono apylinkės teismas

 1

 Vilniaus apygardos administracinis teismas

 15

 Regionų apygardos administracinis teismas

 1

 Vilniaus miesto apylinkės teismas

 6

 Kauno apylinkės teismas

 7

 Šiaulių apylinkės teismas

 1

 XIV. Užsienio politika

 15

 Užsienio reikalų ministerija

 15

 XV. Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė

 3 295

 161

 Žemės ūkio ministerija

 795

 161

 Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba

 2 500

 Iš viso:

 210 050

 136 509

 _______________________

 Lietuvos Respublikos

 2022 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 4 priedas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 2022 METŲ VALSTYBĖS BIUDŽETO SPECIALIOS TIKSLINĖS DOTACIJOS SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS

 Tūkst. Eur

 Valstybės institucijos ir įstaigos pavadinimas

 Dotacijos paskirties pavadinimas

 Iš viso

 Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba

 duomenims į Suteiktos valstybės pagalbos ir nereikšmingos pagalbos registrą teikti

 35

 Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija

 59

 iš jų:

 piliečių prašymams atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą nagrinėti ir sprendimams dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimti

 30

 valstybės garantijoms nuomininkams, išsikeliantiems iš savininkams grąžintų gyvenamųjų namų ar jų dalių ir butų, vykdyti

 29

 Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija

 dalyvauti rengiant ir vykdant mobilizaciją, demobilizaciją, priimančiosios šalies paramą

 1 256

 Lietuvos Respublikos kultūros ministerija

 valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo kontrolei

 587

 Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija

 171 544

 iš jų:

 socialinėms išmokoms ir kompensacijoms skaičiuoti ir mokėti

 17 471

 būsto nuomos mokesčio daliai kompensuoti

 3 103

 socialinei paramai mokiniams

 43 046

 socialinėms paslaugoms

 95 025

 jaunimo teisių apsaugai

 1 200

 savivaldybių patvirtintoms užimtumo didinimo programoms įgyvendinti

 9 708

 pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

 1 991

 Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija

 28 643

 iš jų:

 visuomenės sveikatos priežiūros funkcijoms vykdyti

 28 365

 neveiksnių asmenų būklės peržiūrėjimui užtikrinti

 278

 Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija

 1 087 360

 iš jų:
 ugdymo reikmėms finansuoti

 1 061 424

 savivaldybių mokykloms (klasėms arba grupėms), skirtoms šalies (regiono) mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių, ir kitoms savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

 24 764

 koordinuotai teikiamų paslaugų vaikams nuo gimimo iki 18 metų (turintiems didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymosi poreikių – iki 21 metų) ir vaiko atstovams koordinavimui finansuoti

 1 172

 Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija

 2 896

 iš jų:

 civilinės būklės aktams registruoti

 2 133

 valstybės garantuojamai pirminei teisinei pagalbai teikti

 716

 Gyventojų registrui tvarkyti ir duomenims valstybės registrui teikti

 47

 Lietuvos Respublikos
 vidaus reikalų ministerija

 48 118

 iš jų:

 priešgaisrinei saugai

 36 578

 gyvenamosios vietos deklaravimo duomenų ir gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaitos duomenims tvarkyti

 420

 civilinei saugai, iš jų:

 11 120

 Astravo atominės elektrinės branduolinei avarijai pasirengti

 9 266

 Lietuvos Respublikos
 žemės ūkio ministerija

 22 148

 iš jų:

 savivaldybėms priskirtos valstybinės žemės ir kito valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui juo patikėjimo teise užtikrinti

 94

 žemės ūkio funkcijoms atlikti

 9 041

 valstybei nuosavybės teise priklausančių melioracijos ir hidrotechnikos statinių valdymui ir naudojimui patikėjimo teise užtikrinti

 11 513

 savivaldybėms priskirtiems geodezijos ir kartografijos darbams (savivaldybių erdvinių duomenų rinkiniams tvarkyti) organizuoti ir vykdyti

 1 500

 Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba

 savivaldybėms priskirtiems archyviniams dokumentams tvarkyti

 1 625

 IŠ VISO

 1 364 271

 _______________________

 Lietuvos Respublikos

 2022 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 5 priedas

 LIETUVOS RESPUBLIKOS

 2022 METŲ SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETŲ PROGNOZUOJAMOS PAJAMOS IŠ GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO, SAVIVALDYBIŲ BIUDŽETAMS SKIRIAMOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO DALYS (PROCENTAIS) IR APSKAIČIUOTOS SUMOS SPRENDIMAMS ĮGYVENDINTI

 Tūkst. Eur

 Savivaldybės pavadinimas

 Prognozuojamos pajamos iš gyventojų pajamų mokesčio

 iš jo:

 Gyventojų pajamų mokesčio dalis (procentais)

 naudojamos sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

 2018–2021 metų sumos kintamajai gyventojų pajamų mokesčio daliai apskaičiuoti

 minimaliems koeficientams padidinti

 pareiginės algos (atlyginimo) baziniam dydžiui padidinti

 minimaliajai mėnesinei algai padidinti

 kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti

 Transporto lengvatų įstatymo Nr. VIII-1605 5 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymui įgyvendinti

 pagal teisės aktus savivaldybėms perduotoms įstaigoms išlaikyti

 Vilniaus miesto

 432 172

 23 551

 2 637

 3 889

 3 427

 146

 450

 35

 19,9178

 Alytaus miesto

 38 156

 5 887

 258

 422

 296

 64

 42

 1,7585

 Birštono

 7 048

 3 192

 63

 94

 60

 22

 4

 0,3248

 Druskininkų

 15 613

 1 422

 90

 131

 98

 27

 12

 0,7196

 Kauno miesto

 228 808

 11 578

 1 236

 1 916

 1 097

 232

 222

 10,5452

 Klaipėdos miesto

 123 419

 8 533

 780

 1 275

 1 088

 116

 130

 5,6880

 Marijampolės

 38 374

 3 193

 285

 401

 385

 107

 42

 1,7686

 Neringos

 7 698

 596

 91

 121

 61

 24

 0,3548

 Palangos miesto

 17 472

 1 694

 133

 193

 207

 68

 12

 0,8052

 Panevėžio miesto

 60 202

 4 533

 414

 599

 535

 164

 68

 2,7746

 Šiaulių miesto

 74 492

 6 171

 549

 717

 514

 117

 84

 3,4332

 Visagino

 17 941

 4 589

 127

 180

 243

 36

 12

 0,8269

 Akmenės rajono

 16 727

 3 891

 120

 172

 113

 40

 14

 0,7709

 Alytaus rajono

 18 425

 1 133

 74

 100

 98

 49

 8

 0,8492

 Anykščių rajono

 19 621

 3 336

 163

 196

 138

 78

 12

 0,9043

 Biržų rajono

 17 532

 1 664

 123

 169

 238

 67

 12

 0,8080

 Ignalinos rajono

 12 704

 2 225

 119

 148

 125

 44

 6

 0,5855

 Jonavos rajono

 32 762

 4 629

 209

 289

 279

 60

 30

 1,5099

 Joniškio rajono

 16 054

 2 074

 126

 166

 169

 52

 12

 0,7399

 Jurbarko rajono

 19 384

 2 409

 154

 202

 264

 58

 16

 0,8934

 Kaišiadorių rajono

 20 707

 2 018

 157

 235

 188

 74

 22

 0,9543

 Kauno rajono

 75 477

 3 492

 426

 556

 624

 92

 60

 3,4786

 Kėdainių rajono

 33 415

 2 607

 249

 323

 384

 89

 32

 1,5400

 Kelmės rajono

 21 029

 3 492

 174

 219

 154

 73

 16

 0,9692

 Klaipėdos rajono

 48 575

 2 839

 351

 453

 398

 83

 32

 2,2387

 Kretingos rajono

 26 023

 1 786

 170

 239

 233

 79

 26

 1,1993

 Kupiškio rajono

 12 798

 1 663

 113

 139

 151

 53

 10

 0,5898

 Lazdijų rajono

 14 300

 1 906

 68

 107

 125

 57

 12

 0,6591

 Mažeikių rajono

 38 430

 3 935

 292

 461

 394

 80

 38

 1,7712

 Molėtų rajono

 13 480

 1 455

 98

 135

 119

 61

 10

 0,6213

 Pakruojo rajono

 14 653

 1 994

 137

 174

 212

 44

 10

 0,6753

 Panevėžio rajono

 26 421

 1 928

 195

 248

 285

 85

 18

 1,2177

 Pasvalio rajono

 17 581

 1 951

 155

 196

 200

 57

 16

 0,8103

 Plungės rajono

 24 011

 1 745

 179

 252

 221

 63

 24

 1,1066

 Prienų rajono

 18 447

 1 647

 144

 194

 195

 54

 16

 0,8502

 Radviliškio rajono

 26 877

 3 511

 225

 266

 351

 81

 24

 1,2387

 Raseinių rajono

 21 923

 1 725

 162

 215

 150

 71

 20

 1,0104

 Rokiškio rajono

 22 059

 2 851

 208

 265

 241

 86

 16

 1,0166

 Skuodo rajono

 12 701

 1 596

 93

 129

 96

 38

 10

 0,5854

 Šakių rajono

 19 815

 1 830

 172

 218

 245

 69

 18

 0,9132

 Šalčininkų rajono

 23 721

 2 923

 176

 206

 337

 63

 24

 1,0932

 Šiaulių rajono

 29 341

 2 099

 188

 265

 308

 67

 20

 1,3523

 Šilalės rajono

 17 156

 2 202

 141

 184

 167

 49

 16

 0,7907

 Šilutės rajono

 28 314

 1 986

 208

 274

 254

 61

 28

 1,3049

 Širvintų rajono

 11 348

 871

 90

 124

 90

 42

 10

 0,5230

 Švenčionių rajono

 17 385

 1 492

 115

 152

 133

 61

 14

 0,8012

 Tauragės rajono

 26 874

 1 701

 170

 233

 219

 80

 26

 1,2386

 Telšių rajono

 29 281

 2 715

 194

 280

 300

 78

 28

 1,3495

 Trakų rajono

 27 239

 1 546

 177

 237

 220

 53

 22

 1,2554

 Ukmergės rajono

 24 906

 2 601

 171

 241

 273

 77

 22

 1,1479

 Utenos rajono

 27 006

 2 440

 208

 290

 252

 74

 22

 1,2446

 Varėnos rajono

 17 121

 2 235

 143

 180

 161

 70

 12

 0,7891

 Vilkaviškio rajono

 25 917

 2 965

 169

 241

 219

 74

 24

 1,1945

 Vilniaus rajono

 80 261

 4 692

 471

 580

 975

 121

 66

 3,6990

 Zarasų rajono

 13 280

 2 435

 94

 132

 131

 55

 8

 0,6120

 Elektrėnų

 20 005

 1 410

 154

 203

 179

 45

 16

 0,9220

 Kalvarijos

 7 636

 1 014

 60

 80

 61

 24

 6

 0,3519

 Kazlų Rūdos

 7 799

 532

 49

 79

 76

 23

 8

 0,3594

 Pagėgių

 6 149

 710

 63

 84

 62

 17

 4

 0,2834

 Rietavo

 5 710

 561

 47

 68

 81

 20

 6

 0,2632

 IŠ VISO

 2 169 775

 181 401

 14 607

 20 537

 18 899

 4 114

 2 000

 35

 100

 _______________________

 Lietuvos Respublikos

 2022 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 6 priedas

 VALSTYBĖS INVESTICIJŲ 2022–2024 METŲ PROGRAMA

 (PAGAL INVESTAVIMO SRITIS)

 Lietuvos Respublikos valstybės remiamų programų investicijų projektams įgyvendinti 2022–2024 metams planuojamos šios Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšos:

 Tūkst. Eur

 Sritis

 2022
 metams

 2023
 metams

 2024
 metams

 Valstybės valdymas, regioninė politika ir viešasis administravimas

 101 934

 32 161

 7 882

 Aplinka, miškai ir klimato kaita

 100 101

 63 102

 Energetika

 45 537

 11 818

 3 632

 Viešieji finansai

 19 190

 19 263

 2 279

 Ekonomikos konkurencingumas ir valstybės informaciniai ištekliai

 6 670

 Valstybės saugumas ir gynyba

 149 458

 146 247

 102 218

 Viešasis saugumas

 31 201

 14 744

 9 929

 Kultūra

 88 480

 34 104

 23 075

 Socialinė apsauga ir užimtumas

 37 994

 10 665

 Transportas ir ryšiai

 426 495

 345 999

 123 740

 Sveikata

 48 713

 22 738

 15 821

 Švietimas, mokslas ir sportas

 139 006

 57 633

 25 097

 Teisingumas

 4 941

 2 819

 1 557

 Užsienio politika

 2 601

 1 290

 1 290

 Žemės ir maisto ūkis, kaimo plėtra ir žuvininkystė

 18 722

 13 100

 10 000

 IŠ VISO

 1 221 043

 775 683

 326 520

 _______________________

 Lietuvos Respublikos

 2022 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 7 priedas

 2022 METŲ REZERVINIO (STABILIZAVIMO) FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 Tūkst. Eur

 1.

 Numatomas lėšų likutis 2021 m. sausio 1 d.

 411 818

 2.

 Įplaukos 2022 metais

 19 242

 2.1.

 lėšos, gautos už valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės parduotą turtą

 1 000

 2.2.

 25 procentai į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą gautų dividendų, kaupiamų radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

 18 242

 3.

 2022 metų įplaukų dalis, kaupiama radioaktyviųjų atliekų giluminiam atliekynui įrengti ir radioaktyviosioms atliekoms tvarkyti

 46 784

 4.

 Išlaidos 2022 metais

 2 107

 iš jų:

 4.1.

 Rezervinio (stabilizavimo) fondo valdymo išlaidos

 2 107

 5.

 Lėšos, kurios gali būti naudojamos valstybės turtiniams įsipareigojimams, susijusiems su valstybės skola, vykdyti (grąžintinai) iki 2024 m. gruodžio 31 d.

 400 000

 6.

 Numatomas lėšų likutis 2023 m. sausio 1 d. (1 + 2 – 4)

 428 953

 _______________________

 Lietuvos Respublikos

 2022 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 8 priedas

 2022 METŲ GARANTINIO FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 Tūkst. Eur

 1.

 NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2022 M. SAUSIO 1 D.

 105 491

 2.

 PAJAMOS IR ĮPLAUKOS

 2.1.

 Darbdavių įmokos

 30 369

 2.2.

 2.3.

 2.4.

 Lėšos, gautos iš darbdavių Garantinio fondo administratoriaus reikalavimams tenkinti

 Pajamos už investuotas laikinai laisvas Garantinio fondo lėšas

 Kitos teisėtai gautos lėšos

 450

 0

 250

 3.

 Iš viso pajamų ir įplaukų

 31 069

 4.

 IŠLAIDOS

 4.1.

 Išmokos darbuotojams

 23 196

 4.2.

 Apmokėjimas už paraiškų parengimą ir banko operacijas

 0

 4.3.

 Garantinio fondo administravimo išlaidos

 263

 4.4.

 Laikinai laisvų Garantinio fondo lėšų investavimo išlaidos

 15

 5.

 Iš viso išlaidų

 23 474

 6.

 NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.

 113 086

 _______________________

 Lietuvos Respublikos

 2022 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 9 priedas

 2022 METŲ ILGALAIKIO DARBO IŠMOKŲ FONDO LĖŠŲ SĄMATA

 Tūkst. Eur

 1.

 NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2022 M. SAUSIO 1 D.

 111 085

 2.

 PAJAMOS IR ĮPLAUKOS

 2.1.

 Darbdavių įmokos

 30 369

 2.2.

 2.3.

 Pajamos už laikinai investuotas laisvas lėšas

 Kitos teisėtai gautos lėšos

 0

 0

 3.

 Iš viso pajamų ir įplaukų

 30 369

 4.

 IŠLAIDOS

 4.1.

 Išmokos darbuotojams

 11 467

 4.2.

 Ilgalaikio darbo išmokų fondo administravimo išlaidos

 194

 4.3.

 Laikinai laisvų lėšų investavimo išlaidos

 120

 5.

 Iš viso išlaidų

 11 781

 6.

 NUMATOMAS LĖŠŲ LIKUTIS 2023 M. SAUSIO 1 D.

 129 673

 _______________________

 Lietuvos Respublikos

 2022 metų valstybės biudžeto ir

 savivaldybių biudžetų finansinių

 rodiklių patvirtinimo įstatymo

 10 priedas

 2022 METŲ VALSTYBĖS VEIKLOS SRITYSE SIEKIAMI NACIONALINIAME PAŽANGOS PLANE NUSTATYTI PAŽANGOS UŽDAVINIAI IR POVEIKIO RODIKLIAI

 Valstybės veiklos sritis,
 Nacionaliniame pažangos plane nustatytas pažangos uždavinys

 Nacionaliniame pažangos plane nustatytas poveikio rodiklis

 Faktinė poveikio rodiklio reikšmė

 2022 m. siektina poveikio rodiklio reikšmė

 1. VALSTYBĖS VALDYMAS, REGIONINĖ POLITIKA IR VIEŠASIS ADMINISTRAVIMAS

 8.3. Stiprinti žmogiškųjų išteklių valdymo sistemą viešojo valdymo institucijose

 8.3.1. Vadovavimo gebėjimų indeksas (proc.)

 64
 (2020)

 66

 8.4. Tobulinti viešojo valdymo sistemą, didinti jos efektyvumą ir atvirumą

 8.4.1. Gyventojų, pasitikinčių valstybės institucijomis ir įstaigomis, dalis (proc.)

 68
 (2020)

 73

 8.6. Gerinti viešojo valdymo institucijų teikiamų paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą ir patrauklumą

 8.6.1. Administracinių paslaugų teikimo ir aptarnavimo efektyvumo koeficientas (balai)

 0,86
 (2020)

 0,88

 2. APLINKA, MIŠKAI IR KLIMATO KAITA

 6.10. Mažinti susidarančių atliekų kiekį ir efektyviai jas tvarkyti

 6.10.2. Sąvartynuose šalinamų komunalinių atliekų dalis (proc.)

 21,5 (2019)

 20,4 (2020)

 6.11. Stiprinti neigiamo poveikio aplinkai prevenciją, aplinkos monitoringą ir aplinkos apsaugos kontrolę

 6.11.1. Aplinkos apsaugos institucijų viešųjų paslaugų vartotojų patenkinimo indeksas (balai)

 60
 (2020)

 62

 3. ENERGETIKA

 6.3. Užtikrinti Lietuvos elektros energijos rinkos ir elektros energetikos sistemos adekvatumą, didinti vidaus energijos gamybos ir bendrojo galutinio energijos vartojimo atsinaujinančių energijos išteklių dalį bei diegti taršos mažinimo priemones energetikos sektoriuje

 6.3.3. Elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalis galutiniame elektros energijos suvartojimo balanse (proc.)

 18,79
 (2019)

 25,55

 6.5. Didinti viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių energijos vartojimo efektyvumą ir energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių juose naudojimą

 6.5.1. Sutaupytas viešųjų centrinės valdžios, individualių gyvenamųjų pastatų ir įmonių ūkyje energijos suminis kiekis (GWh)

 0
 (2020)

 788,9

 4. VIEŠIEJI FINANSAI

 8.5. Didinti viešųjų finansų ir valstybės turto valdymo ir panaudojimo efektyvumą

 8.5.1. Valdžios sektoriaus skolos ir BVP santykis (proc.)

 47,1 (2020)

 45,6

 5. EKONOMIKOS KONKURENCINGUMAS IR VALSTYBĖS INFORMACINIAI IŠTEKLIAI

 1.5. Skatinti pažangiųjų technologijų ir inovacijų kūrimą, diegimą ir sklaidą

 1.5.1. Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos išlaidos verslo sektoriuje, palyginti su BVP (proc.)

 0,43
 (2019)

 0,45

 1.11. Skatinti prekių ir paslaugų eksportą

 1.11.1. Lietuviškos kilmės prekių (be energinių (mineralinių) produktų) ir paslaugų eksportas (mln. eurų)

 25 980,7
 (2020)

 30 290

 6. VALSTYBĖS SAUGUMAS IR GYNYBA

 10.1. Stiprinti Lietuvos kariuomenės kovinę galią ir atgrasymo potencialą

 10.1.1. Bendros gynybai skirtos išlaidos, dalis nuo BVP (proc.)

 2,11
 (2020)

 2,05

 10.3. Stiprinti visuomenės kritinį mąstymą ir atsparumą informacinėms atakoms bei informuotumą ir pasirengimą krizėms, mobilizacijai, gynybai ir pilietinam pasipriešinimui

 10.3.4. Lietuvos piliečių, pasirengusių ginti šalį, dalis (proc.)

 49
 (2020)

 53

 7. VIEŠASIS SAUGUMAS

 10.4. Užtikrinti efektyvų krizių nacionalinio saugumo srityje ir ekstremaliųjų situacijų valdymą bei jų prevenciją

 10.4.2. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, pasirengusių reaguoti į ekstremaliąsias situacijas, dalis (proc.)

 70
 (2019)

 76

 10.7. Mažinti sunkaus nusikalstamumo ir terorizmo grėsmes

 10.7.2. Ištirtų sunkių ir labai sunkių nusikaltimų dalis (proc.)

 65
 (2020)

 67

 8. KULTŪRA

 4.1. Skatinti gyventojus dalyvauti kultūrinėse veiklose ir prisidėti prie kultūros plėtros

 4.1.2. Gyventojų, esančių mažiau palankiame kultūriniame kontekste, dalyvaujančių kultūrinėse veiklose, dalis (proc.)

 6,6
 (2020)

 9,8

 9. SOCIALINĖ APSAUGA IR UŽIMTUMAS

 2.1. Mažinti pajamų nelygybę

 2.1.2. Pajamų pasiskirstymo koeficientas (skirtumas kartais)

 6,1
 (2020)

 6,0

 2.2. Didinti neįgaliųjų ir jų šeimų, senyvo amžiaus žmonių bei kitų pažeidžiamų ir socialinėje atskirtyje esančių grupių gerovę

 2.2.3. Neįgaliųjų gyvenimo kokybės indeksas (balai iš 100)

 52
 (2019)

 53

 2.3. Didinti darbo ieškančių asmenų įsidarbinimo galimybes ir užimtumo rėmimo sistemos veiksmingumą

 2.3.2. Pakartotinai per 12 mėnesių nuo neterminuoto į(si)darbinimo įregistruotų bedarbių dalis (proc.)

 17,9
 (2020)

 17,5

 2.5. Gerinti aplinką šeimai, siekiant didinti gimstamumą ir gyvenimo kokybę bei sudaryti sąlygas derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus

 2.5.1. Namų ūkių su vaikais skurdo rizikos lygis (proc.)

 18,4
 (2019)

 16,5

 2.6. Plėtoti neįgaliesiems tinkamą aplinką visose gyvenimo srityse

 2.6.1. Fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumo neįgaliesiems lygis (proc.)

 43,55
 (2020)

 44,2

 2.7. Stiprinti socialinio aktyvumo ir socialinės atsakomybės nuostatas visuomenėje bei bendruomeniškumą

 2.7.3. Pilietinės galios indeksas (balai iš 100)

 39,7
 (2019)

 41

 2.8. Skatinti verslo atsakomybę

 2.8.1. Įmonių, kurios matuoja pažangą socialinės atsakomybės srityje pagal verslo tvarumo ir atsakingumo indeksą, skaičius (vnt.)

 10
 (2019)

 60

 2.9. Stiprinti socialinį dialogą ir gerinti darbo vietų kokybę

 2.9.2. Darbo vietos ir užimtumo kokybės įvertis (balai)

 53,62
 (2013–2017)

 54,2

 10. TRANSPORTAS IR RYŠIAI

 5.3. Gerinti transporto junglumą šalies viduje, su Europos Sąjungos valstybėmis narėmis ir trečiosiomis šalimis, užtikrinti eismo saugumą

 5.3.1. TEN-T pagrindinio tinklo dalis, atitinkanti Europos Sąjungos nustatytus reikalavimus (proc.)
 5.3.6. Žuvusiųjų keliuose skaičius (skaičius, tenkantis
 1 mln. gyventojų)

 7
 (2016)

 63 (2020)

 25

 54

 5.4. Gerinti skaitmeninį junglumą ir didinti susisiekimo infrastruktūros panaudojimo efektyvumą bei sektoriaus kuriamą vertę

 5.4.5. 5G ryšio aprėptyje esančių namų ūkių miestų teritorijose dalis (proc.)

 0
 (2020)

 15

 6.1. Didinti energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių dalį ir alternatyvių degalų vartojimą transporto sektoriuje, skatinti darnų įvairiarūšį judumą ir mažinti transporto sukeliamą aplinkos taršą

 6.1.5. Kelionių dviračiais ir kitomis bemotorėmis transporto priemonėmis dalis bendroje kelionių struktūroje (proc.)

 5,7
 (2017)

 7,8

 11. SVEIKATA

 2.10. Skatinti sveikatos išsaugojimo ir stiprinimo veiklas ir stiprinti psichologinį (emocinį) visuomenės atsparumą

 2.10.2. Suaugusiųjų, kurie vertina savo sveikatą kaip gerą ir labai gerą, dalis (proc.)

 58
 (2018)

 61,52

 2.11. Didinti kokybiškų ir inovatyvių sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą ir sveikatos atsparumą grėsmėms

 2.11.2. Gyventojų išlaidų sveikatos priežiūros paslaugoms ir prekėms dalis nuo visų einamųjų išlaidų (proc.)

 32,3
 (2019)

 27

 12. ŠVIETIMAS, MOKSLAS IR SPORTAS

 1.2. Kurti aukšto lygio mokslo žinias, didinančias šalies konkurencingumą

 1.2.2. Aukštojo mokslo ir valdžios sektorių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimas iš Europos Sąjungos ir tarptautinių organizacijų lėšų (be valstybės biudžeto lėšų), dalis nuo viso aukštojo mokslo ir valdžios sektorių mokslinių tyrimų ir eksperimentinės veiklos finansavimo (proc.)

 4,8
 (2020)

 8,1

 3.1. Pagerinti ugdymosi rezultatus ir sumažinti jų atotrūkį

 3.1.1. Mokinių, nepasiekusių 2 (iš 6) tarptautinio penkiolikmečių skaitymo gebėjimų tyrimo PISA lygio, dalis (proc.)

 24,4
 (2018)

 21,9

 13. TEISINGUMAS

 8.1. Didinti teisingumo sistemos efektyvumą ir veiksmingumą

 8.1.1. Gyventojų, kurie pasitiki teismais, dalis (proc.)
 8.1.2. Lietuvos laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų skaičius 100 tūkst. gyventojų (vnt.)

 39
 (2020)

 190
 (2020)

 42

 175

 8.2. Didinti bausmių vykdymo sistemos efektyvumą

 8.2.1. Asmenų, grįžusių į laisvės atėmimo vietas, dalies mažėjimas (proc.)

 24,6
 (2020)

 23,6

 14. UŽSIENIO POLITIKA

 9.1. Stiprinti atstovavimą Lietuvos interesams tarptautinėje erdvėje ir diasporos politiką

 9.1.4. Užsienio lietuvių, įsitraukusių į Lietuvos gyvenimą ir gerovės joje kūrimą, dalis (proc.)

 40
 (2019)

 43

 15. ŽEMĖS IR MAISTO ŪKIS, KAIMO PLĖTRA IR ŽUVININKYSTĖ

 1.14. Didinti žemės ūkio, maisto pramonės, žuvininkystės sektoriuose sukuriamą pridėtinę vertę bei konkurencingumą

 1.14.2. Lietuviškos kilmės perdirbtų žemės ūkio produktų eksportas, dalis nuo viso žemės ūkio ir maisto produktų eksporto (proc.)

 42
 (2020)

 44

 6.2. Plėtoti tvarų ir bioekonomikos principais paremtą ūkininkavimą visose žemės ūkio šakose

 6.2.1. Žemės ūkio sektoriuje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio pokytis, palyginti su 2005 m. išmestu kiekiu (proc.)
 6.2.5. Žemės naudmenų ir miškininkystės sektoriuose absorbuotas šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis (mln. t CO2 ekv.)

 3,1
 (2016–2018)

 –5,4
 (2019)

 –1,4

 –5,6

 _______________________